2007 m. ketvirtojo ketvirčio ir 2007 m. Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso apžvalga

ESD padidėjimą 2007 m. daugiausia lėmė padidėjęs užsienio prekybos ir pajamų balanso deficitas, o teigiamo paslaugų balanso sumažėjimo poveikį kompensavo padidėjęs teigiamas einamųjų pervedimų balansas.

Užsienio prekyba.

2007 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2006 m. ketvirčiu, šalies prekių eksportas padidėjo 14,7 procento, o prekių importas – 11,4 procento. 2007 m., palyginti su 2006 m., prekių eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 11,2 ir 14,5 procento. Lietuvos eksporto ir importo augimo tempams ir toliau didelę įtaką daro prekyba mineraliniais produktais. Palyginti su 2006 m., 2007 m. šių produktų eksportas sumažėjo 35,7 procento, o importas – 15,5 procento, todėl, neskaičiuojant mineralinių produktų, bendras prekių eksporto ir importo augimas siekė atitinkamai 25,9 ir 23,7 procento.

Didžiausią įtaką eksporto augimui turėjo plastikų ir jų dirbinių, antžeminio transporto priemonių, trašų ir mechaninių įrenginių eksporto padidėjimas. Prekių importo prieaugį daugiausia lėmė antžeminio transporto priemonių, organinių chemijos produktų, elektros mašinų ir įrenginių importo augimas.

Pagal makroekonomikos kategorijų klasifikatorių 2007 m., palyginti su 2006 m., sparčiausiai didėjo lengvųjų automobilių ir investicinių prekių eksportas bei lengvųjų automobilių ir vartojimo prekių importas. 2007 m. šių kategorijų prekių eksporto struktūroje tarpinio vartojimo prekės sudarė 51,5 procento, vartojimo prekės – 27,7 procento, investicinės prekės – 10,6 procento, lengvieji automobiliai – 4,8 procento viso eksporto (2006 m. buvo atitinkamai 50,6, 26,5, 9,8 ir 4,3 %). Prekių importo struktūroje tarpinio vartojimo prekės sudarė 54,7 procento, vartojimo prekės – 19,7 procento, investicinės prekės – 17,5 procento, lengvieji automobiliai – 7,8 procento viso importo (2006 m. buvo atitinkamai 58,4, 17,8, 16,8 ir 6,5 %).

Palyginti su 2006 m., 2007 m. Lietuvos prekių eksportas į ES27 valstybes padidėjo mažiau negu į NVS valstybes (atitinkamai 13,2 ir 28 %). Tuo tarpu prekių importas iš ES27 valstybių padidėjo 24,2 procento, o iš NVS valstybių 9,6 procento sumažėjo. 2007 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2006 m. laikotarpiu, eksporto augimo tempai pasikeitė: prekių eksportas į ES27 valstybes padidėjo 9,5 procentais, o į NVS valstybes – 27,1 procento. Prekių importas iš ES27 valstybių padidėjo 12,3 procento, o iš NVS valstybių 8,4 procento.

Tokia 2007 m. prekių eksporto ir importo kaita turėjo įtakos ir Lietuvos užsienio prekybos geografinės struktūros pokyčiams. 2007 m., palyginti su visu šalies prekių eksportu, eksporto dalis, tenkanti ES valstybėms, padidėjo nuo 63,6 iki 64,8 procento, o NVS valstybėms tenkanti dalis padidėjo nuo 21,2 iki 24,4 procento. Prekių importo struktūroje ES27 valstybių dalis padidėjo nuo 62,8 iki 68,1 procento, o NVS valstybių dalis sumažėjo nuo 28 iki 22,1 procento.

Palyginti su 2006 m., 2007 m. bendras užsienio prekybos deficitas padidėjo 23,4 procento. Prekybos su ES27 valstybėmis balanso deficitas padidėjo 54,6 procento (sudarė 13,5 mlrd. Lt), o prekybos su NVS valstybėmis balanso deficitas sumažėjo 56,6 procento (sudarė 2,9 mlrd. Lt). Didžiausias Lietuvos užsienio prekybos deficitas buvo su Rusija, Vokietija, Lenkija, Kinija, Nyderlandais ir Suomija, o didžiausias prekybos perviršis – su Latvija, Norvegija ir Estija.

Paslaugos.

2007 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2006 m. laikotarpiu, paslaugų eksportas sumažėjo 5,4 procento, o paslaugų importas padidėjo 8,4 procento. 2007 m., palyginti su 2006 m., paslaugų eksportas padidėjo tik 2,8 procento, o paslaugų importas – 16,7 procento. Toks didelis paslaugų eksporto ir importo augimo tempų skirtumas gerokai sumažino 2007 m. bendrą teigiamą paslaugų balanso perviršį (sumažėjo 891,4 mln. Lt) ir kartu padidino šio laikotarpio ESD.

Gerokai spartesnį paslaugų importo augimą lėmė transporto ir kelionių paslaugų importo padidėjimas. Palyginti su 2006 m., 2007 m. transporto paslaugų eksportas padidėjo 10,4 procento, o šių paslaugų importas – 16,3 procento. Per lyginamąjį laikotarpį kelionių paslaugų eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 1,9 ir 15,5 procento. Palyginti su bendru paslaugų eksportu, transporto paslaugų eksportas sudarė 57,6 procento, o transporto paslaugų importas, palyginti su bendru paslaugų importu, sudarė 43,6 procento. Kelionių paslaugų eksportas ir importas atitinkamai sudarė 28,4 ir 35,4 procento.

Iš visų transporto paslaugų rūšių sparčiausiai augo geležinkelių ir kelių transporto paslaugų eksportas bei importas.

2007 m. paslaugų eksportas į ES27 valstybes sudarė 59,7 procento viso paslaugų eksporto, o paslaugų importas iš ES27 valstybių – 64,7 procento. Eksportas į NVS valstybes, palyginti su bendru paslaugų eksportu, sudarė 31,9 procento, o importas į NVS valstybes, palyginti su bendru paslaugų importu, – 24,1 procento.

Pajamos.

2007 m. ketvirtąjį ketvirtį pajamų balanso deficitas sudarė 808 mln. litų ir, palyginti su 2006 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 526,2 mln. litų. 2007 m. pajamų balanso deficitas siekė 4,1 mlrd. litų. Palyginti su 2006 m., pajamų balanso deficitas padidėjo 1,8 karto. 2007 m. deficito padidėjimą daugiausia lėmė padidėjusios nerezidentų tiesioginių investicijų bei kitų investicijų išlaidos. Reinvesticijos (jos į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtrauktos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskaitoje parodytos kaip tiesioginių investicijų dalis) 2007 m. sudarė 2,7 mlrd. litų ir, palyginti su 2006 m., padidėjo 44,2 procento. Dividendų išmokos nerezidentams 2007 m. padidėjo 48,7 procento. Minėti duomenys rodo, kad gerokai padidėjo tiesioginio investavimo įmonių pelningumas. Kitų investicijų išlaidos (tai daugiausia už gautas paskolas išmokėtos palūkanos) per palyginamąjį laikotarpį padidėjo 2,1 karto.

2007 m., palyginti su 2006 m., darbo pajamų perviršis pajamų balanse sumažėjo 19,8 procento ir sudarė 429,5 mln. litų.

Einamieji pervedimai.

2007 m. ketvirtąjį ketvirtį teigiamas neatlygintinių einamųjų pervedimų perviršis sudarė 785 mln. litų, o 2007 m. – 2,9 mlrd. litų (2006 m. atitinkamai buvo 387,9 mln. Lt ir 1,99 mlrd. Lt). Einamųjų pervedimų srauto į Lietuvą dydį lėmė privačių asmenų einamieji pervedimai ir pervedimai iš ES paramos fondų. 2007 m. minėti pervedimai sudarė atitinkamai 2,9 ir 2 mlrd. litų, arba 3 ir 2 procentus BVP.

2007 m., palyginti su 2006 m., pervedimai iš ES paramos fondų padidėjo 53,9 procento, o privačių asmenų pervedimai – 43,6 procento.

Kapitalo ir finansinė sąskaitos.

Neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, 2007 m. ketvirtąjį ketvirtį bendras investicijų srautas šalies mokėjimų balanso kapitalo ir finansinėse sąskaitose rodė grynąsias įplaukas – 6,2 mlrd. litų, o 2007 m. – 16,7 mlrd. litų. Bendrą grynųjų įplaukų srauto dydį lėmė grynosios kitų investicijų įplaukos, kurios buvo pagrindinis ESD finansavimo šaltinis. Panaudojus tiesiogines užsienio investicijas 2007 m. ketvirtą ketvirtį buvo finansuota 13,2 procento ESD, o 2007 m. – 25,6 procento ESD.

Grynasis neatlygintinių kapitalo pervedimų srautas (kurio pagrindinis šaltinis yra ES struktūriniai paramos fondai ir kurie naudojami investiciniams projektams finansuoti) 2007 m. sudarė 1,7 mlrd. litų ir, palyginti su 2006 m., padidėjo 79,3 procento. Kartu panaudojus tiesiogines užsienio investicijas ir neatlygintinius kapitalo pervedimus praėjusiais metais buvo finansuota 38,6 procento ESD.

* Su klaidomis ir praleidimais.

Investicijos užsienyje.

2007 m. ketvirtąjį ketvirtį šalies ūkio subjektų investicijų užsienyje srautas sudarė 2,9 mlrd. litų, o 2007 m. – 7,7 mlrd. litų (2006 m. atitinkamai sudarė 2,4 ir 5,1 mlrd. Lt). Palyginti su 2006 m., 2007 m. šalies ūkio subjektų investicijų užsienyje srautas padidėjo 52 procentais. 2007 m. didžiausią investicijų užsienyje srautą sudarė pinigų finansinių institucijų nerezidentams suteiktos paskolos ir šalies ūkio subjektų investicijos į nerezidentų nuosavybės ir skolos vertybinius popierius.

Užsienio investicijos Lietuvoje.

2007 m. ketvirtąjį ketvirtį bendras užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 8,5 mlrd. litų, o 2007 m. – 22,7 mlrd. litų (2006 m. atitinkamai sudarė 8,2 ir 17,8 mlrd. Lt).

Tiesioginės investicijos.

Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas į Lietuvą 2007 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 1,1 mlrd. litų, o per 2007 m. – 4,9 mlrd. litų. Palyginti su 2006 m., 2007 m. TUI srautas į Lietuvą sumažėjo 2,5 procento. Įvertinus šalies ūkio subjektų tiesioginių investicijų srautą užsienyje, 2007 m. grynosios tiesioginių investicijų įplaukos sudarė 3,4 mlrd. litų, arba 3,5 procento BVP.

2007 m. gruodžio 31 d. duomenimis, sukauptos TUI Lietuvoje sudarė 34,6 mlrd. litų (10 mlrd. eurų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 10 279 litai (2 977 eurai) TUI.

2007 m. daugiausia tiesioginių investicijų skirta finansinio tarpininkavimo veiklai (1,5 mlrd. Lt), apdirbamajai pramonei (1,3 mlrd. Lt), dimeninei ir mažmeninei prekybai (703,7 mln. Lt).

2007 m. gruodžio 31 d. duomenimis, investicijos į apdirbamąją pramonę sudarė 36,3 procento visų TUI Lietuvoje, į finansinio tarpininkavimo veiklą – 17,2 procento, į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veiklas – 12,8 procento, į didmeninę ir mažmeninę prekybą – 11,5 procento, į elektros, dujų ir vandens tiekimą – 9,3 procento.

Daugiausia lėšų yra investavę Lenkijos (18 %), Danijos (12,9 %), Švedijos (11,7 %), Rusijos (9,6 %), Vokietijos (8,6 %) ir Estijos (5,9 %) investuotojai.

ES27 valstybių investicijos sudarė 80,3 procento visų investicijų, iš jų senųjų ES15 valstybių investicijos – 48,9 procento, NVS valstybių investicijos – 10 procentų.

Investicijų portfelis.

Grynasis šių investicijų srautas 2007 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo teigiamas ir sudarė 1,8 mlrd. litų. 2007 m. grynasis šių investicijų srautas buvo neigiamas ir sudarė -765,2 mln. litų. Užsienyje daugiausia investavo šalies pensijų fondai ir pinigų finansinės institucijos. 2007 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo išplatinta nauja Vyriausybės euroobligacijų emisija, todėl bendras investicijų portfelio srautas Lietuvoje tiek ketvirtąjį ketvirtį, tiek ir 2007 m. buvo teigiamas, t.y. rodė investicijų portfelio įplaukas.

Kitų investicijų

grynasis srautas ketvirtąjį 2007 m. ketvirtį buvo teigiamas ir sudarė 3,4 mlrd. litų, o 2007 m. – 12,4 mlrd. litų. Palyginti su 2006 m., grynasis kitų investicijų srautas padidėjo 34,5 procento. Didžiausią šių investicijų srauto dalį sudarė pinigų finansinių institucijų iš nerezidentų gautos paskolos.

Oficialiosios tarptautinės atsargos.

2007 m. ketvirtąjį ketvirtį šalies oficialiosios tarptautinės atsargos padidėjo 12,2 procento, o jų srautas mokėjimų balanse sudarė 1,9 mlrd. litų. 2007 m. šios atsargos padidėjo 19,9 procento, o jų srautas sudarė 2,9 mlrd. litų. 2007 m. pabaigoje sukauptos atsargos sudarė 18,2 mlrd. litų (5,3 mlrd. eurų). Sukauptos oficialiosios tarptautinės atsargos, skaičiuojant prekių ir paslaugų importo mėnesiais, 2007 m. pabaigoje siekė 3,3 mėn. (2006 m. buvo 3,1 mėn.).

Oficialiųjų tarptautinių atsargų padidėjimą nulėmė kitų pinigų finansinių institucijų indėlių Lietuvos banke ir grynųjų pinigų apyvartoje padidėjimas. 2007 m. minėti veiksniai sudarė 2,2 mlrd. litų, arba beveik tris ketvirtadalius viso atsargų prieaugio.

Lietuvos Respublikos tarptautinių investicijų balansas.

2007 m. gruodžio 31 d. duomenimis, visas šalies sukauptas finansinis užsienio turtas sudarė 45,4 mlrd. litų, o visi šalies sukaupti tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 99,7 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas sudarė 54,3 mlrd. litų (t. y. likusio pasaulio atžvilgiu Lietuva yra debitorė).

2007 m. ketvirtąjį ketvirtį šalies užsienio turtas padidėjo 4,2 mlrd. litų, o tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 7,5 mlrd. litų. Per 2007 m. šalies užsienio turtas padidėjo beveik 10 mlrd. litų (28,2 %), o tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 23,6 mlrd. litų (31 %).

Padidėjus šalies tarptautiniams finansiniams įsipareigojimams, padidėjo ir Lietuvos bendroji skola užsieniui. Per 2007 m. ketvirtąjį ketvirtį ši skola padidėjo 7,8 mlrd. litų ir metų pabaigoje sudarė 70,9 mlrd. litų, arba 73,3 procento BVP (2006 m. pabaigoje buvo 49,9 mlrd. Lt, arba 60,9 % BVP).