Lietuvos bankas
2010-09-22
Lietuvos banko valdybos posėdyje 1. Nustatyta, kad iki 2000 m. spalio 2 d. AB Lietuvos taupomasis bankas (LTB) turi pašalinti šių metų kovo 22 d. - birželio 2 d. vykusio banko veiklos inspektavimo metu nustatytus trūkumus bei pažeidimus ir apie tai informuoti Lietuvos banką. 2000 m. balandžio 1 d. LTB vykdė visus Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus. Pažymėta, kad iki 2000 m. balandžio 1 d. banko sudaryti specialieji atidėjimai buvo nepakankami. 2. Nustatyta, kad AB bankas „Snoras“ iki 2000 m. spalio 2 d. privalo pašalinti inspektavimo metu nustatytus veiklos trūkumus bei pažeidimus ir apie tai informuoti Lietuvos banką. 2000 m. balandžio 1 d. AB bankas „Snoras“ vykdė visus Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus. Nustatyta, kad yra poreikis padaryti papildomus 492 tūkst. Lt specialiuosius atidėjimus, taip pat detalesnį rizikos paskirstymo planavimą. 3. Išklausyta kredito unijų veiklos inspektavimo vykusio 2000 m. II ketvirtyje rezultatų ataskaita. Inspektavimo metu nustatyta, kad kredito unijos „Žemdirbio gerovė“, Kaišiadorių vyskupijos, „Germanto lobis“, Ekraniečių, „Jotijos kraštas“, „Sūduvos parama“ inspektuojamai datai vykdė Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus. Taip pat atsižvelgiant į inspektavimo metu nustatytus veiklos trūkumus, kredito unijos įpareigotos juos pašalinti iki 2000 m. rugpjūčio 1 d. Dvi kredito unijos informavo, kad minėtas reikalavimas šiai dienai jau yra išpildytas. 4. Išklausyta Pinigų politikos departamento Pinigų rinkos ir finansų rinkų apžvalga. Joje pažymima, kad išskyrus trumpalaikius svyravimus, Lietuvos pinigų rinkoje palūkanos atkartojo pagrindines užsienio palūkanų normų tendencijas. 1999 metų IV ketvirtį buvo išaugusios ilgesnio termino palūkanų normos, o trumpalaikės palūkanų normos ženkliai svyravo. Šį išaugimą lėmė išryškėjęs Lietuvos ekonomikos nuosmukis, tuometinis einamosios sąskaitos ir fiskalinis deficita

1. Nustatyta, kad iki 2000 m. spalio 2 d. AB Lietuvos taupomasis bankas (LTB) turi pašalinti šių metų kovo 22 d. - birželio 2 d. vykusio banko veiklos inspektavimo metu nustatytus trūkumus bei pažeidimus ir apie tai informuoti Lietuvos banką.

2000 m. balandžio 1 d. LTB vykdė visus Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus. Pažymėta, kad iki 2000 m. balandžio 1 d. banko sudaryti specialieji atidėjimai buvo nepakankami.

2. Nustatyta, kad AB bankas „Snoras“ iki 2000 m. spalio 2 d. privalo pašalinti inspektavimo metu nustatytus veiklos trūkumus bei pažeidimus ir apie tai informuoti Lietuvos banką.

2000 m. balandžio 1 d. AB bankas „Snoras“ vykdė visus Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus. Nustatyta, kad yra poreikis padaryti papildomus 492 tūkst. Lt specialiuosius atidėjimus, taip pat detalesnį rizikos paskirstymo planavimą.

3. Išklausyta kredito unijų veiklos inspektavimo vykusio 2000 m. II ketvirtyje rezultatų ataskaita.

Inspektavimo metu nustatyta, kad kredito unijos „Žemdirbio gerovė“, Kaišiadorių vyskupijos, „Germanto lobis“, Ekraniečių, „Jotijos kraštas“, „Sūduvos parama“ inspektuojamai datai vykdė Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus.

Taip pat atsižvelgiant į inspektavimo metu nustatytus veiklos trūkumus, kredito unijos įpareigotos juos pašalinti iki 2000 m. rugpjūčio 1 d. Dvi kredito unijos informavo, kad minėtas reikalavimas šiai dienai jau yra išpildytas.

4. Išklausyta Pinigų politikos departamento Pinigų rinkos ir finansų rinkų apžvalga. Joje pažymima, kad išskyrus trumpalaikius svyravimus, Lietuvos pinigų rinkoje palūkanos atkartojo pagrindines užsienio palūkanų normų tendencijas. 1999 metų IV ketvirtį buvo išaugusios ilgesnio termino palūkanų normos, o trumpalaikės palūkanų normos ženkliai svyravo. Šį išaugimą lėmė išryškėjęs Lietuvos ekonomikos nuosmukis, tuometinis einamosios sąskaitos ir fiskalinis deficitai, biudžeto vykdymo ir valstybės skolos valdymo sunkumai.

Metų pradžioje bankų sistemoje buvo susikaupusios didelės perteklinės atsargos, bankams ruošiantis 2000 m. problemai, o taip pat Finansų ministerijai 1999 m. IV ketv. intensyviai naudojus lėšas, turėtas Lietuvos banke, apmokant už išperkamus VVP, ar dengiant kitus vidaus įsiskolinimus.

Atslūgus 2000 m. problemos pavojui ir rinkoje įsivyravus ekonomikos atsigavimo lūkesčiams bei išliekant dideliam likvidumo pertekliui, šių metų sausio ? balandžio mėnesiais tarpbankinių palūkanų lygis ėmė mažėti. Gegužės mėnesį jis vėl kiek padidėjo Finansų ministerijai tą mėnesį nenaudojus lėšų laikytų Lietuvos banke, biudžeto reikmėms vidaus rinkoje, ir to pasekoje bankų sistemoje sumažėjus likvidumo pertekliui. Ne tik ilgesnių terminų, bet ir trumpalaikės VILIBOR ėmė vėl viršyti bazinių palūkanų lygį.

Šiuo metu, palyginus su Rusijos krizės laikais, Lietuvos bankams skolinimosi sąlygos tarptautinėse rinkose gerėja, tačiau skolinimosi kaštai labai priklauso ir nuo pačio banko. Bankai, kurie turi žymias motinines kompanijas, gali pasiskolinti pigiau nei kiti vietiniai bankai.

5. Nutarta leisti AB Vilniaus bankui pripažinti subordinuota paskola 15 000 000 eurų, gautų iš Švedijos banko Skandinaviska Enskilda Banken. Paskola yra ilgalaikė, jos trukmė - septyni metai. AB Vilniaus banko teigimu, papildoma subordinuota paskola padės sustiprinti banko kapitalo bazę, maksimizuoti verslo plėtros augimą, o išaugusios skolinimo ir investavimo galimybės turėtų sudaryti geras prielaidas tolesniam banko pelno augimui.

Lietuvos bankas suteikia leidimą subordinuotą paskolą įtraukti į banko skaičiuotiną kapitalą, jeigu paskola neturės neigiamos įtakos banko finansinei būklei ir atitinka tokias sąlygas: paskola yra ilgalaikė, jos trukmė ne mažiau kaip penkeri metai; paskola turi būti gauta grynais pinigais; paskola ar jos dalis gali būti grąžinta anksčiau sutartyje numatyto laiko tik banko bankroto ar likvidavimo atveju arba paskolos gavėjo iniciatyva gavus išankstinį Lietuvos banko leidimą.