2008 m. pirmojo ketvirčio Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso apžvalga

2008 m. pirmojo ketvirčio šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) sudarė 4,28 mlrd. litų, arba 17,7  procento BVP. Palyginti su 2007 m. ketvirtuoju ketvirčiu, ESD padidėjo 30,9 procento, o su pirmuoju ketvirčiu -54,9 procento. Keturių ketvirčių (2007 m. II ketv. - 2008 m. I ketv.) slenkamosios sumos ESD sudarė 14,77 mlrd. litų, arba 14,6 procento BVP.

ESD didėjimą 2008 m. pirmąjį ketvirtį nulėmė padidėjęs užsienio prekybos deficitas.

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2008 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, šalies prekių eksportas padidėjo 30,7 procento, o prekių importas – 30,2 procento (palyginti su 2007 m. ketvirtuoju ketvirčiu, prekių eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 14 ir 12,6 %). Lietuvos eksporto ir importo augimo tempams ir toliau didelę įtaką daro prekyba mineraliniais produktais. 2008 m. pirmąjį ketvirtį šių produktų eksportas padidėjo 148,5 procento, o importas – 121,3 procento. Tokį spartų šių prekių eksporto ir importo augimą daugiausia lėmė padidėjusios naftos ir gamtinių dujų kainos. Neskaičiuojant mineralinių produktų, bendras prekių eksportas padidėjo 14,3 procento, o importas – 12,7 procento.

Pagal makroekonomikos kategorijų klasifikatorių 2008 m. pirmąjį ketvirtį sparčiausiai didėjo tarpinio vartojimo prekių eksportas ir importas, kuris daugiausia susijęs su naftos, gamtinių dujų ir metalų kainų augimu, o vartojimo prekių eksportas ir importas gerokai sumažėjo. Palyginti su visa prekių eksporto struktūra, tarpinio vartojimo prekių padaugėjo nuo 30,3 iki 53,3 procento, o vartojimo prekių sumažėjo nuo 50,2 iki 24,6 procento. Investicinių prekių dalis išliko beveik nepakitusi. Lengvieji automobiliai sudarė 3,1 procento viso eksporto (buvo 4,8 %). Palyginti su visa prekių importo struktūra, tarpinio vartojimo prekių padaugėjo nuo 20,5 iki 59,2 procento. Vartojimo prekių sumažėjo nuo 54,1 iki 18,9 procento, investicinių prekių – nuo 18,1 iki 14,6 procento, lengvųjų automobilių – nuo 7,1 iki 6,3 procento. 

Palyginti su 2007 m. pirmuoju ketvirčiu, šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos prekių eksportas į ES27 valstybes padidėjo 21,3 procento, o į NVS valstybes – 33,9 procento. Prekių importas iš ES27 valstybių padidėjo 11,8 procento, o iš NVS valstybių – 105,2 procento.

Tokia prekių eksporto ir importo kaita turėjo įtakos ir Lietuvos užsienio prekybos geografinės struktūros pokyčiams. Palyginti su visu šalies prekių eksportu, eksporto dalis, tenkanti ES valstybėms, sumažėjo nuo 67,6 procento (2007 m. pirmąjį ketvirtį) iki 62,7 procento (2008 m. pirmąjį ketvirtį). NVS valstybėms tenkanti dalis padidėjo nuo 22 iki 22,5 procento. Palyginti su visa prekių importo struktūra, ES27 valstybių dalis sumažėjo nuo 68,7 iki 59 procentų, o NVS valstybių dalis padidėjo nuo 20,8 iki 32,8 procento.

Palyginti su 2007 m. pirmuoju ketvirčiu, 2008 m. pirmąjį ketvirtį bendras užsienio prekybos deficitas padidėjo 28,8 procento. Prekybos su ES27 valstybėmis balanso deficitas sumažėjo 10,2 procento (sudarė 2,55 mlrd. Lt), o prekybos su NVS valstybėmis balanso deficitas padidėjo 4,2 karto (sudarė 2,97 mlrd. Lt).

Paslaugos.

2008 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, paslaugų eksportas padidėjo 11,1 procento, o paslaugų importas – 19,6 procento. Toks didelis paslaugų eksporto ir importo augimo tempų skirtumas gerokai sumažino 2008 m. pirmojo ketvirčio bendrą teigiamą paslaugų balanso perviršį (sumažėjo 89,8 mln. Lt) ir kartu padidino šio laikotarpio ESD.

Spartesnį bendrą paslaugų importo augimą lėmė kelionių paslaugų importo padidėjimas, t.y. į užsienio turistines ir dalykines keliones vykusių šalies gyventojų ir jų išlaidų užsienyje padidėjimas. Per ataskaitinį laikotarpį kelionių paslaugų eksportas padidėjo 12,4 procento, o šių paslaugų importas – 33,1 procento. Transporto paslaugų eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 14,3 ir 13,3 procento. Iš visų transporto paslaugų rūšių sparčiausiai didėjo geležinkelių ir kelių transporto paslaugų eksportas bei jūrų ir vamzdynų transporto paslaugų importas.

Paslaugų eksporto ir importo struktūroje ryškesnių pokyčių nebuvo. Transporto paslaugų eksportas, palyginti su bendru paslaugų eksportu, sudarė 66 procentus (buvo 64,1 %), o transporto paslaugų importas, palyginti su bendru paslaugų importu, – 49,1 procento (buvo 51,8 %). Kelionių paslaugų eksportas sudarė 19,6 procento (buvo 19,4 %), o kelionių importas sudarė 29,4 procento (buvo 26,5 %).

2008 m. pirmąjį ketvirtį paslaugų eksportas į ES27 valstybes sudarė 58 procentus viso paslaugų eksporto, o paslaugų importas iš ES27 valstybių – 59,3 procento. Eksportas į NVS valstybes, palyginti su bendru paslaugų eksportu, sudarė 32,1 procento, o importas į NVS valstybes, palyginti su bendru paslaugų importu, – 31,6 procento.

2008 m. pirmojo ketvirčio pajamų balanso deficitas sudarė 962,9 mln. litų ir, palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, padidėjo 177,6 mln. litų (22,6 %). Deficito padidėjimą daugiausia lėmė padidėjusios kitų investicijų išlaidos, kurių daugumą sudarė pinigų finansinių institucijų palūkanų išmokos nerezidentams už gautas paskolas ir indėlius. Reinvesticijos (jos į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtrauktos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskaitoje parodytos kaip tiesioginės investicijos) sudarė 475,5 mln. litų ir, palyginti su 2007 m. pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 8,7 procento. Tiesioginių investicijų dividendų išmokos nerezidentams sumažėjo 24,6 procento.

Einamieji pervedimai.

2008 m. pirmojo ketvirčio teigiamas neatlygintinių einamųjų pervedimų perviršis sudarė 757,2 mln. litų (2007 m. atitinkamą laikotarpį buvo 762,8 mln. Lt). Einamųjų pervedimų srauto į Lietuvą dydį lėmė privačių asmenų einamieji pervedimai ir pervedimai iš ES paramos fondų.

Palyginti su 2007 m. pirmuoju ketvirčiu, 2008 m. pirmąjį ketvirtį pervedimai iš ES paramos fondų padidėjo 70,5 mln. litų (9,9 %), privačių asmenų pervedimai – 122,8 mln. litų (25,7 %), tačiau per lyginamąjį laikotarpį įmokos į ES biudžetą padidėjo 118,4 mln. litų (41,8 %), šalies privačių asmenų pervedimai į užsienį – 58,9 mln. litų (24 %), o kiti pervedimai į Lietuvą sumažėjo 22,3 mln. litų (21,5 %). Dėl minėtų pokyčių sumažėjo bendras teigiamas einamųjų pervedimų balanso perviršis.

Kapitalo ir finansinė sąskaitos.

Neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, 2008 m. pirmąjį ketvirtį bendras investicijų srautas šalies mokėjimų balanso kapitalo ir finansinėse sąskaitose rodė grynąsias įplaukas – 1,6 mlrd. litų (2007 m. pirmąjį ketvirtį grynosios įplaukos siekė 2 mlrd. Lt). Bendrą grynųjų įplaukų srauto dydį lėmė grynosios kitų investicijų įplaukos ir neatlygintiniai kapitalo pervedimai.

Grynasis neatlygintinių kapitalo pervedimų srautas (kurio pagrindinis šaltinis yra ES struktūriniai paramos fondai ir kurie naudojami investiciniams projektams finansuoti) 2008 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 891,5 mln. litų ir, palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, padidėjo beveik keturis kartus.

Panaudojus tiesiogines užsienio investicijas, 2008 m. pirmąjį ketvirtį buvo finansuota tik 7,9 procento ESD, o kartu su neatlygintiniais kapitalo pervedimais – 28,7 procento ESD (2007 m. pirmąjį ketvirtį buvo finansuota atitinkamai 34,5 ir 42,7 % ESD).

* Su klaidomis ir praleidimais.

2008 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2007 m. pirmuoju ketvirčiu, bendras investicijų užsienyje srautas padidėjo 297,3 mln. litų, arba 32,2 procento, o bendras investicijų srautas Lietuvoje (be neatlygintinių kapitalo pervedimų) sumažėjo 775,5 mln. litų, arba 28,7 procento.

Investicijos užsienyje.

2008 m. pirmąjį ketvirtį šalies ūkio subjektų investicijų užsienyje srautas sudarė 1,22 mlrd. litų (2007 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 922,1 mln. Lt). 2008 m. pirmąjį ketvirtį didžiausią investicijų užsienyje srautą sudarė pinigų finansinių institucijų indėliai užsienio bankuose ir šalies ūkio subjektų investicijos į nerezidentų nuosavybės ir skolos vertybinius popierius.

Užsienio investicijos Lietuvoje.

2008 m. pirmąjį ketvirtį bendras užsienio investicijų srautas Lietuvoje siekė 1,92 mlrd. litų (2007 m. pirmąjį ketvirtį buvo 2,7 mlrd. Lt), iš kurio trečdalį sudarė tiesioginės užsienio investicijos, 58,7 procento – pinigų finansinių institucijų iš nerezidentų gautos paskolos ir nerezidentų indėliai. Investicijų portfelio srautas į Lietuvą buvo neigiamas (412,1 mln. Lt).

Tiesioginės investicijos.

Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas į Lietuvą 2008 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 640,5 mln. litų (2007 m. pirmąjį ketvirtį TUI srautas į Lietuvą siekė 1,25 mlrd. Lt). Įvertinus šalies ūkio subjektų tiesioginių investicijų srautą užsienyje, 2008 m. pirmojo ketvirčio grynosios tiesioginių investicijų įplaukos sudarė 337,3 mln. litų, arba 1,4 procento BVP.

Keturių ketvirčių (2007 m. II ketv.-2008 m. I ketv.) slenkamosios sumos TUI srautas į Lietuvą sudarė 4,27 mlrd. litų. Palyginti su 2007 m., TUI srautas į Lietuvą sumažėjo 12,4 procento.

2008 m. kovo 31 d. duomenimis, sukauptos TUI Lietuvoje sudarė 33,6 mlrd. litų (9,74 mlrd. eurų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 10 006 litai (2 898 eurai) TUI.

Šių metų pirmąjį ketvirtį daugiausia tiesioginių investicijų skirta finansinio tarpininkavimo veiklai (179,7 mln. Lt), didmeninei ir mažmeninei prekybai (142,9 mln. Lt), transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veikloms (110,3 mln. Lt).

2008 m. kovo 31 d. duomenimis, investicijos į apdirbamąją pramonę sudarė 34,8 procento visų TUI Lietuvoje, į finansinio tarpininkavimo veiklą – 17 procentų, į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veiklas – 13,5 procento, į didmeninę ir mažmeninę prekybą – 11,7 procento.

Daugiausia lėšų yra investavę Lenkijos (15,9 %), Danijos (12,6 %), Švedijos (12,6 %), Rusijos (9,5 %), Vokietijos (9,1 %) ir Estijos (6,2 %) investuotojai.

ES27 valstybių investicijos sudarė 80,4 procento visų investicijų, iš jų senųjų ES15 valstybių investicijos – 50,2 procento, NVS valstybių investicijos – 9,8 procento.

Investicijų portfelis.

Grynasis šių investicijų srautas 2008 m. pirmąjį ketvirtį buvo neigiamas ir sudarė 564,6 mln. litų. Tai lėmė Vyriausybės įsipareigojimų sumažėjimas ir kitų sektorių investicijos į nerezidentų skolos vertybinius popierius.

Kitų investicijų

grynasis srautas 2008 m. pirmąjį ketvirtį buvo teigiamas ir sudarė 929,3 mln. litų (2007 m. pirmąjį ketvirtį buvo 2,3 mlrd. Lt). Grynojo teigiamo srauto sumažėjimą lėmė pinigų finansinių institucijų iš nerezidentų gautų paskolų srauto sumažėjimas ir indėlių užsienio bankuose padidėjimas.

Oficialiosios tarptautinės atsargos.

2008 m. pirmąjį ketvirtį šalies oficialiosios tarptautinės atsargos sumažėjo 13,9 procento ir kovo mėn. pabaigoje sudarė 15,67 mlrd. litų (4,54 mlrd. eurų). Sukauptos oficialiosios tarptautinės atsargos, skaičiuojant prekių ir paslaugų importo mėnesiais, 2008 m. kovo mėn. pabaigoje siekė 2,4 mėn. (2007 m. pabaigoje buvo 3,3 mėn.).

Oficialiųjų tarptautinių atsargų sumažėjimą lėmė Lietuvos banko išorės įsipareigojimų ir kitų pinigų finansinių institucijų indėlių Lietuvos banke sumažėjimas atitinkamai 925,2 ir 774,6 mln. litų bei centrinės valdžios indėlių Lietuvos banke ir grynųjų pinigų apyvartoje sumažėjimas atitinkamai 494,4 ir 468,6 mln. litų.

Oficialiųjų tarptautinių atsargų sumažėjimą šiek tiek kompensavo 127,6 mln. litų padidėję kiti veiksniai.

Lietuvos Respublikos tarptautinių investicijų balansas.

2008 m. kovo 31 d. duomenimis, visas šalies sukauptas finansinis užsienio turtas sudarė 43,57 mlrd. litų, o visi šalies sukaupti tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 99,86 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas sudarė 56,29  mlrd. litų (t. y. palyginti su likusiu pasauliu, Lietuva yra debitorė).

2008 m. pirmąjį ketvirtį šalies užsienio turtas sumažėjo 1,8 mlrd. litų (4 %), o tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai padidėjo 161,5 mln. litų (0,2 %).

2008 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos bendroji skola užsieniui padidėjo 2,2 procento ir kovo mėn. pabaigoje sudarė 72,5 mlrd. litų, arba 71,8 procento BVP (2007 m. pabaigoje buvo 70,9 mlrd. Lt, arba 73,3 % BVP). Šalies grynoji skola užsieniui šių metų pirmąjį ketvirtį padidėjo 12,2 procento ir ketvirčio pabaigoje sudarė 32,9 mlrd. litų, arba 32,6 procento BVP.