2008 m. trečiojo ketvirčio ir sausio–rugsėjo mėn. Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso apžvalga

2008 m. trečiojo ketvirčio šalies mokėjimų balanso ESD sudarė 2,88 mlrd. litų, arba 9,4 procento BVP. Palyginti su 2008 m. antruoju ketvirčiu, ESD sumažėjo 1,92 mlrd. litų, arba 40 procentų, o palyginti su 2007 m. trečiuoju ketvirčiu, – 542,4 mln. litų, arba 15,9 procento.

ESD bei ESD ir BVP santykis
	ESD, mln. Lt	ESD ir BVP santykis, %
2007 m.	-14 325,43	-14,6
I ketv.	-2 952,25	-14,6
II ketv.	-4 267,60	-17,5
III ketv.	-3 421,81	-13,1
I-III ketv.	-10 641,66	-15,0
IV ketv	-3 683,77	-13,5
2008 m.*
I ketv.	-4 601,18	-18,8
II ketv.	-4 795,31	-16,8
III ketv.	-2 879,42	-9,4
I-III ketv.	-12 275,91	-14,7

* 2008 m. trečiojo ketvirčio ir trijų ketvirčių ESD ir BVP santykis apskaičiuotas remiantis antrojo nominalaus BVP įverčio dydžiu. Paskelbus patikslintus BVP duomenis, minėti santykiniai rodikliai bus perskaičiuoti ir paskelbti Lietuvos banko interneto svetainėje.

Einamosios sąskaitos balanso ir jį sudarančių balansų pokyčiai. Einamosios sąskaitos pokytį lėmę veiksniai
	2007 m. sausio-rugsėjo mėn. mln. Lt	2008 m. sausio-rugsėjo mėn. mln. Lt	Pokytis, %	Veiksniai, %
Einamosios sąskaitos balansas	-10 641,66	-12 275,91	15,4	15,4
Prekybos balansas	-10 746,95	-10 948,53	1,9	1,9
Paslaugų balansas	1 229,53	330,24	-73,1	8,5
Pajamų balansas	-3 262,99	-3 708,40	13,7	4,2
Einamųjų pervedimų balansas	2 138,75	2 050,78	-4,1	0,8

ESD sumažėjimą 2008 m. trečiąjį ketvirtį daugiausia lėmė sumažėję užsienio prekybos ir pajamų deficitai.

Užsienio prekyba

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2008 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, šalies prekių eksportas padidėjo 34,4 procento, o prekių importas – 21,1 procento. 2008 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su 2007 m. sausio–rugsėjo mėn., prekių eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 33,9 ir 23,6 procento. Lietuvos eksporto ir importo augimo tempams ir toliau didžiausią įtaką daro prekyba mineraliniais produktais. 2008 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su 2007 m. sausio–rugsėjo mėn., šių produktų eksportas padidėjo 2,3 karto, o importas – 2,1 karto. Dideli mineralinių produktų prekybos augimo tempai buvo tiek pirmąjį, tiek ir antrąjį šių metų ketvirtį, tačiau trečiąjį ketvirtį jie gerokai sulėtėjo. Spartų šių prekių eksporto ir importo augimą pirmą 2008 m. pusmetį daugiausia lėmė padidėjusios naftos ir gamtinių dujų kainos. Neskaičiuojant mineralinių produktų, sausio–rugsėjo mėn. bendras prekių eksportas padidėjo 16,2 procentų, o importas – 4,8 procento.

Pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikatorių, 2008 m. sausio–rugsėjo mėn. sparčiausiai didėjo tarpinio vartojimo prekių eksportas ir importas (daugiausia susiję su naftos, gamtinių dujų ir metalų kainų augimu) bei investicinių prekių ir benzino eksportas. Tuo tarpu lengvųjų automobilių eksportas ir importas sumažėjo atitinkamai 13,6 ir 7,3 procento.

Pagrindinių prekių grupių eksporto ir importo pokyčiai bei juos lėmę veiksniai 2008 m. I-III ketv., palyginti su 2007 m. I-III ketv., procentais
	Eksportas		Importas
	pokytis	veiksnių įtaka	pokytis	veiksnių įtaka
Visos prekės	33,9	33,9	23,6	23,6
Investicinės prekės	30,9	3,4	-5,0	-0,9
Tarpinio vartojimo prekės	45,3	22,7	40,0	21,9
Vartojimo prekės	7,0	2,0	16,5	3,2
Benzinas	113,3	6,4	-67,3	-0,1
Lengvieji automobiliai	-13,6	-0,7	-7,4	-0,6
Kitos prekės	26,7	0,1	31,3	0,1

Palyginti su 2007 m. trečiuoju ketvirčiu, 2008 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvos prekių eksportas į ES valstybes padidėjo 24,2 procento, o į NVS valstybes – 48,1 procento. Prekių importas iš ES valstybių sumažėjo 2,7 procento, o iš NVS valstybių padidėjo 95,6 procento. 2008 m. sausio-rugsėjo mėn., palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, prekių eksportas į ES valstybes išaugo 24,7 procento, o importas iš jų – 3,3 procento. Tuo tarpu per minėtą laikotarpį eksportas į NVS valstybes išaugo 40,2 procento, o importas iš jų – 91,3 procento. Beveik du trečdalius eksporto į NVS valstybes sudarė eksportas į Rusiją, o, palyginti su visu importu iš NVS valstybių, Rusijos dalis siekė 88,6 procento.

Tokia prekių eksporto ir importo kaita turėjo įtakos ir Lietuvos užsienio prekybos geografinės struktūros pokyčiams. Palyginti su visu šalies prekių eksportu, eksporto dalis, tenkanti ES valstybėms, sumažėjo nuo 65,5 procento (2007 m. sausio–rugsėjo mėn.) iki 61,1 procento (2008 m. sausio–rugsėjo mėn.). NVS valstybėms tenkanti dalis padidėjo nuo 23,4 iki 24,5 procento. Palyginti su visa prekių importo struktūra, ES valstybių dalis sumažėjo nuo 67,6 iki 56,5 procento, o NVS valstybių dalis padidėjo nuo 22,6 iki 35 procentų.

Paslaugos

2008 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, paslaugų eksportas padidėjo 6,1 procento, o paslaugų importas – 29,7 procento. Toks didelis paslaugų eksporto ir importo augimo tempų skirtumas gerokai sumažino 2008 m. trečiojo ketvirčio ir sausio–rugsėjo mėn. bendrą teigiamą paslaugų balanso perviršį ir kartu didino šių laikotarpių ESD.

Spartesnį bendrą paslaugų importo augimą lėmė transporto ir kelionių paslaugų importo padidėjimas. 2008 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2007 m. trečiuoju ketvirčiu, transporto paslaugų importas padidėjo 26,7 procento, o kelionių paslaugų importas – 26,9 procento. Paslaugų importo struktūroje transporto paslaugos sudarė 43,2 procento, o kelionių paslaugos – 39,7 procento.

2008 m. trečiąjį ketvirtį paslaugų eksportas į ES valstybes sudarė 64,1 procento viso paslaugų eksporto, o paslaugų importas iš ES valstybių – 58,7  procento. Eksportas į NVS valstybes, palyginti su bendru paslaugų eksportu, sudarė 27,5  procento, o importas iš NVS valstybių, palyginti su bendru paslaugų importu, – 32,6 procento.

Pagrindinių paslaugų rūšių eksporto ir importo pokyčiai bei juos lėmę veiksniai 2008 m. I-III ketv., palyginti su 2007 m. I-III ketv., procentais
	Eksportas		Importas
	Pokytis	veiksnių įtaka	pokytis	veiksnių įtaka
Visos paslaugos	7,8	7,8	23,5	23,5
Transporto paslaugos	8,6	4,9	25,5	11,7
Kelionių paslaugos	9,2	2,8	25,1	9,1
Kitos paslaugos	0,9	0,1	15,1	2,7
Iš viso transporto paslaugų	8,6	8,6	25,5	25,5
Jūrų transportas	-7,4	-0,8	77,2	20,2
Oro transportas	23,5	0,8	26,6	1,3
Geležinkelių transportas	8,7	1,5	7,8	1,1
Kelių transportas	8,0	4,2	2,4	1,0
Vamzdynų transportas	-2,3	0,0	73,0	2,0
Kitos transporto paslaugos	17,5	2,9	-1,0	-0,1

Pajamos

2008 m. trečiojo ketvirčio pajamų balanso deficitas sudarė 1,09 mlrd. litų ir, palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, sumažėjo 272,2 mln. litų (20 %). Deficito sumažėjimą lėmė 637,9 mln. litų sumažėjusios reinvesticijos (jos į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtrauktos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskaitoje parodytos kaip tiesioginės investicijos). Kitų investicijų išlaidos padidėjo 231,9 mln. litų.

2008 m. sausio–rugsėjo mėn. pajamų balanso deficitas sudarė 3,71 mlrd. litų (2007 m. sausio–rugsėjo mėn. deficitas siekė 3,26 mlrd. Lt). Nors lyginamuoju laikotarpiu reinvesticijos sumažėjo beveik tris kartus, bendrą pajamų balanso deficito padidėjimą lėmė dividendų išmokų tiesioginiams investuotojams ir kitų investicijų išlaidų padidėjimas.

Einamieji pervedimai

Trečiojo ketvirčio teigiamas neatlygintinių einamųjų pervedimų perviršis sudarė 763,7 mln. litų (2007 m. atitinkamą laikotarpį buvo 755,4 mln. Lt). Einamųjų pervedimų srauto į Lietuvą dydį lėmė privačių asmenų einamieji pervedimai ir pervedimai iš ES paramos fondų.

2008 m. sausio-rugsėjo mėn. einamųjų pervedimų balanso perviršis sudarė 2,05 mlrd. litų ir, palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, sumažėjo 88 mln. litų. Pervedimai iš ES paramos fondų padidėjo 24,3 mln. litų (1,8 %), o privačių asmenų pervedimai iš užsienio sumažėjo 5,1 mln. litų (0,2 %), tačiau per lyginamąjį laikotarpį įmokos į ES biudžetą padidėjo 138,7 mln. litų (21 %), šalies privačių asmenų pervedimai į užsienį - 65,6 mln. litų (8,1 %). Dėl minėtų pokyčių sumažėjo bendras teigiamas einamųjų pervedimų balanso perviršis.

Kapitalo ir finansinė sąskaitos

Neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, 2008 m. trečiąjį ketvirtį bendras investicijų srautas šalies mokėjimų balanso finansinėje sąskaitose rodė grynąsias įplaukas – 1,82 mlrd. litų (2007 m. trečiąjį ketvirtį grynosios įplaukos sudarė 3 mlrd. Lt). Bendrą grynųjų įplaukų srauto dydį lėmė grynosios tiesioginių užsienio investicijų ir kitų investicijų įplaukos. 2008 m. sausio–rugsėjo mėn. grynosios kapitalo įplaukos siekė 8,04 mlrd. litų (2007 m. sausio–rugsėjo mėn. buvo 10 mlrd. Lt).

Grynasis neatlygintinių kapitalo pervedimų srautas (kurio pagrindinis šaltinis yra ES struktūriniai paramos fondai ir kurie naudojami investiciniams projektams finansuoti) 2008 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 377,8 mln. litų ir, palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, sumažėjo 220,7 mln. litų. Šių metų sausio–rugsėjo mėn. šių pervedimų srautas sudarė 1,74 mlrd. litų (2007 m. sausio–rugsėjo mėn. buvo 1,23 mlrd. Lt).

Investicijų srautai Mln. litų
	2007 m. III ketv.		2008 m. III ketv.		2007 m. I-III ketv.		2008 m. I-III ketv.
	užsienio turtas	įsiparei-gojimai	užsienio turtas	įsiparei-gojimai	užsienio turtas	įsiparei-gojimai	užsienio turtas	įsiparei-gojimai
Tiesioginės investicijos	-433,60	1 709,71	-353,24	1 423,74	-821,01	3 936,78	-926,70	3 264,78
Investicijų portfelis	-439,72	-543,00	74,35	-247,01	-1 926,79	-612,33	-504,75	-527,71
iš jų:
Nuosavybės vertybiniai popieriai	-255,55	18,16	52,46	-5,11	-723,36	-550,27	149,52	15,06
Skolos vertybiniai popieriai	-184,17	-561,85	21,89	-241,9	-1 203,43	-62,06	-654,27	-542,77
Išvestinės finansinės priemonės	5,56	-1,11	28,44	0,0	12,14	-3,06	49,25	-17,95
Kitos investicijos	-2 358,14	5 065,74	-1 491,40	2 382,11	-1 933,04	11 346,54	-1 565,65	8 267,02
iš jų:
Pinigų finansinės institucijos	-1 052,23	3 974,93	-1 500,27	3 339,82	-86,78	7 332,97	-731,79	6 882,79
Kiti sektoriai	-1 305,91	4 957,09	8,87	-150,51	-1 846,26	3 264,01	-833,86	2 402,02

Tiesioginės

2008 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2007 m. trečiuoju ketvirčiu, TUI srautas į Lietuvą sumažėjo 286 mln. litų, arba 16,7 procento, o sausio–rugsėjo mėn., palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, sumažėjo 672 mln. litų, arba 17,1 procento. Įvertinus šalies ūkio subjektų tiesioginių investicijų srautą užsienyje, 2008 m. trečiojo ketvirčio grynosios tiesioginių investicijų įplaukos sudarė 1,07 mlrd. litų, arba 3,5 procento BVP, o sausio–rugsėjo mėn. – 2,34 mlrd. litų, arba 2,8 procento BVP.

Keturių ketvirčių (2007 m. IV ketv.–2008 m. I-III ketv.) TUI srauto į Lietuvą suma sudarė 4,41 mlrd. litų, arba 4 procentus BVP.

Panaudojus tiesiogines užsienio investicijas, 2008 m. trečiąjį ketvirtį buvo finansuota 37,2 procento ESD, o kartu su neatlygintiniais kapitalo pervedimais – 50,3 procento ESD (2007 m. trečiąjį ketvirtį buvo finansuota atitinkamai 37,3 ir 54,8 % ESD).

2008 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, sukauptos TUI Lietuvoje sudarė 33,48 mlrd. litų (9,7 mlrd. eurų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 9 981 litas (2 891 euras) TUI.

2008 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, investicijos į apdirbamąją pramonę sudarė 28,9 procento visų TUI Lietuvoje, į finansinio tarpininkavimo veiklą – 16,4 procento, į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veiklas – 14,8 procento, į didmeninę ir mažmeninę prekybą – 12,4 procento.

Daugiausia lėšų yra investavę Švedijos (15,4 %), Danijos (11,2 %), Lenkijos (10,9 %), Vokietijos (9,4 %), Rusijos (7,3 %) ir Estijos (6,9 %) investuotojai.

Investicijų portfelis

Grynasis šių investicijų srautas tiek 2008 m. trečiąjį ketvirtį, tiek ir sausio–rugsėjo mėn. buvo neigiamas (rodė didesnį šių investicijų srautą į užsienį nei į Lietuvą) ir sudarė atitinkamai -172,7 mln. litų ir -1,03 mlrd. litų. Daugiausia buvo investuojama į nerezidentų išleistus ilgalaikius skolos vertybinius popierius.

Kitų investicijų

grynasis srautas rodė grynąsias įplaukas ir 2008 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 890,7 mln. litų, o sausio–rugsėjo mėn. – 6,7 mlrd. litų (2007 m. atitinkamai buvo 2,71 ir 9,41 mlrd. Lt).

Oficialiosios tarptautinės atsargos

2008 m. trečiąjį ketvirtį šalies oficialiosios tarptautinės atsargos sumažėjo 4,2 procento ir rugsėjo mėn. pabaigoje sudarė 15,6 mlrd. litų (4,52 mlrd. eurų). Sukauptos oficialiosios tarptautinės atsargos, skaičiuojant prekių ir paslaugų importo mėnesiais, 2008 m. rugsėjo mėn. pabaigoje siekė 2,3 mėn. (2007 m. pabaigoje buvo 3,2 mėn.).

Oficialiųjų tarptautinių atsargų sumažėjimą lėmė Lietuvos banko išorės įsipareigojimų sumažėjimas 795,8 mln. litų bei sumažėję kitų pinigų finansinių institucijų ir centrinės valdžios indėliai Lietuvos banke atitinkamai 257,3 ir 101,2 mln. litų.

Oficialiųjų tarptautinių atsargų sumažėjimą iš dalies kompensavo 353,9 mln. litų padidėję kiti veiksniai ir 119,4 mln. litų padidėję grynieji pinigai apyvartoje.

Lietuvos Respublikos tarptautinių investicijų balansas

2008 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, visas šalies sukauptas finansinis užsienio turtas sudarė 45,24 mlrd. litų, o visi šalies sukaupti tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 105,8 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas sudarė 60,56 mlrd. litų (t. y., palyginti su likusiu pasauliu, Lietuva yra debitorė).

2008 m. trečiąjį ketvirtį šalies užsienio turtas padidėjo 941,1 mln. litų (2,1 %), o tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 952,7 mln. litų (0,9 %).

Lietuvos Respublikos tarptautinių investicijų balanso struktūra Procentais
	2007-12-31	2008-09-30
A. Užsienio turtas	100,0	100,0
1.Tiesioginės investicijos	8,2	11,2
2. Investicijų portfelis	18,8	19,3
3. Išvestinės finansinės priemonės	1,2	0,3
4. Kitos investicijos	31,6	34,7
5. Oficialiosios tarptautinės atsargos	40,2	34,5
B. Įsipareigojimai	100,0	100,0
1.Tiesioginės investicijos	35,3	31,6
2. Investicijų portfelis	13,4	11,6
3. Išvestinės finansinės priemonės	0,0	0,1
4. Kitos investicijos	51,3	56,7

2008 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvos bendroji skola užsieniui padidėjo 3 procentais ir rugsėjo mėn. pabaigoje sudarė 79,87 mlrd. litų, arba 72 procentus keturių ketvirčių (2007 m. IV ketv.-2008 m. I–III ketv.) BVP (2007 m. pabaigoje buvo 70,95 mlrd. Lt, arba 72,3 % BVP). Šalies grynoji skola užsieniui šių metų trečiąjį ketvirtį padidėjo 4 procentais ir laikotarpio pabaigoje sudarė 39,22 mlrd. litų, arba 35,3 procento keturių ketvirčių BVP.

investicijos