2010-09-22
Šiandien Lietuvos bankas į apyvartą išleido 50 litų proginę monetą, skirtą Kauno piliai. Toje pilyje, stovinčioje ant neaukštos kalvos Nemuno ir Neries santakoje, tą pačią dieną naujoji moneta pristatyta visuomenei.
Šiandien Lietuvos bankas į apyvartą išleido 50 litų proginę monetą, skirtą Kauno piliai. Toje pilyje, stovinčioje ant neaukštos kalvos Nemuno ir Neries santakoje, tą pačią dieną naujoji moneta pristatyta visuomenei.
Renginio dalyvius pasitiko teatralizuota pilies sargyba su viduramžių laikų amunicija. Pristatymo pradžioje prie pilies nuaidėjo senovinės patrankos šūvis.
„Šią vasarą sukanka penkiolika metų, kai Lietuvos bankas pradėjo leisti progines monetas. Per tą laikotarpį kolekcininkus pasiekė penkiasdešimt keturių pavadinimų skirtingų nominalų proginės monetos“, – pristatymo metu pažymėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.
Išleistų proginių monetų kolekcijoje dvi tiesiogiai susijusios su Kaunu. „Pirmoji pasirodė prieš devynerius metus trims Lietuvos didžiausiems miestams skirtoje 10 litų vario ir nikelio monetų serijoje. Tada Kauną įamžinusioje monetoje matome kelių žinomiausių laikinosios sostinės architektūros paminklų fragmentus. O šiandien išleistoje 50 litų sidabro monetoje pavaizduota Kauno pilis, kuri XIV amžiuje buvo svarbi mūsų valstybės gynybos nuo priešų užtvara. Monetos grafinį projektą sukūrė dailininkas Giedrius Paulauskis. Tai septintoji moneta iš serijos „Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai“, – sakė Reinoldijus Šarkinas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Kauno piliai skirtos monetos vienoje pusėje (averse) vaizduojamas stilizuotas viduramžių Vytis. Pasak heraldikos žinovų, tai vienas iš vertingiausių to meto auksakalių sukurtų Valstybės herbų, puikiai išlikusių antspauduose, kuriuos naudojo, iš Kauno siųsdamas raštus, Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.
Kartu su naująja moneta Lietuvos banko išleistame lankstinuke istorikas profesorius daktaras Zigmantas Kiaupa pastebi, kad Kauno pilies griuvėsiai ir restauruotas pietryčių bokštas dunkso primindami lietuvių kovas su kryžiuočiais, didvyrišką 1362 m. pilies gynimą. Čia dažnai įvairius valstybės reikalus spręsdavo Lietuvos valdovai. Ankstyviausia šaltiniuose pažymėta didžiojo kunigaikščio Vytauto apsilankymo Kaune data yra 1384 m. gegužės 24 d. Ilgainiui, augant miestui, pilies reikšmė mažėjo. Ji buvo naudojama kaip kalėjimas bajorams ir karo belaisviams. Šiandien tai – turistams patrauklus objektas. Čia įsikūręs Kauno regiono turizmo informacijos centras pilyje organizuoja įvairias parodas, kitus renginius.
Naujosios monetos pristatymas įtrauktas į Kauno miesto šventės „Kauno miesto diena 2008" programą. Šiemet miesto diena skirta paminėti Kauno savivaldos 600 metų jubiliejų. Monetos pristatyme dalyvavęs Kauno meras Andrius Kupčinskas padėkojo Lietuvos Respublikos centriniam bankui už dėmesį miestui.
UAB „Lietuvos monetų kalykla“ nukaldino 10 tūkst. vienetų Kauno piliai skirtų proginių monetų.
2002 m. pradėtoje proginių monetų serijoje „Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai“ be Kauno pilies jau įamžinta Trakų salos pilis, Vilniaus katedra, Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis, Kernavė, Medininkų pilis, Panemunės pilis. Kitais metais šią seriją pratęs moneta, skirta Tytuvėnų architektūriniam ansambliui.