2008 m. antrojo ketvirčio ir pirmojo pusmečio Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso apžvalga

Einamoji sąskaita.

2008 m. antrojo ketvirčio šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) sudarė 4,8 mlrd. litų, arba 17 procentų BVP. Palyginti su antruoju 2007 m. ketvirčiu, ESD padidėjo 527,7 mln. litų, arba 12,4 procento. 2008 m. pirmojo pusmečio ESD sudarė 9,4 mlrd. litų (17,9 % BVP) ir, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 2,2 mlrd. litų, arba 30,1 procento. Keturių ketvirčių (2007 m. III ketv.–2008 m. II ketv.) slenkamosios sumos ESD sudarė 16,5 mlrd. litų, arba 15,6 procento BVP.

ESD bei ESD ir BVP santykis
	ESD, mln. Lt	ESD ir BVP santykis, %
2007 m.*	-14 325,43	-14,6
I ketv.	-2 952,25	-14,6
II ketv.	-4 267,60	-17,5
I pusm.	-7 219,85	-16,2
III ketv.	-3 421,81	-13,1
IV ketv.	-3 683,77	-13,5
2008 m.
I ketv.	-4 601,18	-19,0
II ketv.	-4 795,31	-17,0
I pusm.	-9 396,49	-17,9

* Remiantis patikslintais užsienio prekybos statistikos duomenimis, buvo perskaičiuoti 2007 m. mokėjimų balanso einamosios sąskaitos duomenys.

Einamosios sąskaitos balanso ir jį sudarančių balansų pokyčiai. Einamosios sąskaitos pokytį lėmę veiksniai
	2007 m. I pusm. mln. Lt	2008 m. I pusm. mln. Lt	Pokytis, %	Veiksniai, %
Einamosios sąskaitos balansas	-7 219,85	-9 396,49	30,1	30,1
Prekybos balansas	-7 283,97	-8 250,40	13,3	13,4
Paslaugų balansas	581,26	184,96	-68,2	5,5
Pajamų balansas	-1 900,52	-2 618,09	37,8	9,9
Einamųjų pervedimų balansas	1 383,38	1 287,04	-7,0	1,3

ESD padidėjimą 2008 m. antrąjį ketvirtį daugiausia lėmė padidėjęs pajamų balanso deficitas, o pirmąjį pusmetį – padidėję užsienio prekybos ir pajamų balansų deficitai.

Užsienio prekyba.

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2008 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, šalies prekių eksportas padidėjo 36 procentais, o prekių importas – 21,1 procento. 2008 m. sausio–birželio mėn., palyginti su 2007 m. sausio-birželio mėn., prekių eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 33,5 ir 25 procentais. Lietuvos eksporto ir importo augimo tempams ir toliau didžiausią įtaką daro prekyba mineraliniais produktais. 2008 m. sausio–birželio mėn., palyginti su 2007 m. sausio–birželio mėn., šių produktų eksportas padidėjo 2,4 karto, o importas –  2,1 karto. Dideli mineralinių produktų prekybos augimo tempai buvo tiek pirmąjį, tiek ir antrąjį šių metų ketvirtį. Spartų šių prekių eksporto ir importo augimą daugiausia lėmė padidėjusios naftos ir gamtinių dujų kainos. Neskaičiuojant mineralinių produktų, bendras prekių eksportas padidėjo 16 procentų, o importas – 7,5 procento.

Pagal makroekonomikos kategorijų klasifikatorių, 2008 m. pirmąjį pusmetį sparčiausiai didėjo tarpinio vartojimo prekių eksportas ir importas (kuris daugiausia susijęs su naftos, gamtinių dujų ir metalų kainų augimu) bei investicinių prekių ir benzino eksportas. Tuo tarpu lengvųjų automobilių eksportas sumažėjo beveik penktadaliu.

Pagrindinių prekių grupių eksporto ir importo pokyčiai bei juos lėmę veiksniai 2008 m. I pusm., palyginti su 2007 m. I pusm., procentais
	Eksportas		Importas
	pokytis	veiksnių įtaka	pokytis	veiksnių įtaka
Visos prekės	33,5	33,5	25,0	25,0
Investicinės prekės	30,6	3,3	-2,3	-0,4
Tarpinio vartojimo prekės	47,3	23,3	40,4	21,9
Vartojimo prekės	4,5	1,3	16,8	3,2
Benzinas	117,9	6,5	-74,1	-0,1
Lengvieji automobiliai	-19,2	-1,0	1,3	0,1
Kitos prekės	29,2	0,1	65,3	0,3

Kaip ir pirmąjį, 2008 m. antrąjį ketvirtį užsienio prekybos su NVS valstybėmis augimo tempai buvo didesni nei su ES valstybėmis. Palyginti su 2007 m. antruoju ketvirčiu, 2008 m. antrąjį ketvirtį Lietuvos prekių eksportas į ES27 valstybes padidėjo 28,4 procento, o į NVS valstybes – 36,9 procento. Prekių importas iš ES27 valstybių padidėjo 2,7 procento, o iš NVS valstybių – 76,7 procento. 2008 m. sausio–birželio mėn., palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, prekių eksportas į ES27 valstybes išaugo 25 procentais, o importas iš jų – 6,5 procento. Tuo tarpu per minėtą laikotarpį eksportas į NVS valstybes išaugo 35,5 procento, o importas iš jų – 88,9 procento. Beveik du trečdalius eksporto į NVS valstybes sudarė eksportas į Rusiją, o, palyginti su visu importu iš NVS valstybių, Rusijos dalis siekė 88,1 procento.

Tokia prekių eksporto ir importo kaita turėjo įtakos ir Lietuvos užsienio prekybos geografinės struktūros pokyčiams. Palyginti su visu šalies prekių eksportu, eksporto dalis, tenkanti ES27 valstybėms, sumažėjo nuo 65,8 procento (2007 m. pirmąjį pusmetį) iki 61,6 procento (2008 m. pirmąjį pusmetį). NVS valstybėms tenkanti dalis padidėjo nuo 23,1 iki 23,5 procento, o kitoms šalims tenkanti dalis padidėjo nuo 7,8 iki 11,8 procento. Palyginti su visa prekių importo struktūra, ES27 valstybių dalis sumažėjo nuo 67,9 iki 57,9 procento, o NVS valstybių dalis padidėjo nuo 22,4 iki 33,9 procento.

Paslaugos.

2008 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, paslaugų eksportas padidėjo 7,9 procento, o paslaugų importas – 15,4 procento. Toks didelis paslaugų eksporto ir importo augimo tempų skirtumas gerokai sumažino 2008 m. antrojo ketvirčio ir pirmojo pusmečio bendrą teigiamą paslaugų balanso perviršį ir kartu padidino šių laikotarpių ESD.

Spartesnį bendrą paslaugų importo augimą lėmė transporto ir kelionių paslaugų importo padidėjimas. 2008 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2007 m. antruoju ketvirčiu, transporto paslaugų importas padidėjo 23,5 procento, o kelionių paslaugų importas – 19,7 procento.

2008 m. antrąjį ketvirtį paslaugų eksportas į ES27 valstybes sudarė 63,8 procento viso paslaugų eksporto, o paslaugų importas iš ES27 valstybių – 58,2  procento. Eksportas į NVS valstybes, palyginti su bendru paslaugų eksportu, sudarė 28,8  procento, o importas į NVS valstybes, palyginti su bendru paslaugų importu, 33,9 –  procento.

Pagrindinių paslaugų rūšių eksporto ir importo pokyčiai bei juos lėmę veiksniai 2008 m. I pusm., palyginti su 2007 m. I pusm., procentais
	Eksportas		Importas
	pokytis	veiksnių įtaka	pokytis	veiksnių įtaka
Visos paslaugos	8,9	8,9	20,0	20,0
Transporto paslaugos	10,1	6,1	24,9	11,8
Kelionių paslaugos	8,9	2,3	23,9	8,0
Kitos paslaugos	3,4	0,5	1,0	0,2
Iš viso transporto paslaugų	10,1	10,1	24,9	24,9
Jūrų transportas	-12,4	-1,3	70,7	18,6
Oro transportas	15,9	0,5	6,9	0,3
Geležinkelių transportas	9,7	1,7	10,9	1,5
Kelių transportas	13,2	6,7	6,9	2,8
Vamzdynų transportas	-9,8	0,0	63,3	2,0
Kitos transporto paslaugos	14,6	2,5	-2,8	-0,3

Pajamos.

2008 m. antrojo ketvirčio pajamų balanso deficitas sudarė 1,65 mlrd. litų ir, palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, padidėjo 532,8 mln. litų (47,6 %). Deficito padidėjimą daugiausia lėmė 1,12 mlrd. litų padidėjusios tiesioginių investicijų dividendų išmokos nerezidentams, o reinvesticijos (jos į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtrauktos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskaitoje parodytos kaip tiesioginės investicijos) sumažėjo 810,3 mln. litų. Kitų investicijų išlaidos padidėjo 303,3 mln. litų.

2008 m. sausio–birželio mėn. pajamų balanso deficitas sudarė 2,62 mlrd. litų (2007 m. sausio–birželio mėn. buvo 1,9 mlrd. Lt).

Einamieji pervedimai.

Antrojo ketvirčio teigiamas neatlygintinių einamųjų pervedimų perviršis sudarė 529,9 mln. litų (2007 m. atitinkamą laikotarpį buvo 618,2 mln. Lt). Einamųjų pervedimų srauto į Lietuvą dydį lėmė privačių asmenų einamieji pervedimai ir pervedimai iš ES paramos fondų.

2008 m. sausio–birželio mėn. einamųjų pervedimų balanso perviršis sudarė 1,29 mlrd. litų ir, palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, sumažėjo 96,3 mln. litų. Pervedimai iš ES paramos fondų padidėjo 97,8 mln. litų (9,5 %), o privačių asmenų pervedimai sumažėjo 13,7 mln. litų (1,1 %), tačiau per lyginamąjį laikotarpį įmokos į ES biudžetą padidėjo 183,7 mln. litų (42  %), šalies privačių asmenų pervedimai į užsienį – 63,1 mln. litų (11,7 %). Dėl minėtų pokyčių sumažėjo bendras teigiamas einamųjų pervedimų balanso perviršis.

Kapitalo ir finansinė sąskaita.

Neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, 2008 m. antrąjį ketvirtį bendras investicijų srautas šalies mokėjimų balanso kapitalo ir finansinėje sąskaitoje rodė grynąsias įplaukas – 5,32 mlrd. litų (2007 m. antrąjį ketvirtį grynosios įplaukos sudarė 5,1 mlrd. Lt). Bendrą grynųjų įplaukų srauto dydį lėmė grynosios kitų investicijų įplaukos. 2008 m. sausio–birželio mėn. grynosios kapitalo įplaukos siekė 6,22 mlrd. litų (2007 m. sausio–birželio mėn. buvo 6,99 mlrd. Lt). Grynasis neatlygintinių kapitalo pervedimų srautas (kurio pagrindinis šaltinis yra ES struktūriniai paramos fondai ir kurie naudojami investiciniams projektams finansuoti) 2008 m. antrąjį ketvirtį sudarė 471,7 mln. litų ir, palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, padidėjo 67,8 mln. litų. Pirmąjį šių metų pusmetį šių pervedimų srautas sudarė 1,36 mlrd. litų (2007 m. pirmąjį pusmetį buvo 629,6 mln. Lt).

Investicijų srautai, mln. litų
	2007 m. II ketv.		2008 m. II ketv.		2007 m. I pusm.		2008 m. I pusm.
	užsienio turtas	įsiparei-gojimai	užsienio turtas	įsiparei-gojimai	užsienio turtas	įsiparei-gojimai	užsienio turtas	įsiparei-gojimai
Tiesioginės investicijos	-88,01	928,50	-319,83	1 275,71	-387,40	2 227,07	-573,46	1 841,04
Investicijų portfelis	-818,93	738,00	-463,96	131,37	-1 487,07	-68,64	-579,10	-280,70
iš jų:
Nuosavybės vertybiniai popieriai	-349,19	137,54	-4,35	16,96	-467,81	-568,43	97,06	20,17
Skolos vertybiniai popieriai	-469,74	600,46	-459,61	114,41	-1 019,26	499,79	-676,16	-300,87
Išvestinės finansinės priemonės	6,58	-	5,21	-3,23	6,58	-1,95	20,81	-17,95
Kitos investicijos	349,27	3 988,40	616,88	4 076,80	425,1	6 280,80	-74,25	5 884,91
iš jų:
Pinigų finansinės institucijos	611,73	1 497,34	1 139,66	2 303,50	965,45	3 358,04	768,48	3 542,97
Kiti sektoriai	-262,46	1 676,55	-522,78	1 052,37	-540,35	2 281,85	-842,73	2 552,53

Tiesioginės investicijos.

2008 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2007 m. antruoju ketvirčiu, tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas į Lietuvą padidėjo 347,21 mln. litų, arba 37,4 procento, o sausio–irželio mėn., palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, sumažėjo 386 mln. litų, arba 17,3 procento. Įvertinus šalies ūkio subjektų tiesioginių investicijų srautą užsienyje, 2008 m. antrojo ketvirčio grynosios tiesioginių investicijų įplaukos sudarė 955,9 mln. litų, arba 3,4 procento BVP, o pirmojo pusmečio – 1,27 mlrd. litų, arba 2,4 procento BVP.

Keturių ketvirčių (2007 m. III ketv.–2008 m. II ketv.) slenkamosios sumos TUI srautas į Lietuvą sudarė 4,7 mlrd. litų, arba 4,4 procento BVP.

Panaudojus tiesiogines užsienio investicijas, 2008 m. antrąjį ketvirtį buvo finansuota 19,9 procento ESD, o kartu su neatlygintiniais kapitalo pervedimais – 29,8 procento ESD (2007 m. antrąjį ketvirtį buvo finansuota atitinkamai 19,7 ir 29,2 % ESD).

2008 m. birželio 30 d. duomenimis, sukauptos TUI Lietuvoje sudarė 34,63 mlrd. litų (10,03 mlrd. eurų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 10 314 litų ( 2 987 eurai) TUI.

2008 m. birželio 30 d. duomenimis, investicijos į apdirbamąją pramonę sudarė 33 procentus visų TUI Lietuvoje, į finansinio tarpininkavimo veiklą – 16,6 procento, į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veiklas – 13,4 procento, į didmeninę ir mažmeninę prekybą – 11,9 procento.

Daugiausia lėšų yra investavę Švedijos (14,1 %), Lenkijos (12,9 %), Danijos (11,1 %), Rusijos (10,3 %), Vokietijos (8,7 %) ir Estijos (6,7 %) investuotojai.

Remiantis naujai gautais duomenimis apie nerezidentų Lietuvoje įsigytą nekilnojamąjį turtą, buvo patikslinti 2007 m. ir 2008 m. I–II ketvirčių TUI Lietuvoje likučių duomenys.

Investicijų portfelis.

Grynasis šių investicijų srautas tiek 2008 m. antrąjį ketvirtį, tiek ir pirmąjį pusmetį buvo neigiamas (rodė didesnį šių investicijų srautą į užsienį nei į Lietuvą) ir sudarė atitinkamai 332,6 ir 859,8 mln. litų. Daugiausia buvo investuojama į nerezidentų išleistus ilgalaikius skolos vertybinius popierius.

Kitų investicijų

grynasis srautas rodė grynąsias įplaukas ir 2008 m. antrąjį ketvirtį sudarė 4,69 mlrd. litų, o sausio–birželio mėn. – 5,81 mlrd. litų (2007 m. atitinkamai buvo 4,34 ir 6,71 mlrd. Lt).

Oficialiosios tarptautinės atsargos.

2008 m. antrąjį ketvirtį šalies oficialiosios tarptautinės atsargos padidėjo 3,9 procento ir birželio mėn. pabaigoje sudarė 16,28 mlrd. litų (4,71 mlrd. eurų). Sukauptos oficialiosios tarptautinės atsargos, skaičiuojant prekių ir paslaugų importo mėnesiais, 2008 m. birželio mėn. pabaigoje siekė 2,5 mėn. (2007 m. pabaigoje buvo 3,2 mėn.).

Oficialiųjų tarptautinių atsargų padidėjimą lėmė Lietuvos banko išorės įsipareigojimų ir kitų pinigų finansinių institucijų indėlių Lietuvos banke padidėjimas atitinkamai 718,1 ir 525,1 mln. litų bei grynųjų pinigų apyvartoje padidėjimas 223,6 mln. litų.

Oficialiųjų tarptautinių atsargų padidėjimą mažino centrinės valdžios indėlių Lietuvos banke ir ir kitų veiksnių sumažėjimas atitinkamai 586 ir 269,2 mln. litų.

Lietuvos Respublikos tarptautinių investicijų balansas.

2008 m. birželio 30 d. duomenimis, visas šalies sukauptas finansinis užsienio turtas sudarė 44,3 mlrd. litų, o visi šalies sukaupti tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 104,85 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas sudarė 60,54 mlrd. litų (t. y., palyginti su likusiu pasauliu, Lietuva yra debitorė).

2008 m. antrąjį ketvirtį šalies užsienio turtas padidėjo 803,3 mln. litų (1,8 %), o tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 4,07 mlrd. litų (4 %).

Lietuvos Respublikos tarptautinių investicijų balanso struktūra Procentais
	2007-12-31	2008-06-30
A. Užsienio turtas	100,0	100,0
1.Tiesioginės investicijos	8,2	10,5
2. Investicijų portfelis	18,8	20,0
3. Išvestinės finansinės priemonės	1,2	0,7
4. Kitos investicijos	31,6	32,0
5. Oficialiosios tarptautinės atsargos	40,2	36,8
B. Įsipareigojimai	100,0	100,0
1.Tiesioginės investicijos	35,3	33,0
2. Investicijų portfelis	13,4	12,2
3. Išvestinės finansinės priemonės	0,0	0,0
4. Kitos investicijos	51,3	54,8

2008 m. antrąjį ketvirtį Lietuvos bendroji skola užsieniui padidėjo 6,8 procento ir birželio mėn. pabaigoje sudarė 77,54 mlrd. litų, arba 73,2 procento keturių ketvirčių (2007 m. III ketv.–2008 m. II ketv.) slenkamosios sumos BVP (2007 m. pabaigoje buvo 70,95 mlrd. Lt, arba 72,3 % BVP). Šalies grynoji skola užsieniui šių metų antrąjį ketvirtį padidėjo 14,5 procento ir ketvirčio pabaigoje sudarė 37,7 mlrd. litų, arba 35,6 procento keturių ketvirčių slenkamosios sumos BVP.