Lietuvos bankas
2010-09-22

Lietuvos banko valdyba patvirtino Neterminuotųjų skolos vertybinių popierių ir jų įtraukimo į banko kapitalą bendrąsias nuostatas.

Lietuvos banko valdyba patvirtino Neterminuotųjų skolos vertybinių popierių ir jų įtraukimo į banko kapitalą bendrąsias nuostatas.

Šios nuostatos nustato neterminuotųjų skolos vertybinių popierių įtraukimo į banko kapitalą tvarką ir skirtos įgyvendinti Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrąsias nuostatas, patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d., Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijas.

Neterminuotieji skolos vertybiniai popieriai įtraukiami į banko 2 lygio kapitalą tik Lietuvos banko valdybos leidimu. Nustatyta, kad neterminuotieji skolos vertybiniai popieriai ir privilegijuotosios akcijos kartu paėmus neturi sudaryti daugiau kaip 30 proc. banko 1 lygio kapitalo.

Naujajame dokumente nurodytos sąlygos, kurias turi atitikti į banko kapitalą įtraukiami neterminuotieji skolos vertybiniai popieriai.

Neterminuotieji skolos vertybiniai popieriai, kaip ir privilegijuotos akcijos, kiti kapitalo instrumentai, turintys tiek skolos, tiek nuosavybės vertybinių popierių savybių, dar vadinami mišriomis kapitalo priemonėmis (angl. hybrid capital instruments arba tiesiog hybrids). Šiais metais Europos bankų priežiūros komiteto (CEBS) atliko Europos Sąjungos (ES) šalių bankų nuosavų lėšų (t.y. priežiūros tikslais naudojamo kapitalo) kiekybinį įvertinimą. Vertinimas, be kita ko, atskleidė, kad ES bankuose vidutiniškai 11 proc. kapitalo bazės sudaro mišrios kapitalo priemonės.

2. Dėl Lietuvos banko valdybos 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 172 „Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių“ papildymo

Lietuvos banko valdyba papildė Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisykles.

Neterminuotus skolos vertybinius popierius galima bus įtraukti į banko 2 lygio kapitalą tik tuo atveju, jeigu pastarieji atitiks tam tikrus reikalavimus, nustatytus Neterminuotųjų skolos vertybinių popierių ir jų įtraukimo į banko kapitalą bendrosiose nuostatose.

Tikimasi, kad šio nutarimo įgyvendinimas teigiamai paveiks šalies bankų konkurencingumą Europos Sąjungos (ES) šalių tarpbankinėje rinkoje, taip pat prisidės prie bankų kapitalo bazės stiprinimo, leis bankams pasiekti didesnį finansinį patikimumą, sumažinti prisiimamą riziką.

Pažymėtina, jog Europos Sąjungos teisės aktai leidžia neterminuotus skolos vertybinius popierius traukti į komercinio banko kapitalą. Bet pakeistose Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklėse tuo klausimu laikomasi konservatyvaus požiūrio, kad būtų neskatinamas kreditavimo augimas.

3. Dėl Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bendrųjų nuostatų patvirtinimo

Lietuvos banko valdyba patvirtino naujas Testavimo nepalankiausiomis bendrąsias nuostatas. Šis nutarimas įsigalios nuo 2007 m. gruodžio 1 d.

Nuo 2008 m. pradės galioti nauja kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarka, ir kiekviena kredito įstaiga privalės užtikrinti, kad jos viduje, atsižvelgiant į veiklos mastą ir pobūdį, prisiimamą riziką ir atliekamas operacijas, būtų sukurtas ir valdymo institucijų patvirtintas veiksmingas ir funkcionalus vidaus kapitalo poreikio nustatymo mechanizmas (vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesas).

Viena iš sąlygų tinkamam kapitalo paskirstymo ir banko veiklos rizikos įvertinimui yra privalomas banko veiklos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, numatytas testavimo atlikimo dažnumas, galimi testavimo metodai, pagrindiniai testavimo reikalavimai, nustatyta, kas atsakys už testavimo organizavimą kredito įstaigoje.

Numatyta, kad kredito įstaigos turės atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis kiekvienai reikšmingai rizikos rūšiai, identifikuotai vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso metu.

Informaciją apie testavimo rezultatus bankai įpareigoti kasmet teikti Lietuvos bankui, todėl nurodyti reikalavimai tokios informacijos turiniui.

4. Informacija apie kredito unijų inspektavimų, vykusių 2007 m. trečiąjį ketvirtį, rezultatus

2007 metų trečiąjį ketvirtį bendrasis inspektavimas buvo atliktas šešiose kredito unijose: „Vilniaus taupomoji kasa“, „Giminėlė“ (Kaunas), „Žemdirbio gerovė“ (Šiauliai), „Mėmelio taupomoji kasa“ (Klaipėda), „Savas rūpestis“ (Šiauliai) ir Sedos (Mažeikių r.), tikslinis inspektavimas - „Sveikatos kreditas“ (Vilnius). Inspektavimo metu nustatyta tam tikrų veiklos trūkumų ir nurodyta juos pašalinti.

Lietuvos banko valdyboje svarstytos kredito unijų „Sveikatos kreditas“ ir „Vilniaus taupomoji kasa“ inspektavimo ataskaitos. Dėl veiklos trūkumų joms pritaikytos įstatyme numatytos poveikio priemonės.

Inspektavimo metu patikrinta, ar kredito unijos savo veikloje laikosi Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių jų veiklą, kredito unijų įstatų, be to, patikrinta, kaip buvo šalinami ankstesnių inspektavimų ataskaitose nurodyti trūkumai, išanalizuota kredito unijų valdymo organų veikla ir finansinė būklė (kredito bei likvidumo rizikos valdymas, kapitalo būklė).