Lietuvos banko valdybos posėdyje

1) Patvirtintos Banko vidaus kontrolės organizavimo bendrosios nuostatos.

Naujose nuostatose apibrėžti banko vidaus kontrolės tikslai, praplėstos jos funkcijos, patikslintos vidaus kontrolės rūšys.

Nuostatai numato, kad rizikos valdymas banke turi užtikrinti galimybę nustatyti, įvertinti, stebėti bei kontroliuoti tiek atskiras kredito, rinkos, likvidumo, reputacijos ir kitas rizikas, tiek bendrą banko patiriamą riziką. Banke turi būti patvirtinti limitai kreditams pagal atskiras ekonomines veiklos rūšis, atskiras šalis bei šalių, susijusių glaudžiais ekonominiais ryšiais, grupes ir jų laikymąsi.

Numatoma, kad prieš pradedant teikti naujas paslaugas, bankas turi preliminariai įvertinti su tuo susijusią riziką, esamus vidaus kontrolės sistemos adekvatumus, taip pat užtikrinti principo “Pažink savo klientą” įgyvendinimą banke.

Naujos nuostatos, kurios pakeičia anksčiau galiojusią Banko vidaus kontrolės organizavimo tvarką, patvirtintos atsižvelgiant į pastarųjų metų pokyčius bankininkystėje, įvairesnių bei sudėtingesnių paslaugų plėtrą šiame sektoriuje ir banko vidaus kontrolės sistemos vaidmenį užtikrinant banko saugumą.

2) Nutarta teikti Stiklininkų kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui unijos likvidatoriumi skirti S. Liutvinską.

Nutarimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad 2001 m. spalio 19 d. įvykusiame neeiliniame šios kredito unijos visuotiniame narių susirinkime buvo priimtas nutarimas likviduoti kredito uniją. Tai sąlygojo mažėjantis narių skaičius, nesugebėjimas pritraukti naujų narių, pasunkėjusi unijos finansinė padėtis.

3) Nutarta išduoti leidimą po Suomijos Respublikos bankų Merita Bank Plc ir NCF Bank Plc susijungimo veikiančio Suomijos Respublikos banko Merita Bank Plc Vilniaus skyriaus veiklai Lietuvos Respublikoje.

2001 m. rugsėjo 30 d. įsigaliojo Merita Bank Plc ir NCF Bank Plc susijungimas ir po tolesnės reorganizacijos užbaigimo šis bankas vadinsis Nordea Bank Finland Plc.

Po šio bankų susijungimo bus išlaikytas Merita Bank Plc Vilniaus skyriaus veiklos tęstinumas, taip pat nesikeis ir šio banko Vilniaus skyriaus pavadinimas.

4) Nutarta leisti AB Lietuvos taupomajam bankui (LTB) įregistruoti banko statuto pakeitimus, susijusius su banko akcinio kapitalo padidinimu iki 370 332 320 Lt (šiuo metu AB LTB akcinis kapitalas 317 332 320 Lt) ir kitus pakeitimus. Taip pat nutarta, kad po reorganizacijos, kurios pasekoje prie AB LTB prijungus AB banką “HANSABANKAS”, pastarasis baigs veiklą kaip juridinis asmuo, atšaukti banko licenciją AB bankui “HANSABANKAS”, kuomet bankas bus išregistruotas iš Lietuvos Respublikos įmonių rejestro.

AB LTB statute pateikiamas naujas banko pavadinimas AB bankas “Hansa - LTB”.

5) Patvirtinti 5 Lt proginės monetos, skirtos Lietuvos gamtai (tarptautinė programa “Išsaugokime gamtą”), grafinių projektų konkurso rezultatai.

Pirmoji vieta atiteko dailininko Giedriaus Paulausko projektui, o antroji ir trečioji vieta atitinkamai Gediminui Karaliui ir Rūtai Ničajienei.

Monetą į apyvartą planuojama išleisti 2002 m. II ketvirtyje.

6) Nutarta paskelbti 2001 m. laidos 20 Lt banknotus mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir išleisti juos į apyvartą nuo 2001 m. gruodžio 17 d.

2001 m. laidos 20 Lt banknotų apsaugai kartu su tradicinėmis buvo panaudotos ir naujos šiuolaikinės apsaugos priemonės.

Banknoto averse yra lietuvių poeto Maironio - prelato Jono Mačiulio (1862-1932) portretas. Reverse - Laisvės statula Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir varpinės fone.

Banknoto meninio projekto autorius dalininkas Giedrius Jonaitis.

Naujuosius banknotus spausdino Šveicarijos banknotų ir saugių dokumentų spaustuvė “Orell Fussli Security Printing Ltd.”, kuri taip pat spausdino ir naujus, šiuo metu apyvartoje esančius 100 Lt ir 10 Lt banknotus.

7) Išklausyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) 2001 m. III ketvirčio rinkos apžvalga.

2001 m. III ketvirtį Lietuvos bankas surengė 13 VVP aukcionų (II ketvirtį - 15).

Per ketvirtį aukcionuose buvo pasiūlyta nupirkti 355,0 mln. litų nominaliosios vertės VVP (antrąjį ketvirtį - 380,0 mln. litų), o bendra paklausa aukcionuose siekė 742,6 mln. litų, arba 2,1 karto viršijo pasiūlą (antrajame šių metų ketvirtyje paklausa buvo 751,2 mln. litų, arba beveik 2 kartus didesnė už pasiūlą). Vyriausybės obligacijų paklausa III ketvirčio VVP aukcionuose viršijo pasiūlą 1,9 karto, o iždo vekselių aukcionuose - 2,2 karto.

Aukcionuose per III ketvirtį parduoti visi pasiūlyti 355,0 mln. litų nominaliosios vertės VVP (antrąjį ketvirtį - 380,0 mln. litų, arba taip pat visi pasiūlyti VVP).

2001 m. III ketvirtyje, kaip ir ankstesniuose šių metų ketvirčiuose, nebuvo organizuojama trumpiausios trukmės (vieno ir trijų mėn.) iždo vekselių aukcionų. Tęsiant nuoseklią vidaus skolos, išreikštos VVP, vidutinės trukmės ilginimo strategiją, per trečiąjį ketvirtį surengtuose 5 aukcionuose buvo parduota 180,0 mln. litų nominaliosios vertės iždo vekselių (tiek pat, kaip ir antrajame), bei 8 aukcionuose buvo parduota 175,0 mln. litų vertės Vyriausybės obligacijų (antrajame ketvirtyje - 200,0 mln. litų).

Šių metų III ketvirtyje buvo išpirkta 386,9 mln. litų nominaliosios vertės iždo vekselių bei 2,2 mln. litų vertės vienos emisijos dvejų metų trukmės Vyriausybės obligacijų.

III ketvirčio pabaigoje VVP, kuriems iki išpirkimo buvo likę daugiau nei vieneri metai, apyvartoje sudarė 54,0 proc. visų neišpirktų aukcionuose parduotų VVP (antrojo ketvirčio pabaigoje - 46,1 proc.).

2001 m. III ketvirtį surengtuose aukcionuose parduotų VVP pelningumai, lyginant su šių metų antrajame ketvirtyje aukcionuose parduotų atitinkamų trukmių VVP pelningumais, dar labiau sumažėjo. Laisvų lėšų perteklius komerciniuose bankuose sąlygojo didelę VVP paklausą aukcionuose. Nuolat mažėjančios bazinės valiutos - JAV dolerių- palūkanų normos (JAV Federalinių rezervų sistemos Federalinio atviros rinkos komiteto nustatoma federalinių lėšų palūkanų norma per šiuos metus sumažėjo keturiais procentiniais punktais - nuo 6,5 proc. metų pradžioje iki 2,5 proc. šių metų spalio pradžioje) lėmė JAV iždo vertybinių popierių palūkanų mažėjimą, o kartu su didele Lietuvos VVP paklausa aukcionuose tai sąlygojo VVP pelningumo normų mažėjimą pirminėje rinkoje. Net daugėjant apyvartoje ilgalaikių VVP, vidutinis per III ketvirtį aukcionuose parduotų visų trukmių VVP pelningumas sumažėjo iki 6,02 proc. (šių metų antrąjį ketvirtį - 6,59 proc.).

Vidutinis aukcionuose parduotų iždo vekselių pelningumas 2001 m. III ketvirtį buvo 5,10 proc. (antrąjį ketvirtį - 5,69 proc.), Vyriausybės obligacijų - 6,97 proc. (antrąjį ketvirtį -7,41 proc.).

Investuotojų į VVP struktūra didžiausiųjų investuotojų grupių atžvilgiu per III ketvirtį beveik nepasikeitė, o bendrosios tendencijos išliko panašios, kaip ir ankstesniais laikotarpiais - mažėjant VVP pelningumams pirminėje rinkoje, komercinių bankų bei draudimo įmonių investicijos beveik nesikeičia bei mažėja gyventojų ir nerezidentų turimų VVP dalis.