Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) nacionalinio komiteto posėdyje – aktualūs klausimai

Vilniuje, Lietuvos banke, įvykusiame Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) nacionalinio koordinavimo komiteto posėdyje išklausytos darbo grupių ataskaitos apie galimybes dabartines mokėjimo priemones ateityje pakeisti pagal SEPA reikalavimus. Įvertinta, kaip jie suderinami su Lietuvos Respublikos teisės aktais.

„Išklausę darbo grupių ataskaitas, pirmą kartą turime aiškų vaizdą, ką reikia padaryti, kad įdiegtume Lietuvoje SEPA standartus. Matome, kad daugiausia problemų iškils dėl SEPA tiesioginio debeto paslaugos, mažiausiai – dėl mokėjimo kortelių paslaugų atitikimo SEPA reikalavimams,“ – sakė nacionalinio SEPA koordinavimo komiteto pirmininkas, Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius.

Jis pažymėjo, kad bankų atstovai grupėse dirba aktyviai ir rezultatyviai, parengtos turiningos ataskaitos.

Pasak nacionalinio SEPA koordinavimo komiteto pirmininko, darbo grupėms nurodyta kai kuriuos klausimus dėl SEPA išanalizuoti papildomai atsižvelgiant į diegiamą Europos Sąjungos direktyvą dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje. „Laukiame darbo grupių konkrečių pasiūlymų, kaip spręsti problemas. Numatome juos aptarti komitete šių metų pabaigoje ir pateikti rekomendacijas bankams, kurias įgyvendinant bus galima artėti prie SEPA standartų diegimo Lietuvoje“, – sakė V.Geralavičius.

Pirmąją SEPA mokėjimo priemonę – kredito pervedimus – Europos bankai pradėjo naudoti 2008 m. sausio 28 d.

Kaip minėta nacionalinio SEPA koordinavimo komiteto posėdyje, Lietuvoje du bankai ne tik priima SEPA mokėjimus, bet ir vykdo. Šiuo metu vieninteliai Lietuvoje įmanomi SEPA pavedimų pateikimo kanalai yra bankų internetinės bankininkystės sistemos bei popierinio pavedimo pateikimas bankų skyriuose.

SEPA tiesioginio debeto paslauga bus pasiūlyta kiek vėliau dėl teisinio reguliavimo ypatumų.

Posėdyje taip pat pastebėta, jog kai kurie Lietuvos bankai jau atitinka SEPA reikalavimus teikdami mokėjimo kortelių paslaugas, o kiti numato, kad juos atitiks iki 2010 m. pabaigos.

Nacionalines mokėjimo priemones valdantis Lietuvos bankas koordinuoja mūsų valstybėje pasirengimą įdiegti SEPA standartus. Lietuvos banko iniciatyva šalies komerciniai bankai, užsienio bankų skyriai, Lietuvos bankų asociacija ir Lietuvos bankas sudarė SEPA koordinavimo komitetą. Konkretiems uždaviniams spręsti sudarytos septynios darbo grupės.

Bendroje mokėjimų eurais erdvėje (angl. Single Euro Payments Area) visi mažmeniniai mokėjimai negrynaisiais eurais traktuojami kaip vietiniai mokėjimai, neatsižvelgiant į siuntėjo ir gavėjo buvimo vietą. Šiuo metu SEPA apima visas Europos Sąjungos valstybes nares, taip pat Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ir Šveicariją. Siekiama, kad iki 2010 m. pabaigos SEPA mokėjimo priemonės didžiąja dalimi pakeistų šiuo metu nacionalinėse rinkose naudojamas mokėjimo priemones.

Pasak V.Geralavičiaus, visas SEPA galimybes Lietuvos mokėjimų rinka išnaudos, kai mūsų valstybė įstos į euro zoną.

Nacionalinio SEPA koordinavimo komiteto pirmininkas priminė, kad pagal svarbą SEPA projektas (mažmeninių mokėjimų negrynaisiais eurais) gali būti prilygintas Eurosistemos mokėjimo sistemai TARGET2, prie kurios Lietuva prisijungė 2007 m. lapkričio 19 d. kartu su pirmąja dalyvių grupe, ir tai buvo įvertinta kaip vienas iš pirmųjų realių mūsų žingsnį į euro zoną.