2007 m. trečiojo ketvirčio ir sausio-rugsėjo mėn. Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso apžvalga

Einamoji sąskaita.

2007 m. trečiojo ketvirčio šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) sudarė 3,2 mlrd. litų, arba 12,3 procento BVP. Palyginti su 2007 m. antruoju ketvirčiu, ESD sumažėjo 607,4 mln. litų, arba 15,9 procento. 2007 m. sausio - rugsėjo mėn. ESD sudarė 9,7 mlrd. litų, arba 13,9 procento BVP. Palyginti su atitinkamu 2006 m. laikotarpiu, ESD padidėjo 59,5 procento.

Tai, kad 2007 m. trečiąjį ketvirtį ir devynis šių metų mėnesius ESD didėjo, lėmė padidėję užsienio prekybos ir pajamų balansų deficitai.

Užsienio prekyba.

2007 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, šalies prekių eksportas padidėjo 5,8 procento, o prekių importas - 1 procentu. Šių metų sausio-rugsėjo mėn., palyginti su tuo pačiu 2006 m. laikotarpiu, prekių eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 10,1 ir 15 procentų. Lietuvos eksporto ir importo augimo tempams ir toliau didelę įtaką daro prekyba mineraliniais produktais. 2006 m. sausio-rugsėjo mėn. šie produktai sudarė 27,3 procento viso šalies prekių eksporto ir 26,3 procento viso importo, o tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu šios dalys sudarė atitinkamai 15,5 ir 18,2 procento. Per 2007 m. devynis mėnesius šalies prekių eksportas neskaičiuojant mineralinių produktų padidėjo 27,9, o prekių importas - 27,5 procento.

Didžiausią įtaką eksporto augimui turėjo plastikų ir jų dirbinių, antžeminio transporto priemonių, augalinių produktų, gyvų gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų bei medienos ir jos dirbinių eksporto padidėjimas. Prekių importo prieaugį daugiausia lėmė antžeminio transporto priemonių, chemijos pramonės produkcijos, mašinų ir mechaninių įrenginių, taip pat netauriųjų metalų ir jų dirbinių importo augimas.

Prekių eksporto ir importo struktūroje didesnių pokyčių (išskyrus tarpinio vartojimo prekių importo dalies sumažėjimą dėl sumažėjusio žalios naftos importo) nebuvo. 2007 m. sausio-rugsėjo mėn. vartojimo prekės sudarė 19 procentų, o investicinės prekės - 17,2 procento viso importo (tuo pačiu 2006 m. laikotarpiu buvo atitinkamai 17,1 ir 16 %).

Palyginti su 2006 m. sausio-rugsėjo mėn., šių metų sausio-rugsėjo mėn. Lietuvos prekių eksportas į ES27 valstybes padidėjo mažiau negu į NVS valstybes (atitinkamai 14,5 ir 28,5 %). Tuo tarpu prekių importas iš ES27 valstybių padidėjo 28,4 procento, o iš NVS valstybių 14,1 procento sumažėjo. Šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, eksporto augimo tempai pasikeitė: prekių eksportas į ES27 valstybes padidėjo 7 procentais, o į NVS valstybes - 5,5 procento. Prekių importas iš ES27 valstybių padidėjo 1,4 procento, o iš NVS valstybių 3,5 procento sumažėjo.

Tokia šių metų sausio-rugsėjo mėn. prekių eksporto ir importo kaita turėjo įtakos ir Lietuvos užsienio prekybos geografinės struktūros pokyčiams. Palyginti su visu šalies prekių eksportu, eksportas į ES27 valstybes padidėjo nuo 63 iki 65,5 procento, o į NVS valstybes - nuo 20,1 iki 23,4 procento. Prekių importo struktūroje ES27 valstybių dalis padidėjo nuo 60,2 iki 67,3 procento, o NVS valstybių dalis sumažėjo nuo 30,6 iki 22,9 procento.

Palyginti su 2006 m. devyniais mėnesiais, per 2007 m. devynis mėnesius bendras užsienio prekybos deficitas padidėjo 29,6 procento. Prekybos su ES27 valstybėmis balanso deficitas padidėjo 1,8 karto (sudarė 9,2 mlrd. Lt), o prekybos su NVS valstybėmis balanso deficitas 2,2 karto sumažėjo (sudarė 2,8 mlrd. Lt). Didžiausias Lietuvos užsienio prekybos deficitas buvo su Rusija, Vokietija, Lenkija, Kinija ir Suomija, o didžiausias prekybos perviršis - su Latvija, Norvegija ir Estija.

Paslaugos.

2007 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, paslaugų eksportas padidėjo 9,7 procento, o paslaugų importas tik 0,9 procento. Gerokai spartesnį trečiojo ketvirčio paslaugų eksporto (palyginti su paslaugų importu) prieaugį lėmė sezoniniai pokyčiai, susiję su sparčiu oro transporto, kelionių bei statybos paslaugų eksporto didėjimu. Palyginti su 2006 m. sausio-rugsėjo mėn., 2007 m. sausio-rugsėjo mėn. paslaugų eksportas padidėjo 6,1 procento, o paslaugų importas - 16,9 procento. Toks didelis paslaugų eksporto ir importo augimo tempų skirtumas gerokai sumažino bendrą teigiamą paslaugų balanso perviršį (sumažėjo 408,6 mln. Lt) ir kartu padidino šio laikotarpio ESD.

Bendrus paslaugų eksporto ir importo pokyčius lėmė transporto ir kelionių paslaugų pokyčiai. Palyginti su 2006 m. sausio-rugsėjo mėn., atitinkamą 2007 m. laikotarpį transporto paslaugų eksportas padidėjo 11,8 procento, o šių paslaugų importas - 20,6 procento. Per lyginamąjį laikotarpį kelionių paslaugų eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 9,8 ir 19 procentų. Transporto paslaugų eksportas, palyginti su bendru paslaugų eksportu, sudarė 54,5 procento, o transporto paslaugų importas, palyginti su bendru paslaugų importu, sudarė 44,2 procento. Kelionių paslaugų eksportas ir importas atitinkamai sudarė 31,5 ir 38,6 procento.

Iš visų transporto paslaugų rūšių sparčiausiai augo geležinkelių ir kelių transporto paslaugų eksportas ir importas.

2007 m. sausio-rugsėjo mėn. paslaugų eksportas į ES27 valstybes sudarė 58 procentus viso paslaugų eksporto, o paslaugų importas iš ES27 valstybių - 62,7 procento. Eksportas į NVS valstybes, palyginti su bendru paslaugų eksportu, sudarė 33,5 procento, o importas į NVS valstybes, palyginti su bendru paslaugų importu, - 27,6 procento.

Pajamos.

 2007 m. trečiąjį ketvirtį pajamų balanso deficitas sudarė 1,4 mlrd. litų ir, palyginti su antruoju ketvirčiu, padidėjo 246,1 mln. litų. 2007 m. sausio-rugsėjo mėn. pajamų balanso deficitas siekė 3,4 mlrd. litų. Palyginti su atitinkamu 2006 m. laikotarpiu, pajamų balanso deficitas padidėjo 70,5 procento. Šių metų devynių mėnesių deficito padidėjimą daugiausia lėmė padidėjusios nerezidentų tiesioginių investicijų pajamos: tai reinvesticijos (jos į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtrauktos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskaitoje parodytos kaip tiesioginių investicijų dalis), kurios, palyginti su 2006 m. sausio-rugsėjo mėn., padidėjo 56,3 procento. Šių metų trečiąjį ketvirtį reinvesticijos sudarė 1,3 mlrd. litų, arba 53,6 procento visų šių metų devynių mėnesių reinvesticijų. Dividendų išmokos 2007 m. sausio-rugsėjo mėn. padidėjo 34,3 procento. Minėti duomenys rodo gerokai padidėjusį tiesioginio investavimo įmonių pelningumą.

2007 m. sausio-rugsėjo mėn., palyginti su atitinkamu 2006 m. laikotarpiu, darbo pajamų perviršis pajamų balanse padidėjo 11 procentų ir sudarė 373 mln. litų.

Einamieji pervedimai.

2007 m. trečiąjį ketvirtį teigiamas neatlygintinių einamųjų pervedimų perviršis sudarė 747,5 mln. litų, o sausio-rugsėjo mėn. - 2,1 mlrd. litų (2006 m. sausio-rugsėjo mėn. buvo 1,6 mlrd. Lt). Einamųjų pervedimų srauto į Lietuvą dydį lėmė fizinių asmenų perlaidos ir pervedimai iš ES paramos fondų. Minėti pervedimai per šių metų devynis mėnesius sudarė atitinkamai 2 ir 1,4 mlrd. litų, arba 2,9 ir 2 procentus BVP.

Palyginti su 2006 m. sausio-rugsėjo mėn., pervedimai iš ES paramos fondų padidėjo 19,9 procento, o fizinių asmenų perlaidos - 37,3 procento.

Kapitalo ir finansinė sąskaitos.

Neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, 2007 m. trečiąjį ketvirtį bendras investicijų srautas šalies mokėjimų balanso kapitalo ir finansinėse sąskaitose rodė grynąsias įplaukas - 3,9 mlrd. litų, o 2007 m. sausio-rugsėjo mėn. - 11,6 mlrd. litų. Bendrą grynųjų įplaukų srauto dydį lėmė grynosios kitų investicijų įplaukos, kurios buvo pagrindinis ESD finansavimo šaltinis. Panaudojus tiesiogines investicijas, 2007 m. trečiąjį ketvirtį buvo finansuota
32,3 procento ESD, o sausio-rugsėjo mėn. - 34,2 procento ESD.

Grynasis neatlygintinių kapitalo pervedimų srautas (kurio pagrindinis šaltinis yra ES struktūriniai paramos fondai) šių metų sausio-rugsėjo mėn. sudarė 1,1 mlrd. litų ir, palyginti su atitinkamu 2006 m. laikotarpiu, padidėjo 89 procentais. Panaudojus tiesiogines užsienio investicijas ir neatlygintinius kapitalo pervedimus per 2007 m. devynis mėnesius buvo finansuota 46 procentai ESD.

* Su klaidomis ir praleidimais.

Investicijos užsienyje.

Šių metų trečiąjį ketvirtį šalies ūkio subjektų investicijų užsienyje srautas sudarė 2,3 mlrd. litų, o sausio-rugsėjo mėn. - 3,8 mlrd. litų (2006 m. sausio-rugsėjo mėn. buvo 2,7 mlrd. Lt). Didžiausią investicijų užsienyje srautą sudarė šalies ūkio subjektų investicijos į nerezidentų nuosavybės ir skolos vertybinius popierius.

Užsienio investicijos Lietuvoje.

2007 m. trečiąjį ketvirtį bendras užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 5,6 mlrd. litų, o sausio-rugsėjo mėn. - 14,3 mlrd. litų (2006 m. sausio-rugsėjo mėn. buvo 9,6 mlrd. Lt).

Tiesioginės investicijos.

2007 m. trečiąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 1,4 mlrd. litų, o per devynis mėnesius - 4,2 mlrd. litų. Palyginti su 2006 m. devyniais mėnesiais, TUI srautas į Lietuvą padidėjo 90,2 procento. Įvertinus šalies ūkio subjektų tiesiogines investicijas užsienyje, šių metų sausio-rugsėjo mėn. grynosios tiesioginių investicijų įplaukos sudarė 3,3 mlrd. litų, arba 4,7 procento BVP.

2007 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, sukauptos TUI Lietuvoje sudarė 34,2 mlrd. litų (9,9 mlrd. eurų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 10 160 litų (2 943 eurai) TUI.

2007 m. sausio-rugsėjo mėn. daugiausia tiesioginių investicijų skirta apdirbamajai pramonei (1,5 mlrd. Lt), finansinio tarpininkavimo (1,1 mlrd. Lt), nekilnojamojo turto, nuomos ir kitoms verslo veikloms (450,9 mln. Lt).

2007 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, investicijos į apdirbamąją pramonę sudarė 38,2 procento visų TUI Lietuvoje, į finansinio tarpininkavimo veiklą - 17 procentų, į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veiklas - 12,8 procento, į didmeninę ir mažmeninę prekybą - 10,5 procento, į elektros, dujų ir vandens tiekimą - 9,2 procento.

Daugiausia lėšų yra investavę Lenkijos (19,5 %), Danijos (13,1 %), Švedijos (10,9 %), Rusijos (10 %), Vokietijos (8,7 %), ir Estijos (5,7 %) investuotojai.

ES27 valstybių investicijos sudarė 80,7 procento visų investicijų, iš jų senųjų ES15 valstybių investicijos - 48,3 procento, NVS valstybių investicijos - 10,2 procento.

Investicijų portfelis.

Grynasis šių investicijų srautas 2007 m. trečiąjį ketvirtį buvo neigiamas ir sudarė 986,7 mln. litų, o sausio-rugsėjo mėn. neigiamas srautas siekė 2,6 mlrd. litų. Užsienyje daugiausia investavo šalies pensijų fondai ir pinigų finansnės institucijos. Sumažėjus nerezidentų investicijoms į nuosavybės bei valdžios skolos vertybinius popierius, investicijų portfelio srautas Lietuvoje taip pat buvo neigiamas.

Kitų investicijų

grynasis srautas 2007 m. trečiąjį ketvirtį buvo teigiamas ir sudarė 3,2 mlrd. litų, o sausio-rugsėjo mėn. - 9,7 mlrd. litų. Palyginti su 2006 m. sausio-rugsėjo mėn., kitų investicijų grynasis srautas padidėjo 53 procentais. Didžiausią šių investicijų srauto dalį sudarė pinigų finansinių institucijų iš nerezidentų gautos paskolos.

Oficialiosios tarptautinės atsargos.

2007 m. trečiąjį ketvirtį šalies oficialiosios tarptautinės atsargos padidėjo ir jų srautas mokėjimų balanse sudarė 433,6 mln. litų. Sausio-rugsėjo mėn. šis srautas sudarė 994,5 mln. litų. Rugsėjo mėn. pabaigoje jos sudarė 16,2 mlrd. litų (4,7 mlrd. eurų).

2007 m. sausio-rugsėjo mėn. oficialiosios tarptautinės atsargos daugiausia padidėjo dėl Lietuvos banko išorės įsipareigojimų ir grynųjų pinigų apyvartoje padidėjimo atitinkamai 1 056,2 ir 860,7 mln. litų, taip pat 208,4 mln. litų dėl kitų veiksnių padidėjimo.

Lietuvos Respublikos tarptautinių investicijų balansas.

2007 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, visas šalies finansinis užsienio turtas sudarė 40,2 mlrd. litų, o visi šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 92,2 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas sudarė 51,9 mlrd. litų (t. y. likusio pasaulio atžvilgiu Lietuva yra debitorė). 2007 m. trečiąjį ketvirtį šalies užsienio turtas padidėjo 2,6 mlrd. litų, o tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 6 mlrd. litų (6,9 %). Per šių metų devynis mėnesius šalies užsienio turtas padidėjo 4,8 mlrd. litų (13,6 %), o tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 16,1 mlrd. litų (21,1 %).

Padidėjus šalies tarptautiniams finansiniams įsipareigojimams, padidėjo ir Lietuvos bendroji skola užsieniui. Per 2007 m. trečiąjį ketvirtį ši skola padidėjo 4,8 mlrd. litų ir rugsėjo mėn. pabaigoje sudarė 62,9 mlrd. litų, arba 68,1 procento BVP (2006 m. pabaigoje buvo 49,9 mlrd. Lt, arba 60,9 % BVP).