Seimui pristatytas Lietuvos Respublikos centrinio banko pranešimas

Šiandien Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas Lietuvos Respublikos Seimui pristatė Lietuvos banko pranešimą apie banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę praėjusių metų antrąjį pusmetį ir šių metų pradžioje. Taip pat apžvelgta Lietuvos ekonomikos ir kainų raida.

Savo kalboje Reinoldijus Šarkinas analizavo infliacijos raidos Lietuvoje ir pasaulyje tendencijas. Jis atsakė į Seimo narių klausimus šia ir kitomis temomis.

Pranešime nurodyta, kad 2007 m. Lietuvos ekonomika plėtojosi sparčiai. Fiskalinės politikos stimuliuojamas ir intensyvaus kreditavimo srauto palaikomas namų ūkių disponuojamųjų pajamų didėjimas skatino privatų vartojimą, o nekylančios realiosios palūkanų normos ir įmonių didelis pelningumas – investicijas. Antrąjį pusmetį BVP kaitai didelės įtakos turėjo trumpalaikio poveikio veiksniai, susiję su pridėtinės vertės kaita žemės ūkyje ir naftos perdirbimo veikloje.

Antrąjį pusmetį išaugo gyventojų ekonominis aktyvumas ir kartu – užimtumas. Kaip niekada aukštas laisvų darbo vietų lygis patvirtina, kad įtampa darbo rinkoje nemažėja. Dėl jos ir administracinių sprendimų šalyje toliau kyla vidutinis darbo užmokestis. 2007 m. rudenį ėmus itin kilti apdoroto maisto produktų kainoms, gerokai padidėjo bendroji metinė infliacija. Ypač pabrango pienas ir jo produktai, brango duonos ir mėsos gaminiai. Maisto produktų kainų didėjimas rodo pasaulines maisto brangimo tendencijas, kurias daugiausia lemia didesnė žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų paklausa. Ją skatino sparti ekonomikos plėtra mažiau išsivysčiusiose šalyse ir išaugusi biokuro gamyba. Nuo 2007 m. rugsėjo mėn. nemažos įtakos bendrajai infliacijai turėjo ūgtelėjusi degalų kaina. Tai tiesiogiai susiję su gerokai išaugusiomis pasaulinėmis naftos kainomis. Toliau sparčiai kyla paslaugų kainos, vis labiau didinančios bendrąją infliaciją. Paslaugos brangsta dėl vis didėjančios paklausos, taip pat dėl augančio darbo užmokesčio ir kitų sąnaudų.

2007 m. užsienio atsargos toliau sparčiai augo. Pasaulio finansų rinkoms išgyvenant didelius sukrėtimus, Lietuvos bankas išlaikė mažą rizikos lygį, o investicijų grąža buvo kur kas didesnė negu 2006 m.

2007 m. Lietuvoje veikiantiems bankams buvo itin sėkmingi, pasižymėjo sparčia plėtra ir išaugusiu pelnu. Vertinant pagal daugumą pagrindinių rodiklių, tiek santykinė, tiek absoliuti šalies bankų sektoriaus plėtra buvo spartesnė negu 2006 m. Bankų turto struktūroje paskolų portfelis sudarė didžiausią dalį. Tebėra palankios sąlygos paskolų rinkos plėtrai, o įvairūs palyginamieji rodikliai rodo galimai nepanaudotą jos potencialą, tačiau atsiranda vis daugiau požymių, leidžiančių manyti, kad paskolų rinkos tolesnė plėtra galbūt bus nebe tokia sparti. Nors bankų paskolų portfelio kokybės rodikliai tebebuvo geri, pradelstų paskolų dalis paskolų portfelyje per metus šiek tiek išaugo, be to, sumažėjo paskolų santykis su specialiaisiais atidėjiniais.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas du kartus per metus pristato pranešimus Lietuvos Respublikos Seimui.

Pranešimo tekstas skelbiamas LB interneto svetainėje (903.5 KB download icon).