1. Nutarta įregistruoti AB Turto banko 8 890 900 Lt dydžio akcinį kapitalą.
LR Vyriausybė 2000 m. liepos 13 d. nutarė sumažinti AB Turto banko akcinį kapitalą 106 436 300 Lt, t.y. suma nuostolių, kurie susidarė 1996-1999 metais, anuliuojant 1064363 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas ir nustatė, kad AB Turto banko akcinio kapitalo dydis 8 890 900 Lt.
2. Nutarta iš dalies pakeisti ir papildyti Indėlininkų sąskaitų Lietuvos banke tvarkymo taisykles. Nutarimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Finansų ministerija iki 2000 m. rugsėjo 1 d. turi pasirašyti su Lietuvos banku (LB) Valstybės iždo sąskaitos aptarnavimo sutartį, kurioje turi būti numatytas Valstybės iždo sąskaitos perkėlimo į Lietuvos banką terminas - ne vėliau kaip iki 2001 m. birželio 30 d.
Pakeitimais nustatoma LR Finansų ministerijos kai kurių mokėjimų vykdymo tvarka.
3.Išklausyta 2000 m. I pusmečio užsienio atsargų investavimo ataskaita.
Per 2000 m. I pusmetį užsienio atsargos padidėjo 170,2 mln. JAV dolerių arba 13,6 proc. Didžiausią įtaką užsienio atsargų didėjimui turėjo Lietuvos banko indėlininkų operacijos užsienio valiuta, grynosios pajamos iš užsienio atsargų investavimo, sudaryti atpirkimo sandoriai. Didžiausią neigiamą poveikė turėjo lito ir bazinės valiutos keitimas su Lietuvos komerciniais bankais, JAV dolerio stiprėjimas.
Palyginant dviejų pusmečių Lietuvos banko (LB) indėlininkų operacijų duomenis, pastebimas ženklus užsienio valiutos pardavimo LB (perkant litus) sumažėjimas. 2000 m. fiskalinė emisija (LB indėlininkų užsienio valiutos keitimas į litus) buvo beveik 22 kartus mažesnė nei 1999 m. II pusmetį ir sudarė tik 13,3 mln. Lt. Tai didele dalimi paaiškina bazinės valiutos pardavimo sumažėjimą komerciniams bankams 2000 m. I pusmetį lyginant su 1999 m. II pusmečiu (atitinkamai 116,8 ir 305,9 mln. JAV dolerių).
4.Išklausyta 2000 m. I pusmečio pasaulinės ekonominės raidos tendencijų ir tarptautinių finansų rinkų apžvalga.
Kaip pažymima apžvalgoje, pasaulinės ekonomikos augimą 2000 m. I metų pusmetį sąlygojo besitęsiantis JAV ekonomikos augimas, euro zonos ekonomikos augimo tempų pagreitėjimas bei Japonijos ekonomikos stabilizavimasis. Naftos kainų kilimas ir užimtumo didėjimas kėlė infliacijos augimo grėsmę, tačiau centrinių bankų vykdyta restrikcinė monetarinė politika apsaugojo nuo galimo ekonomikos „perkaitimo“. Spartaus BVP augimo sąlygomis toliau mažėjo valstybių biudžetų deficitai ir valstybių skolos apimtys.
Nors pastaraisiais metais euro zonos ekonomikos augimo tempai atsiliko nuo JAV, 2000 m. I pusmetį vidaus investicijų bei eksporto augimo dėka euro zonos ekonomikos augimas paspartėjo. Infliacijos augimui pastaruoju metu didesnį poveikį darė ir dėl silpnėjančio euro išaugusios importo prekių kainos.