2010-09-22
Lietuvos banko valdyba nutarė
1. Dėl 50 litų proginės ir 1 lito apyvartinės proginės monetų, skirtų 2009 m. Europos kultūros sostinei Vilniui, paskelbimo mokėjimo ir atsiskaitymo priemonėmis ir jų išleidimo į apyvartą
Lietuvos banko valdyba nutarė paskelbti 50 litų proginę ir 1 lito apyvartinę proginę monetas, skirtas 2009 m. Europos kultūros sostinei Vilniui, mokėjimo ir atsiskaitymo priemonėmis ir išleisti jas į apyvartą 2009 m. kovo 17 d.
Šių monetų grafinius projektus ir gipsinius modelius sukūrė dailininkas Vytautas Narutis.
Monetos kaldinamos UAB ,,Lietuvos monetų kalykla“. Numatytas 10 000 vnt. 50 litų sidabro monetų tiražas ir 1 mln. vnt. 1 lito vario ir nikelio lydinio monetų tiražas.
2. Dėl Lietuvos banko valdybos 1999 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl Lietuvos Respublikos pinigų mokumo požymių nustatymo ir susidėvėjusių bei sugadintų pinigų keitimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
Šiandien priimtas Lietuvos banko valdybos sprendimas sudaro galimybes komerciniams bankams diegti naują banknotų apsaugos bankomatuose būdą. Pajudinus bankomatą, jame išsilieja specialūs apsauginiai dažai ir sutepa banknotus. Tokiu atveju pavogti iš bankomatų ir sutepti apsauginiais dažais banknotai turi būti vertinami kaip neteisėtai įgyti ir jie neturėtų būti keičiami, o apie įvykį turėtų būti informuojamas teritorinis miesto (rajono) policijos komisariatas.
Pakeistose Lietuvos Respublikos pinigų mokumo požymių nustatymo ir susidėvėjusių bei sugadintų pinigų keitimo taisyklėse numatyta, kad Lietuvos banke bus keičiami sutepti specialiais, naudojamais apsaugai nuo vagystės, dažais banknotai, kuriuos pateiks komerciniai bankai ir institucijos, naudojančios tokius dažus savo darbinėje veikloje.
Gyventojams patartina vengti tokių „spalvotų“ banknotų, nes tai gali būti neteisėtai įgyti banknotai.
Tiriant mechaniškai ar gaisro apgadintą banknotą, kartais jame nėra serijos raidžių, vieno ar kelių numerio skaitmenų, tačiau išlikę pakankamai banknoto ploto. Pakeistos taisyklės leidžia pakeisti ir tokius banknotus. Bet sprendimą dėl tokių pinigų mokumo priims Lietuvos banko pinigų ekspertai.
3. Dėl Mokėjimo sistemos LITAS-RLS ir mažmeninių mokėjimų sistemos LITAS-MMS paslaugų įkainių apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo
Lietuvos banko valdyba patvirtino mokėjimo sistemos LITAS-RLS ir mažmeninių mokėjimų sistemos LITAS-MMS paslaugų įkainių apskaičiavimo tvarką. Šis dokumentas leis nustatyti mažesnius nei dabar yra skubaus ir neskubaus mokėjimo nurodymo įvykdymo įkainius.
Numatoma, kad nuo šių metų balandžio pirmos dienos skubaus mokėjimo nurodymo įvykdymo įkainis bus sumažintas nuo dabar galiojančio įkainio 0,31 Lt iki 0,23 Lt, o neskubaus - nuo 0,28 Lt iki 0,21 Lt.
Lietuvos bankas valdo dvi mokėjimo sistemas atsiskaitymams litais ir yra jų operatorius: realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistemą LITAS-RLS ir mažmeninių mokėjimų sistemą LITAS-MMS. Sistemose dalyvauja Lietuvos bankas, šalies komerciniai bankai, užsienio bankų skyriai, Lietuvos centrinė kredito unija. Šiomis sistemomis taip pat naudojasi finansų maklerio įmonės, kiti vertybinių popierių rinkos dalyviai ir AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“.
Nuo 2004 m. sausio mėn., kai pradėjo veikti mokėjimo sistema LITAS (vėliau pertvarkyta į dvi sistemas), įkainiai mažinami jau trečią kartą.