2010-09-22
Lietuvos banko valdyba leido AB SEB Vilniaus bankui įregistruoti banko įstatų pakeitimus, susijusius su banko pavadinimo
1. Dėl leidimo įregistruoti AB SEB Vilniaus banko įstatų pakeitimus
Lietuvos banko valdyba leido AB SEB Vilniaus bankui įregistruoti banko įstatų pakeitimus, susijusius su banko pavadinimo, akcijų suteikiamų teisių ir banko organų kompetencijos pasikeitimu, patvirtintus 2007 m. lapkričio 15 d. įvykusiame visuotiniame banko akcininkų susirinkime.
Pakeista AB SEB Vilniaus bankui Lietuvos banko valdybos 1990 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 24 išduota banko licencija į banko licenciją, kurioje nurodytas naujas banko pavadinimas – AB SEB bankas. Nustatyta, kad šis nutarimo punktas įsigalios nuo AB SEB Vilniaus banko įstatų pakeitimų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.
2. Dėl leidimo įregistruoti akcinės bendrovės Sampo banko statuto pakeitimą
Lietuvos banko valdyba leido akcinei bendrovei Sampo bankui įregistruoti banko statuto pakeitimą, susijusį su banko buveinės pasikeitimu, patvirtintą 2007 m. lapkričio 9 d. vienintelio banko akcininko sprendimu.
Pakeista akcinei bendrovei Sampo bankui Lietuvos banko valdybos 1994 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 32 išduota banko licencija į banko licenciją, kurioje nurodytas naujas banko buveinės adresas. Nustatyta, kad šis nutarimo punktas įsigalioja nuo akcinės bendrovės Sampo banko statuto pakeitimo įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.
3. Dėl sutikimo reorganizuoti akcinę bendrovę Sampo banką ir Danske bank A/S
Lietuvos banko valdyba sutiko, kad akcinė bendrovė Sampo bankas būtų reorganizuojama ją prijungiant prie banko Danske Bank A/S ir visas akcinės bendrovės Sampo bankas teises ir pareigas perduodant Danske Bank A/S Lietuvos Respublikoje įsteigtam šio banko filialui.
Danijos bankas Danske Bank A/S yra vienintelisakcinė bendrovės Sampo bankas akcininkas. Danske Bank A/S vykdomoji valdyba yra priėmusi nutarimą akcinę bendrovę Sampo bankas prijungti prie Danske Bank A/S.
4. Dėl sutikimo su kredito unijos „TransverLita“ įstatų pakeitimu
Lietuvos banko valdyba sutiko su kredito unijos ,,TransverLita“ (Vilnius) įstatų nuostatos, susijusios su kredito unijos buveine, pakeitimu, patvirtintu 2007 m. spalio 24 d. įvykusiame visuotiniame kredito unijos narių susirinkime
5. Dėl sutikimo su kredito unijos „Sveikatos kreditas“ įstatų pakeitimais
Lietuvos banko valdybas sutiko su kredito unijos ,,Sveikatos kreditas“ (Vilnius) įstatų nuostatų, susijusių su kredito unijos buveine, visuotinio narių susirinkimo ir valdybos kompetencija, pakeitimais, patvirtintais 2007 m. spalio 30 d. įvykusiame visuotiniame kredito unijos narių susirinkime.
6. Dėl galimybės AB SEB Vilniaus bankui taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo metodą suteikimo
Lietuvos banko valdyba nutarė suteikti AB SEB Vilniaus bankui galimybę taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo metodą institucijų pozicijų grupei (išskyrus regioninės ir vietos valdžios pozicijas), įmonių pozicijų grupei ir mažmeninių pozicijų grupei (išskyrus mažmeninio lizingo pozicijas ir fizinių asmenų kreditus mokėjimo kortelėse bei atpirkimo sandorius, sudarytus su bet kokiais skolininkais ir pozicijas grupės viduje) nuo 2008 m. sausio 1 d.
2006 m. lapkričio 11 d. Lietuvos banko valdyba patvirtino Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrąsias nuostatas, kuriose pateikta visiškai nauja kredito rizikos vertinimo koncepcija atsižvelgiant į Bazelio bankų priežiūros komiteto reikalavimus, žinomus kaip Bazelis II, ir Europos Sąjungos direktyvas dėl naujos bankų kapitalo pakankamumo sistemos. Šiose taisyklėse numatyta, kad nuostatos dėl pažangaus vidaus reitingais pagrįsto kredito rizikos vertinimo metodo įsigalios nuo 2008 m. sausio 1 d.
Vidaus reitingais pagrįstas (IRB) kredito rizikos vertinimo metodas – tai Europos Sąjungos šalių narių bankų kredito rizikos vertinimo kapitalo pakankamumo skaičiavimo tikslu metodas, pagrįstas kredito rizikos komponentų nustatymu bei atitinkamų rizikos koeficientų funkcijų taikymu banko turimoms pozicijoms, atsižvelgiant į paties banko nustatytus vidaus reitingus bei priežiūros standartus. Taikant šį metodą, kapitalo poreikis priklauso nuo individualaus banko rizikos lygio, kadangi bankai gali remtis savo vidiniais rizikos komponentų (įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (PD), nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD), perskaičiavimo veiksnio (CF) skaičiavimais. Taip nustatant kapitalo poreikį, pasiekiama didesnė kredito rizikos diferenciacija bei tikslesnė kiekybinė kapitalo poreikio išraiška, nes rizikos koeficientų funkcijos gautos statistiniu būdu.