Lietuvos bankas
2010-09-22
Lietuvos banko valdybos posėdyj e 1. Nutarta įregistruoti AB Lietuvos taupomojo banko statuto pakeitimus, kurie buvo patvirtinti šio banko visuotiniame akcininkų susirinkime. Statuto pakeitimais koreguojamos banko tarybos funkcijos, prekių, paslaugų ir darbų pirkimo tvarka, padaryti kiti su palūkanų mokėjimu, akcininkų turtinėmis teisėmis susiję pakeitimai. 2. Nutarta leisti AB Vilniaus bankui įsigyti ir valdyti nuo 1/10 iki 1/5 AB Lietuvos žemės ūkio banko (LŽŪB) akcijų paketą. AB LŽŪB akcijas, kurios sudaro 11,44 proc. šio banko akcinio kapitalo, AB Vilniaus bankas įsigijo AB Vilniaus banko ir AB banko HERMIS reorganizavimo metu, perimdamas AB banko HERMIS turtą. Kaip nurodoma AB Vilniaus banko prašyme, AB LŽŪB akcijų paketo įsigijimo tikslas - jų perpardavimas. 3. Išklausyta mokėjimų balanso rezultatų tendencijų bei jo sudarymo tobulinimo apžvalga. Kaip pažymima dalyje apie mokėjimų balanso rezultatų tendencijas, mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficito santykis su BVP per pastaruosius trejus metus viršijo 10 proc. ribą. Toks rezultatas yra šalyje ir užsienyje vykusių makroekonominių procesų pasekmė. 1996 - 1998 m. sparčiai augant šalies ekonomikai, dar sparčiau didėjo bendroji vidaus paklausa. Tam įtakos turėjo spartus investicijų augimas ir padidėjusios vyriausybės vartojimo išlaidos. Vidaus paklausos augimas, nesant atitinkamos pasiūlos vidaus rinkoje, buvo tenkinamas didinant importą. Spartus užsienio investicijų, ypač tiesioginių, Lietuvoje augimas leido finansuoti didėjantį deficitą. 1999 m. dėl Rusijos krizės poveikio sumažėjus prekių ir paslaugų eksportui, tačiau namų ūkio vartojimo išlaidoms padidėjus 0,2 proc., o konsoliduotam šalies biudžeto deficitui padidėjus nuo 5,8 iki 7,9 proc. BVP, importo nuosmukis (lyginant su eksportu) buvo mažesnis. Todėl einamosios sąskaitos deficitas išliko santykinai aukštas. Planuojant mokėjimų balanso sudarymo tobulinimą, numatoma tobulinti jo sudarymui reikiamų duomenų surin

1. Nutarta įregistruoti AB Lietuvos taupomojo banko statuto pakeitimus, kurie buvo patvirtinti šio banko visuotiniame akcininkų susirinkime.

Statuto pakeitimais koreguojamos banko tarybos funkcijos, prekių, paslaugų ir darbų pirkimo tvarka, padaryti kiti su palūkanų mokėjimu, akcininkų turtinėmis teisėmis susiję pakeitimai.

2. Nutarta leisti AB Vilniaus bankui įsigyti ir valdyti nuo 1/10 iki 1/5 AB Lietuvos žemės ūkio banko (LŽŪB) akcijų paketą.

AB LŽŪB akcijas, kurios sudaro 11,44 proc. šio banko akcinio kapitalo, AB Vilniaus bankas įsigijo AB Vilniaus banko ir AB banko HERMIS reorganizavimo metu, perimdamas AB banko HERMIS turtą.

Kaip nurodoma AB Vilniaus banko prašyme, AB LŽŪB akcijų paketo įsigijimo tikslas - jų perpardavimas.

3. Išklausyta mokėjimų balanso rezultatų tendencijų bei jo sudarymo tobulinimo apžvalga.

Kaip pažymima dalyje apie mokėjimų balanso rezultatų tendencijas, mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficito santykis su BVP per pastaruosius trejus metus viršijo 10 proc. ribą.

Toks rezultatas yra šalyje ir užsienyje vykusių makroekonominių procesų pasekmė. 1996 - 1998 m. sparčiai augant šalies ekonomikai, dar sparčiau didėjo bendroji vidaus paklausa. Tam įtakos turėjo spartus investicijų augimas ir padidėjusios vyriausybės vartojimo išlaidos. Vidaus paklausos augimas, nesant atitinkamos pasiūlos vidaus rinkoje, buvo tenkinamas didinant importą. Spartus užsienio investicijų, ypač tiesioginių, Lietuvoje augimas leido finansuoti didėjantį deficitą.

1999 m. dėl Rusijos krizės poveikio sumažėjus prekių ir paslaugų eksportui, tačiau namų ūkio vartojimo išlaidoms padidėjus 0,2 proc., o konsoliduotam šalies biudžeto deficitui padidėjus nuo 5,8 iki 7,9 proc. BVP, importo nuosmukis (lyginant su eksportu) buvo mažesnis. Todėl einamosios sąskaitos deficitas išliko santykinai aukštas.

Planuojant mokėjimų balanso sudarymo tobulinimą, numatoma tobulinti jo sudarymui reikiamų duomenų surinkimo sistemą, taip pat pateikimo tvarką, kuri pilnai atitiktų Eurostato ir Europos centrinio banko reikalavimus.

2000 m. pradžioje pradėtas vykdyti Europos sąjungos PHARE programos projektas, kurį vykdant Prancūzijos bankas teikia techninę pagalbą minėtiems tikslams įgyvendinti. Nauja statistinių duomenų rinkimo sistema leis sudarinėti mėnesio mokėjimo balansus. Taip pat vienu svarbiausiu naujos sistemos elementu bus informacija apie tarptautinius mokėjimus, kuriuos atlieka šalies komerciniai bankai.

Naują duomenų rinkimo, sudarymo ir skelbimo sistemą numatoma pradėti taikyti nuo 2001 m.

4. Išklausyta informacija apie kredito įstaigų veiklą 2000 m. I ketvirtyje.

Veikiančių šalies komercinių bankų aktyvai, 2000 04 01 duomenimis, sudarė 11,4 mlrd. Lt ir per šių metų pirmą ketvirtį išaugo 168 mln. Lt arba 1,5 proc. Suteiktos paskolos, kurių suma siekė 5,4 mlrd. Lt, lyginant su šių metų sausio 1 d., sumažėjo 207 mln. Lt arba 3,7 proc. Šalies bankuose laikomų indėlių suma 2000 04 01 sudarė 7,3 mlrd. Lt ir per ketvirtį padidėjo 314 mln. Lt arba 4,5 proc., iš jų gyventojų indėliai sudarė 4,2 mlrd. Lt arba 5 proc. daugiau nei 2000 m. sausio 1 dieną.  

Pirmąjį šių metų ketvirtį šeši bankai ir vienas užsienio banko skyrius dirbo pelningai ir gavo 25,7 mln. Lt pelno, o trys bankai (AB Industrijos bankas, AB bankas „Hansabankas“ ir AB Ūkio bankas) bei du užsienio bankų skyriai (Prancūzijos Respublikos Societe Generale ir Vokietijos Nord/LB Girozentrale Vilniaus skyriai) per tą patį laikotarpį patyrė 6,7 mln. Lt nuostolio. Bendras šalies komercinių bankų sistemos šių metų I ketvirčio rezultatas - 19 mln. Lt pelnas. Per praėjusių metų pirmus tris mėnesius veikiantys bankai buvo uždirbę 31 mln. Lt pelno. Bankų pelningumui šių metų pirmąjį ketvirtį neigiamos įtakos turėjo papildomų specialiųjų atidėjimų suformavimas.

5. Išklausyta informacija apie Kredito įstaigų priežiūros departamento veiklą 2000 m. I ketvirtyje.

Per šį laikotarpį buvo inspektuoti 4 komerciniai bankai, 6 kredito unijos, 2 užsienio bankų skyriai. Inspektavimo metu buvo vertinamos pagrindinės kredito įstaigų veiklos sritys - valdymas, aktyvų kokybė, kapitalas, pelningumas.

Šiame ketvirtyje toliau pagrindinis dėmesys buvo skiriamas bankų veiklos riziką ribojančių normatyvų, jų skaičiavimo tvarkos griežtinimui, bankų rizikų valdymui, kapitalo pakankamumo užtikrinimui, ruošiama teisinė bazė šių tikslų įgyvendinimui.