Lietuvos bankas
2010-09-22
Lietuvos banko valdybos posėdyje 1. LB valdyba išklausė Valstybės įstaigos „Lietuvos monetų kalykla“ finansinę ataskaitą ir tarptautinio audito išvadas, kurias pateikė kompanija Arthur Andersen. Remiantis auditorių išvadomis, Lietuvos monetų kalyklos turtas sudaro 12,596 tūkst. Lt. Grynasis metų pelnas siekė 119 tūkst. Lt. Lietuvos monetų kalyklos pajamas sudaro įplaukos už valstybinio užsakymo atlikimą, paslaugas kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Iš jų apmokamos sąnaudos, įmonės darbuotojų darbo, kitos išlaidos susijusios su įmonės veikla. Lietuvos monetų kalykla LR finansų ministerijos įsteigta 1990 m., o nuo 1995 m. Vyriausybės nutarimu įmonės steigėjo teisės perduotos Lietuvos bankui. Įmonė kaldina apyvartines, progines monetas ir tradicinių arba brangiųjų metalų. Gamina valstybinius apdovanojimo ženklus, ordinus, medalius, gamina skiriamuosius ženklus uniformoms bei kitus gaminius. 2. LB valdyba nutarė nutraukti klausimo dėl akcinės bendrovės banko HERMIS prašymo išduoti leidimą AB bankui HERMIS ir jo teisių perėmėjui AB Vilniaus bankui įsigyti ir valdyti nuo 1/10 iki 1/5 AB Lietuvos žemės ūkio banko akcinio kapitalo akcijų paketą nagrinėjimą. Nutarimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad AB bankas HERMIS nebevykdo savarankiškos veiklos, bei į tai, kad šio banko teisių perėmėja AB Vilniaus bankas nepateikė prašymo išduoti leidimą įsigyti ir valdyti AB Lietuvos žemės ūkio banko akcijų paketą. 3. LB valdyba nutarė leisti DEG - Deutsche Investitions - und Entwicklungsgesellschaft mbH įsigyti ir valdyti nuo 1/10 iki 1/5 UAB Lietuvos vystymo banko akcijų paketą. DEG šiuo metu yra vienas iš Lietuvos vystymo banko akcininkų, disponuojantis 11,11 proc. banko akcinio kapitalo. Nutarimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad UAB Lietuvos vystymo bankui pradėjus veiklą pagal Komercinių bankų įstatymą, banko akcininkams, kurie yra įsigiję ir valdo banko akcijų paketus, reikalingas Lietuvos banko leidimas. Šiuo metu LB yra išdavęs

1. LB valdyba išklausė Valstybės įstaigos „Lietuvos monetų kalykla“ finansinę ataskaitą ir tarptautinio audito išvadas, kurias pateikė kompanija Arthur Andersen.

Remiantis auditorių išvadomis, Lietuvos monetų kalyklos turtas sudaro 12,596 tūkst. Lt. Grynasis metų pelnas siekė 119 tūkst. Lt.

Lietuvos monetų kalyklos pajamas sudaro įplaukos už valstybinio užsakymo atlikimą, paslaugas kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Iš jų apmokamos sąnaudos, įmonės darbuotojų darbo, kitos išlaidos susijusios su įmonės veikla.

Lietuvos monetų kalykla LR finansų ministerijos įsteigta 1990 m., o nuo 1995 m. Vyriausybės nutarimu įmonės steigėjo teisės perduotos Lietuvos bankui. Įmonė kaldina apyvartines, progines monetas ir tradicinių arba brangiųjų metalų. Gamina valstybinius apdovanojimo ženklus, ordinus, medalius, gamina skiriamuosius ženklus uniformoms bei kitus gaminius.

2. LB valdyba nutarė nutraukti klausimo dėl akcinės bendrovės banko HERMIS prašymo išduoti leidimą AB bankui HERMIS ir jo teisių perėmėjui AB Vilniaus bankui įsigyti ir valdyti nuo 1/10 iki 1/5 AB Lietuvos žemės ūkio banko akcinio kapitalo akcijų paketą nagrinėjimą.

Nutarimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad AB bankas HERMIS nebevykdo savarankiškos veiklos, bei į tai, kad šio banko teisių perėmėja AB Vilniaus bankas nepateikė prašymo išduoti leidimą įsigyti ir valdyti AB Lietuvos žemės ūkio banko akcijų paketą.

3. LB valdyba nutarė leisti DEG - Deutsche Investitions - und Entwicklungsgesellschaft mbH įsigyti ir valdyti nuo 1/10 iki 1/5 UAB Lietuvos vystymo banko akcijų paketą. DEG šiuo metu yra vienas iš Lietuvos vystymo banko akcininkų, disponuojantis 11,11 proc. banko akcinio kapitalo.

Nutarimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad UAB Lietuvos vystymo bankui pradėjus veiklą pagal Komercinių bankų įstatymą, banko akcininkams, kurie yra įsigiję ir valdo banko akcijų paketus, reikalingas Lietuvos banko leidimas.

Šiuo metu LB yra išdavęs leidimus LR Vyriausybei įsigyti ir valdyti nuo 1/2 iki 2/3, o taip pat Šiaurės investicijų bankui įsigyti ir valdyti nuo 1/5 iki 1/3 UAB Lietuvos vystymo banko akcijų paketus.

DEG yra privati bendrovė, kurios veiklos tikslai - remti Vidurio ir Rytų Europos, NVS ir kitų šalių privačių ūkių vystymąsi, skatinti Vokietijos ir Europos įmonių partnerystę su minėtų šalių įmonėmis, įsigyjant dalį įmonių kapitalo bei teikiant joms ilgalaikes paskolas. Vienintelė DEG akcininkė yra Vokietijos Federacijos Respublika. DEG kapitalas sudaro 1,2 mlrd. Vokietijos markių, kas 2000 m. vasario 1 d. sudarė 2.4 mlrd. Lt. Aktyvų ir pasyvų sumos sudarė 2.6 mlrd. DM (5,2 mlrd. Lt)

4. LB valdyba nutarė iš dalies pakeisti leidimų kredito unijoms atlikti operacijas užsienio valiuta išdavimo, operacijų užsienio valiuta apskaitos ir įrašymo ataskaitose tvarką.

Pagal naujai patvirtintą tvarką. Leidimas atlikti operacijas užsienio valiuta gali būti išduodamas kredito unijai, vykdančiai įstatuose numatytą veiklą ilgiau kaip vienerius metus. Šiuo metu toks leidimas galėjo būti išduodamas ir steigiamoms kredito unijoms.

Nutarimas priimtas atsižvelgiant į Asociacijos Lietuvos kredito unijos pasiūlymą. Per vienerius metus kredito unijos turėtų galimybę tinkamai pasiruošti operacijoms užsienio valiuta bei tinkamam jų apskaitos tvarkymui.

5. LB valdyba nutarė patvirtinti Litų ir bazinės valiutos keitimo sandorių tarp Lietuvos banko ir bankų sudarymo ir vykdymo taisyklių naują redakciją. Taip pat nustatyta, kad nuo 2000 m. balandžio 17 d., kai įsigalios šis nutarimas, litų ir bazinės valiutos keitimo sandoriai bus sudaromi tik su bankais, kurie su Lietuvos banku pasirašė sutartį dėl litų ir bazinės valiutos keitimo sandorių.

Nauja taisyklių redakcija patvirtinta atsižvelgiant į tarptautinę valiutos keitimų sandorių sudarymo ir vykdymo praktiką, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kai kurie atsiskaitymų ir atsakomybės už netinkamą įsipareigojimų vykdymą, kai taikomas išankstinis atsiskaitymas, klausimai nebuvo išsamiai reglamentuoti.

6) LB valdyba nutarė paskelbti 50 LT proginę monetą, skirtą Nepriklausomybės atkūrimo 10-mečiui, mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir išleisti ją į apyvartą nuo 2000 m. kovo 6 d.

Moneta pagaminta iš 925 prabos sidabro, skersmuo 38,61 mm, masė 28,28 g, tiražas 3 000 vnt. Monetos paviršius veidrodinis, reljefas matinis.

Monetos averso viršutinėje dalyje puslankiu užrašyta LIETUVA. Centrinėje dalyje yra Lietuvos valstybės herbas. Monetos apatinėje dalyje puslankiu užrašyta 50 LITŲ. Kairėje pusėje - Lietuvos monetų kalyklos ženklas.

Monetos reverse - užrašai: NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMAS, metai 1990 - 2000. Centrinėje dalyje - Laisvės statula saulės spindulių fone (skulptorius J.Zikaras). Kairėje - monetos autoriaus inicialai.

Briaunoje užrašas LAISVĖ - AMŽINOJI TAUTOS VERTYBĖ.

Monetos autorius skulptorius Gediminas Karalius.

Nepriklausomybės 10-mečiui skirtų monetų bus galima įsigyti LB kasose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Nustatyta monetos pardavimo kaina 90 Lt.

7. LB valdyba išklausė užsienio atsargų investavimo 1999 metų ataskaitą. Didžioji užsienio atsargų dalis buvo investuojamos į užsienio centrinių vyriausybių vertybinius popierius, tarptautinių finansinių institucijų vertybinius popierius, taip pat laikomos kitų šalių centriniuose bei komerciniuose bankuose. 1999 m. grynosios pajamos iš užsienio atsargų investavimo sudarė 54,5 mln. JAV dolerių.

8. LB valdyba išklausė Kasos departamento 1999 m. veiklos ataskaitą. Vienas iš svarbiausių LB, o kartu ir Kasos departamento uždavinių yra užtikrinti šalyje cirkuliuojančių pinigų kokybę bei autentiškumą. Siekiant šių tikslų buvo įdiegtos ir pradėtos eksploatuoti naujos automatizuotos pinigų apdorojimo sistemos. Naujoje Klaipėdos skyriaus saugykloje sumontuota šiuolaikinė konteinerinė pinigų saugojimo sistema. Analogiška sistema pradėta diegti ir naujose saugyklose Vilniuje.

1999 m. buvo tęsiamas 1997 m. pradėtas darbas iš esmės atnaujinant Lietuvos Respublikos pinigus, taikant naujausias šiuolaikines apsaugos priemones, tobulinant jų dizainą. Sukurti naujos laidos 100 Lt ir 500 LT nominalo banknotų projektai, paruoštos sutartys šių nominalų banknotų gamybai su banknotų spausdinimo kompanijomis. Išleistos į apyvartą penkios proginės monetos.

Taip pat praėjusiais metais atidarytas Lietuvos banko muziejus, kuriame eksponuojami su Lietuvos pinigų istorija ir bankininkyste susiję eksponatai.

Siekiant užtikrinti aukštą apyvartoje esančių banknotų kokybę, kas mėnesį iš apyvartos vidutiniškai buvo išimama 8,2 mln. vnt. susidėvėjusių banknotų. Per metus sunaikinta 118 vnt. banknotų.

1999 m. Lietuvos bankas į apyvartą išleido 4039,55 mln. Lt, o išėmė iš apyvartos 4127,51 mln. Lt.

Toliau vyko smulkių 1 Lt, 2 Lt ir 5 Lt nominalo banknotų keitimas į atitinkamo nominalo monetas, kurios buvo nukaldintos ir išleistos į apyvartą 1998 m. pabaigoje. 2 Lt ir 5 Lt nominalų banknotų atsargos baigėsi 1999 metais, 1 Lt nominalo banknotų atsargos baigsis 2000 m. pirmajame pusmetyje.

1999 m. toliau buvo tobulinamas komercinių bankų kasinis aptarnavimas. Iš viso per šiuos metus iš komercinių bankų buvo priimta 2,4 mlrd. Lt.