1. 2000 m. lapkričio 1 dienai užfiksuotas AB Vilniaus banko depozitas viename iš užsienio bankų, beveik 2 proc. viršijantis 25 proc. maksimalios paskolos vienam skolininkui normatyvą.
Poveikio priemonės nutarta netaikyti, nes minėto normatyvo pažeidimas yra pašalintas.
2. Nutarta paskelbti 2000 m. laidos 500 Lt banknotus mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir išleisti juos į apyvartą 2000 m. gruodžio 18 d.
Sprendimas išleisti į apyvartą naujus 500 Lt banknotus priimtas siekiant efektyvesnės banknotų struktūros nei dabar. Tai leis eliminuoti besiformuojančią banknotų struktūros disproporciją, atsirandančią tuomet, kai kurio nors nominalo banknotas sudaro daugiau kaip pusę banknotų apyvartos.
Prognozuojama, kad išleidus į apyvartą 500 Lt banknotus, sumažėtų 100 Lt naudojimas, kuris dabar viršija rekomenduojamą proporciją. Taip pat truputi sumažėtų 200 Lt apyvarta.
Naujus 500 Lt banknotus spausdino Vokietijos kompanija „Giesecke & Devrient GmbH“. Spausdinant šiuos banknotus, jų apsaugai kartu su tradicinėmis buvo panaudotos ir naujausios apsaugos priemonės prieš spalvotą kopijavimą, skenavimą bei kitus pinigų padirbinėjimo būdus.
Naujojo 500 Lt banknoto averse yra lietuvių rašytojo, Lietuvos valstybės himno autoriaus Vinco Kudirkos (1858 - 1899) portretas. Reverse - Lietuvos gamtovaizdžio fone pavaizduotas Lietuvos laisvės varpas.
Banknotų autorius - dailininkas Giedrius Jonaitis.
Prieš išleidžiant į apyvartą banknotas bus pristatytas visuomenei.
3. Patvirtintos Banko vidaus audito bendrosios nuostatos. Lietuvos komerciniams bankams rekomenduojama su jomis suderinti savo vidaus audito padalinių nuostatus.
Nutarimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad bankams plečiant savo veiklą, jie pradeda teikti vis naujas paslaugas, tuo pačiu atsiranda naujos rizikos rūšys, kurių tikrinimo bei valdymo klausimai nepakankamai atsispindėjo ankstesnėse taisyklėse.
Nutarimas įsigalioja nuo 2001 m. kovo 1 d.
4. Patvirtinta ketvirtinė statistinė ataskaitos „Mokėjimo priemonės“ forma Nr.0607, kurios turės būti pradėtos teikti Lietuvos bankui nuo 2001 m. sausio 1 d.
Šioje statistinėje ataskaitoje bankai pateikinės duomenis apie mokėjimus
negrynaisiais pinigais, bankų korteles, bankomatus ir kortelių skaitytuvus.
Tokią statistinę ataskaitą nutarta patvirtinti, atsižvelgiant į tai, kad joje pateikiama informacija padės geriau įvertinti situaciją mokėjimų sistemoje, prisidės prie mokėjimo paslaugų efektyvumo ir skaidrumo didinimo. Priimant sprendimą taip pat atsižvelgta į didelį susidomėjimą mokėjimo priemonėmis ir informacijos poreikį, ypač apie mokėjimo korteles.
Šiuos duomenis planuojama skelbti Lietuvos banko leidiniuose ir interneto tinklapyje.
5. Išklausyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių rinkos 2000 m. III-ojo ketvirčio apžvalga.
Per šį ketvirtį Lietuvos bankas surengė 16 Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcionų (antrąjį ketvirtį - taip pat 16).
Per ketvirtį aukcionuose buvo pasiūlyta nupirkti 780,0 mln. litų nominaliosios vertės VVP (antrąjį ketvirtį - 625,0 mln. litų), o bendra paklausa aukcionuose siekė 1 354,5 mln. litų, arba 1,7 karto viršijo pasiūlą (antrajame ketvirtyje paklausa buvo 967,8 mln. litų, arba 1,5 didesnė už pasiūlą).
Aukcionuose per ketvirtį parduota 746,3 mln. litų nominaliosios vertės VVP, arba 95,7 proc. visų per ketvirtį pasiūlytų nupirkti (antrajame ketvirtyje - 612,6 mln. litų, arba 98,0 proc. pasiūlytų VVP). Tik viename - metų trukmės VVP - aukcione buvo parduoti ne visi pasiūlyti VVP, nes aukciono dalyvių pasiūlytas pelningumas viršijo Finansų ministerijos nustatytą didžiausio pelningumo ribą. Per trečiąjį ketvirtį buvo parduota 516,3 mln. litų nominaliosios vertės iždo vekselių (antrąjį ketvirtį - 530,0 mln. litų), arba 2,6 proc. mažiau, nei per antrąjį šių metų ketvirtį, bei 230,0 mln. litų vertės Vyriausybės obligacijų (antrąjį ketvirtį - 82,6 mln. litų), arba 2,8 karto daugiau, nei per antrąjį šių metų ketvirtį.
Trečiąjį ketvirtį Vyriausybė išpirko 14 emisijų 618,9 mln. litų vertės VVP (antrąjį ketvirtį - 16 emisijų 501,2 mln. litų vertės VVP). Valstybės įsiskolinimas investuotojams per šį ketvirtį padidėjo nuo 1 412,9 mln. litų iki 1 540,4 mln. litų, arba 127,5 mln. litų (9,0 proc.). Šių metų antrąjį ketvirtį vidaus skola, išreikšta apyvartiniais VVP, padidėjo 111,3 mln. litų (arba 8,6 proc.).
Šių metų trečiajame ketvirtyje, kaip ir ankstesniame ketvirtyje, buvo mažinamas trumpiausios trukmės - trijų mėn. ir šešių mėn. trukmės - VVP išleidimas. Trečiąjį ketvirtį buvo daugiau išleista ilgesnės trukmės - metų, dvejų metų ir trejų metų trukmės VVP.
Vidutinis aukcionuose parduotų iždo vekselių pelningumas trečiąjį ketvirtį buvo 8,14 proc.(antrąjį ketvirtį - 8,45 proc.), Vyriausybės obligacijų - 11,31 proc. (antrąjį ketvirtį - 12,40 proc.).
Vidutinis trijų mėn. trukmės iždo vekselių pelningumas padidėjo nuo 6,10 proc. (antrajame ketvirtyje) iki 6,25 proc. trečiajame šių metų ketvirtyje, šešių mėn. trukmės iždo vekselių - nuo 7,14 proc. iki 7,16 proc., metų trukmės iždo vekselių - sumažėjo nuo 9,64 proc. iki 9,30 proc.
Trečiąjį ketvirtį rengtuose VVP aukcionuose parduotų dvejų metų trukmės Vyriausybės obligacijų pelningumas sumažėjo nuo 12,52 proc. (antrąjį ketvirtį) iki 10,60 proc., trejų metų trukmės - nuo 11,93 proc. iki 11,62 proc.
Trečiąjį šių metų ketvirtį toliau gerėjant šalies makroekonominei situacijai, Vyriausybei tęsiant griežtos fiskalinės politikos vykdymą, šalies komerciniuose bankuose susikaupus perteklinėms lėšoms, išliekant gana nedideliam skolinimuisi vidaus rinkoje bei esant stabiliai VVP paklausai aukcionuose, ketvirčio pradžioje pradėjo mažėti aukcionuose parduodamų VVP pelningumai. Tai sudarė galimybę tęsti ankstesniuose ketvirčiuose vykdytą ilgesnės trukmės VVP išleidimo strategiją ir tokiu būdu didinti vidutinę apyvartoje esančių VVP trukmę, kas palengvina tokios skolos valdymą bei mažina jos refinansavimo riziką ir valdymo kaštus.
Antrinė VVP apyvarta Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje (NVPB) trečiąjį 2000 m. ketvirtį siekė 190,9 mln. litų, arba buvo 14,4 proc. mažesnė, nei antrąjį ketvirtį (222,9 mln. litų). Didžiausią dalį sudarė prekyba VVP, iki kurių išpirkimo buvo likę nuo 181 d. iki 365 d. Tokios trukmės VVP antrinė apyvarta sudarė 39,4 proc. bendros trečiojo ketvirčio antrinės VVP apyvartos NVPB.
6. Nutarta išduoti licenciją Anykščių kredito unijai bei ją įregistruoti.
Anykščių kredito unija yra kooperatiniais pagrindais suorganizuota ir įsteigta Anykščių rajono žemdirbių kredito įstaiga, kuri užsiims taupymo ir savitarpio paskolų davimo operacijomis.
Tai jau 37 kredito unija Lietuvoje.
7. Nutarta įregistruoti kredito unijų „Kelmės taupa“ ir „Ūkininkų viltis“ naujas įstatų redakcijas. Šios įstatų redakcijos priimtos derinant jas su naujuoju kredito unijų įstatymu.