Lietuvos banko valdybos posėdyje

1. Nutarta laikinai atšaukti Pakruojo ūkininkų kredito unijai leidimą teikti savitarpio paskolas ir įpareigoti kredito uniją iki 2000 m. spalio 1 d. pašalinti visus inspektavimo metu nustatytus veiklos trūkumus bei informuoti apie tai Lietuvos banką (LB).

Inspektavimo, vykusio 2000 m. rugpjūčio 8 - 22 d., metu nustatyta, kad Pakruojo ūkininkų kredito unijos stebėtojų taryba nepilnai vykdė savo įgalinimus, numatytus Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme ir savo įstatuose bei visiškai neanalizavo kredito unijos valdybos veiklos paskolų suteikimo ir administravimo srityje. Taip pat kredito unija nepašalino visų praeito inspektavimo metu nustatytų veiklos trūkumų.

2. Nutarta leisti Švedijos bankui Skandinaviska Enskilda Banken AB (SEB) įsigyti ar (ir) valdyti daugiau kaip 2/3 akcinės bendrovės Vilniaus banko akcijų paketą.

Taip pat nustatyta, kad išduodamas leidimas netenka galios, jeigu SEB neįsigis daugiau kaip 2/3 AB Vilniaus banko akcijų paketo per 6 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos.

Šiuo metu LB įregistruotas 154 414 230 Lt AB Vilniaus banko akcinis kapitalas, kurį sudaro 15 441 423 paprastosios vardinės 10 Lt nominalios vertės akcijos.

LB pateiktame SEB prašyme įsigyti ar (ir) valdyti daugiau kaip 2/3 AB Vilniaus banko akcijų paketą nurodyta, kad kreipimosi į LB metu SEB turi 6 344 750 AB Vilniaus banko akcijų, kas sudaro 41,09 proc. banko akcinio kapitalo (leidimas įsigyti ar (ir) valdyti nuo 1/3 iki ½ dydžio AB Vilniaus banko akcijų paketą LB buvo išduotas 1998 m. gruodžio 31 d.).

SEB pateiktame prašyme dėl akcijų paketo nurodo, kad akcijų įsigijimo tikslas - sustiprinti koordinavimą tarp AB Vilniaus banko, Estijos banko “Eesti Uhispank” ir Latvijos banko “Latvijas Unibanka” bei padidinti jų konkurencingumą Baltijos regione, ir to pasėkoje pagerinti klientams teikiamų paslaugų kokybę.

3. Nutarta pakeisti UAB Lietuvos vystymo bankui 1994 m. gruodžio 22 d. LB valdybos nutarimu išduotą banko licenciją į banko licenciją, suteikiančią teisę atlikti Komercinių bankų įstatymo ir banko statuto nustatytas banko operacijas, išskyrus operacijas su vertybiniais popieriais ir pirkti bei parduoti tauriuosius metalus.

Taip pat nutarta įregistruoti UAB Lietuvos vystymo banko naujos redakcijos statuto, parengto pagal Komercinių bankų įstatymą, pakeitimus.

Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vystymo bankas pradės veikti pagal Komercinių bankų įstatymą kaip komercinis bankas. 1999 m. spalio 21 d. LB valdybos nutarimu buvo įregistruota banko statuto nauja redakcija ir nustatyta, kad šis nutarimas įsigalios LB valdybai priėmus nutarimą dėl banko licencijos pakeitimo.

4. Nutarta iš dalies pakeisti LB valdybos 1996 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. 122 „Dėl komercinių bankų privalomųjų atsargų“, nustatant komercinių bankų privalomųjų atsargų normą 8 proc., kurią bus pradėta taikyti nuo kontroliuojamojo laikotarpio, prasidedančio 2000 m. spalio 13 d.

Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu Lietuvos bankų sistema yra žymiai sustiprėjusi ir dabartinis privalomųjų atsargų lygis (10 proc.) ir kaštai, palyginus su poreikiu likvidumo buferiui bankų sistemoje sudaryti, yra nepagrįstai dideli. Didelės privalomosios atsargos neigiamai veikia ir Lietuvoje veikiančių bankų konkurencingumą.

Privalomųjų atsargų mažinimas šiuo metu yra tinkamas žingsnis, atsižvelgiant į dabartinę makroekonominę situaciją. Atsigaunanti ekonomika padės absorbuoti šio sprendimo pasekmėje atsiradusį laisvų atsargų padidėjimą bankinėje sistemoje. Privalomųjų atsargų reikalavimų mažinimas, derinant juos su privalomųjų atsargų reikalavimais, taikomais bankams Europos sąjungos Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, numatytas ir 1999 m. liepos 1 d. LB valdybos patvirtintose „Pinigų politikos priemonių taikymo kryptyse“.

Numatoma, kad privalomųjų atsargų sumažinimas 2 procentiniais punktais iš karto padidins laisvas bankų atsargas apie 170 mln. Lt. Šios lėšos gali būti panaudotos trimis būdais: (a) bankai padidins privataus sektoriaus kreditavimą, (b) pirks daugiau Vyriausybės vertybinių popierių, arba (c) bakai investuos šias lėšas užsienyje. Galima tikėtis, kad užsienio valiutos atsargos LB sumažės ne daugiau kaip 40 mln. JAV dolerių. Tai sudarytų apie 3 procentus visų LB užsienio aktyvų. LB įsipareigojimų litais padengimo užsienio turtu laipsnis liktų nepakitęs, kadangi įsipareigojimai litais sumažėtų tiek, kiek ir turtas užsienio valiuta.

Toliau mažinti privalomųjų atsargų normą numatoma 2001 metais.

5. Nutarta patvirtinti Lietuvos Respublikos pinigų, turinčių numizmatinę vertę, pardavimo kainų nustatymo tvarką ir pripažinti netekusiu galios LB valdybos nutarimą Nr. 9 „Dėl pinigų, turinčių numizmatinę vertę, pardavimo taisyklių“.

Naujoji tvarka reglamentuoja, kas yra numizmatinę vertę turintys pinigai, nustato jų pardavimo kainų ir nuolaidų nustatymo bei taikymo tvarką. Tvarkoje numatytas nuolaidų taikymas suaktyvins proginių monetų platinimą, pritrauks naujus monetų platintojus. Taip atsiras galimybė platinti monetas komerciniuose bankuose, pašto įstaigose ir kitose gausiai valstybės svečių lankomose vietose. Šiuo metu Lietuvos komerciniai bankai, nesant proginių monetų pardavimo kainų nuolaidų, proginių monetų platinime nedalyvauja.

Tokią ar panašią nuolaidų sistemą taiko ir kitų užsienio valstybių centriniai bankai: Vokietijos, Izraelio, Latvijos, Lenkijos, Kroatijos, Švedijos ir kt.

6. Nutarta paskelbti 2000 m. laidos 100 Lt banknotus mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir išleisti juos į apyvartą nuo 2000 m spalio 16 d.

Taip pat nustatyta, kad nuo 2000 m. spalio 16 d. į apyvartą išleidžiami tik 2000 m. laidos 100 Lt banknotai, o 1991 m. laidos 100 Lt banknotai kaip mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė galios iki 2001 m. birželio 30 d. Po to 1991 m. laidos 100 Lt banknotai bus keičiami visuose Lietuvos Respublikos komerciniuose bankuose iki 2002 m. birželio 30 d., o nuo 2002 m. liepos 1 d. šie banknotai bus keičiami tik LB ir jo skyriuose.

Naujos laidos 100 Lt banknotai atspausdinti Šveicarijos banknotų spaustuvėje „Orell Fussli Security Printing“. Spausdinant šiuos banknotus, jų apsaugai kartu su tradicinėmis buvo panaudotos ir naujos efektyvios apsaugos priemonės. Naujojo 100 Lt banknoto averse yra lietuvių istoriko, švietėjo Simono Daukanto (1793-1864) portretas. Reverse - Vilniaus senamiesčio vaizdas. Banknoto dailininkas - Rytis Valantinas.

Šiuo metu apyvartoje cirkuliuoja 12,8 mln. vnt. 1991 m. laidos 100 Lt banknotų.

Naujojo 100 Lt banknoto pristatymas numatomas š.m. rugsėjo mėn. pabaigoje.