2010-09-22
Lietuvos banko valdyba išklausė informaciją apie neseniai atliktą kredito unijos ,,Reiskiai“ (Kuliai, Plungės r.)
1. Dėl kredito unijos „Reiskiai“ inspektavimo rezultatų ir kredito unijos prašymo atšaukti pritaikytą poveikio priemonę
Lietuvos banko valdyba išklausė informaciją apie neseniai atliktą kredito unijos ,,Reiskiai“ (Kuliai, Plungės r.) inspektavimą. Nutarta klausimą dėl šiai kredito unijai anksčiau taikytos poveikio priemonės atšaukimo kitą kartą svarstyti tada, kai kredito unija pašalins naujausio inspektavimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus ir veiklos trūkumus.
2005 mеtų gruodžio 8 dieną Lietuvos banko valdyba, įvertinusi tuometinio inspektavimo rezultatus, nutarė laikinai, kol bus sutvarkyta apskaita ir teisingai tvarkoma, unijai atšaukti leidimą priimti terminuotus ir neterminuotus indėlius bei teikti savitarpio paskolas unijos nariams.
2. Dėl bankų ar užsienio bankų filialų padalinių Lietuvos Respublikoje
Lietuvos banko valdyba nustatė, kad bankas, Lietuvos Respublikoje įsteigęs filialą, kuriame teikiamos finansinės paslaugos, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo įsteigimo dienos, pateikdamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytą pranešimą, privalo Lietuvos bankui pateikti įsteigto filialo registravimo pažymėjimo ir įregistruotų nuostatų nuorašus.
Taip pat nustatyta, kad bankas ar užsienio banko filialas, įsteigęs kitą padalinį, įskaitant valiutos keityklą, kuriame teikiamos finansinės paslaugos, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo įsteigimo dienos, pateikdamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytą pranešimą, privalo Lietuvos bankui pateikti informaciją apie tokio padalinio struktūrinį pavaldumą (priklausomybę bankui, filialui ar pan.), adresą bei teikiamas finansines paslaugas.
Šiandien priimtame nutarime iš naujo nustatytas sąrašas dokumentų ir informacijos, kurią turės teikti Lietuvos bankui bankai, įsteigę filialą ar kitą padalinį Lietuvoje, bei ką turės teikti pasikeitus pradinei pateiktai informacijai. Informacijos bankams reikės pateikti mažiau nei reikalauta iki šiol. Tuos klausimus reglamentavę anksčiau priimti Lietuvos banko valdybos nutarimai pripažinti netekusiais galios.
3. Dėl sutikimo su Nacionalinės kredito unijos įstatų pakeitimais
Lietuvos banko valdyba sutiko su Nacionalinės kredito unijos (Vilnius) įstatų nuostatų, susijusių su kredito unijos buveine bei valdybos kompetencija, pakeitimais, patvirtintais 2007 metų gruodžio 28 dieną įvykusiame visuotiniame kredito unijos narių susirinkime.
4. Dėl leidimo tapti akcinės bendrovės banko „Snoras“ steigiamo filialo Taline, Estijos Respublikoje, vadovu panaikinimo
Lietuvos banko valdyba panaikino leidimą Boris Spungin tapti akcinės bendrovės banko ,,Snoras“ steigiamo filialo Taline, Estijos Respublikoje vadovu (direktoriaus pavaduotoju).
Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad minėtas asmuo apie save pateikė neteisingą informaciją.
Priimant šį nutarimą vadovautasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 11 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 34 straipsniu, taip pat įvertinus Estijos Respublikoje kredito įstaigų veiklos priežiūrą atliekančios institucijos - Finansinių institucijų priežiūros tarnybos pateiktą informaciją.
5. Dėl 50 litų proginės monetos, skirtos šv. Kazimiero 550-osioms gimimo metinėms, paskelbimo mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir jos išleidimo į apyvartą
Lietuvos banko valdyba patvirtino 50 litų nominalo proginę monetą, skirtą šv. Kazimiero 550-osioms gimimo metinėms, mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir nutarė išleisti ją į apyvartą 2008 metų vasario 27 dieną.
Šios monetos grafinį projektą ir gipsinį modelį sukūrė dailininkas Giedrius Paulauskis. Monetas nukaldino UAB Lietuvos monetų kalykla. Tiražas - 5 000 monetų.
6. Dėl 2007 metų laidos 10 litų ir 100 litų banknotų paskelbimo mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir jų išleidimo į apyvartą
Lietuvos banko valdyba nutarė paskelbti 2007 metų laidos 10 litų ir 100 litų banknotus mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir išleisti juos į apyvartą nuo 2008 metų kovo 5 dienos. Šie banknotai turi papildomą apsaugą.
1997 metų ir 2001 metų laidų 10 litų, 2000 metų laidos 100 litų banknotai ir toliau lieka teisėta, privaloma priimti mokėjimo ir atsiskaitymo priemone.
2007 metų laidos 10 litų banknotus spausdino Vokietijos banknotų spausdinimo kompanija „Giesecke & Devrient GmbH“.
Spausdinant naujos laidos 10 litų banknotus, kartu su tradicinėmis apsaugos priemonėmis panaudotos papildomos apsaugos priemonės prieš banknotų spalvotą kopijavimą: blizganti juostelė, matoma banknotą pakreipus į šviesą smailiu kampu, ir joje išryškėjantis užrašas LTL 10; paslėpti skaičiai - blizgančioje juostelėje du kartus atspausdinti skaičiai 10 išryškėja, žiūrint į banknotą smailiu kampu. 2007 metų laidos 10 litų banknote nėra perforuoto skaičiaus 10.
2007 metų laidos 100 litų banknotus spausdino Prancūzijos kompanija „Francois - Charles Oberthur Fiduciaire”.
Spausdinant naujos laidos 100 litų banknotus, kartu su tradicinėmis apsaugos priemonėmis panaudotos papildomos apsaugos priemonės prieš banknotų spalvotą kopijavimą: holograminė metalizuota juostelė, kurioje matomi užrašai 100 LTL, keičia spalvas lėtai vartant banknotą; chameleoniškas skaičius - skaičius 100 dienos šviesoje keičia spalvą iš žalios į rausvai violetinę lėtai vartant banknotą; papildomas vandens ženklas - nominalo skaičius 100; banknotinis popierius yra žalsvo atspalvio. Naujajame 100 litų banknote nėra perforuoto skaičiaus 100.
2008 metų vasario 1 dieną apyvartoje buvo 9,6 mln. vnt. 10 litų banknotų ir 22,6 mln. vnt. 100 litų banknotų. 10 litų banknotai sudaro 1,1 procentą visos apyvartoje esančių banknotų sumos ir 12,5 procento viso apyvartoje esančių banknotų kiekio. Banknotai palyginti greitai dėvisi - daugiau negu 50 procentų, grįžusių iš apyvartos, sunaikinama. 100 litų banknotai sudaro 26,9 procentus visos apyvartoje esančių banknotų sumos ir 29,5 procento viso apyvartoje esančių banknotų kiekio. Šie banknotai daug metų buvo populiariausi, bet 2007 m. pabaigoje pagal nominalią vertę 15 procentinių punktų juos aplenkė 200 litų banknotai, nors pagal skaičių 100 litų banknotai sudaro didžiausią litų banknotų apyvartos dalį. Grįžusių iš apyvartos 100 litų banknotų sunaikinama 12 -15 procentų.