Lietuvos banko valdybos posėdyje

1. Apsvarstyti AB Šiaulių banko veiklos inspektavimo rezultatai. AB Šiaulių bankas įpareigotas sudarant finansines ataskaitas įvertinti inspektavimo metu nustatytus abejotinų aktyvų grupavimo trūkumus ir sudaryti trūkstamus specialiuosius atidėjimus.

2. Nutarta pritarti apsvarstytoms Elektroninės bankininkystės rizikos stebėjimo ir valdymo bendrosioms nuostatoms ir rekomenduoti bankams, turintiems Lietuvos banko licenciją, jas taikyti bei parengti elektroninės bankininkystės veiklos plėtros strategiją ir rizikos valdymo politiką.

Nutarimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais didėja elektroninės bankininkystės apimtys, šalies bankai sparčiai vysto elektroninės bankininkystės paslaugas ir plečia siūlomų produktų spektrą. Vysktant tokiam procesui svarbu užtikrinti tinkamą rizikos šioje srityje stebėjimą ir valdymą bei jos įtaką bendrai banko veiklos politikai.

3. Nutarta iš dalies pakeisti Operacijų užsienio valiuta apskaitos ir atskaitomybės bankuose taisykles.

Pakeitimai padaryti atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu bankai vis plačiau vysto prekybą išvestinėmis priemonėmis ir siekiant tikslesnio apskaitos duomenų atvaizdavimo pasikeitus užsienio valiutos kursui ar perkainojant tokias finansines priemones.

Pagal naująją taisyklių redakciją, rezultatas gautas iš nebalansinių išvestinių finansinių priemonių perkainojimo bus pripažįstamas nerealizuotu pelnu arba nuostoliu iš operacijų užsienio valiuta.

4. Patvirtinti Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai bei jos balansinės bei pelno ataskaitos formos.

Nustatyti šie centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai: kapitalo pakankamumo ? ne mažiau 13 proc.; likvidumo - ne mažiau 30 proc., maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ? maksimalios bendrosios atvirosios pozicijos užsienio valiuta dydis neturi viršyti 25 proc. centrinės kredito unijos kapitalo, o vienos užsienio valiutos maksimalios atviros pozicijos dydis neturi viršyti 15 proc. Centrinės kredito unijos kapitalo; maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ? nedaugiau 25 proc. centrinės kredito unijos kapitalo; didelių paskolų ? bendra didelių paskolų suma neturi viršyti 800 proc. centrinės kredito unijos kapitalo.

Nustatyta, kad Centrinė kredito unija privalo kasdien vykdyti visus nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus.

Taip pat atsižvelgiant į Centrinės kredito unijos veiklos ypatumus, patvirtintos balansinės ir pelno ataskaitos.

5. Nutarta išduoti Ukmergės ūkininkų kredito unijai licenciją verstis kredito unijos įstatuose nurodytai veiklai.

Ukmergės ūkininkų kredito unija yra kooperatiniais pagrindais suorganizuota ir įsteigta Ukmergės rajono žemdirbių kredito įstaiga.

Tai jau 40-oji kredito unija veikianti Lietuvoje.

6. Apsvarstyti kredito unijų inspektavimų vykusių 2001 m. II ketvirtyje rezultatai.

Inspektavimas buvo atliktas aštuoniose kredito unijose: Stiklininkų, “Kelmės taupa”, Pasvalio, “Vilties kelias”, Prienų taupa”, “Trys skatikai”, “Ūkininkų taupa” ir “Kupiškėnų taupa”.

Įvertinus inspektavimo rezultatus, kredito unijos įpareigotos iki nustatytų terminų pašalinti trūkumus. Atsižvelgiant į jų pobūdį, poveikio priemonės taikytos nebuvo.

7. Apsvarstyta 2001 m. I pusmečio užsienio atsargų investavimo ataskaita.

Per 2001 m. I pusmetį užsienio atsargos padidėjo 96,0 mln. JAV dolerių arba 7,1 proc.

2001 m. I pusmetyje užsienio atsargos labiausiai padidėjo dėl Lietuvos banko indėlininkų operacijų užsienio valiuta ir grynųjų įplaukų iš užsienio atsargų investavimo, o didžiausią neigiamą poveikį jų dydžiui turėjo lito ir bazinės valiutos keitimas su Lietuvos komerciniais bankais bei užsienio valiutų kursų pokytis.

Lyginant 2001 m. I pusmečio ir 2000 m. II pusmečio užsienio atsargų investicijų struktūras pagal finansines priemones, šiais metais vidutiniškai mažesnė užsienio atsargų dalis investuota į tarptautinių finansų institucijų ir centrinių vyriausybių vertybinius popierius, tačiau padidėjo investicijų į vyriausybinių agentūrų vertybinius popierius.

Užsienio atsargos investuojamos į patikimiausias finansines priemones ? net 65 proc. visų investicijų turėjo patį aukščiausią - Aaa reitingą.

8. Apžvelgta Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) rinka 2001 m. II ketvirtį.

2001 m. II ketvirtį Lietuvos bankas surengė 15 VVP aukcionų (I ketvirtį - 12).

Per ketvirtį aukcionuose buvo pasiūlyta nupirkti 380,0 mln. litų nominaliosios vertės VVP (I ketvirtį - 390,0 mln. litų), o bendra paklausa aukcionuose siekė 751,2 mln. litų, arba beveik 2 kartus viršijo pasiūlą (I šių metų ketvirtyje paklausa buvo 777,0 mln. litų, arba taip pat beveik 2 kartus didesnė už pasiūlą).

Aukcionuose per II ketvirtį parduoti visi pasiūlyti 380,0 mln. litų nominaliosios vertės VVP (I ketvirtį - 370,6 mln. litų, arba 95,0 proc. pasiūlytų VVP).

Valstybės įsiskolinimas investuotojams per 2001 m. II ketvirtį padidėjo nuo 1 534,7 mln. litų iki 1 545,5 mln. litų, arba 10,8 mln. litų (0,7 proc.).

Iš viso I ketvirčio pabaigoje valstybės vidaus skola, išreikšta šalies viduje išleistais apyvartiniais ir neapyvartiniais Vyriausybės vertybiniais popieriais, nominaliąja verte sudarė 2 476,5 mln. litų, arba 19,1 proc. visos valstybės skolos (I ketvirčio pabaigoje ? 18,9 proc.).

Šių metų II ketvirtyje, kaip ir ankstesniame ketvirtyje, nebuvo organizuojama trumpiausios trukmės (vieno ir trijų mėn.) iždo vekselių aukcionų.

Tęsiant nuoseklią vidaus skolos, išreikštos VVP, trukmės ilginimo strategiją, per II ketvirtį surengtuose 5 aukcionuose buvo parduota 180,0 mln. litų nominaliosios vertės iždo vekselių, bei 10 aukcionų buvo parduota 200,0 mln. litų vertės Vyriausybės obligacijų. II ketvirtyje pirmą kartą aukcione buvo parduotos penkerių metų trukmės Vyriausybės obligacijos (atkarpos dydis, nustatytas aukcione ? 7,9 proc.). Ketvirčio pabaigoje ši penkerių metų trukmės VVP emisija buvo papildyta.

2001 m. II ketvirtyje buvo išpirkta 350,0 mln. litų nominaliosios vertės iždo vekselių bei 19,2 mln. litų vertės vienos emisijos dvejų metų trukmės Vyriausybės obligacijų.

2001 m. II ketvirčio pabaigoje VVP, kuriems iki išpirkimo buvo likę daugiau nei vieneri metai, apyvartoje sudarė 46,1 proc. visų neišpirktų aukcionuose parduotų VVP (I ketvirčio pabaigoje - 37,6 proc.).

Vidutinis aukcionuose parduotų iždo vekselių pelningumas 2001 m. II ketvirtį buvo 5,69 proc. (I ketvirtį - 6,81 proc.), Vyriausybės obligacijų - 7,41 proc. (I ketvirtį - 8,99 proc.).

Valstybės vidaus skolos, išreikštos apyvartiniais Vyriausybės vertybiniais popieriais, parduotais Lietuvos banke rengtuose aukcionuose, trukmė per II šių metų ketvirtį padidėjo 98 dienom, ir 2001 m.birželio mėn. pabaigoje buvo 481 diena (šių metų kovo mėn. pabaigoje - 383 dienos).

2001 m. II ketvirtį, kaip ir I šių metų ketvirtį, Lietuvos banke surengtuose VVP pardavimo aukcionuose paklausa išliko gana stabili, todėl, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, buvo tęsiama ilgalaikių VVP kiekio apyvartoje didinimo strategija. Sumažėjus VVP pelningumams, investuotojams ir II ketvirtį patrauklesni buvo ilgesnės trukmės VVP - Vyriausybės obligacijų paklausa antrojo ketvirčio VVP aukcionuose viršijo pasiūlą 2,2 karto, o iždo vekselių aukcionuose paklausa viršijo pasiūlą 1,7 karto. Mažėjantys VVP pelningumai sudarė galimybę padidinti ilgalaikių obligacijų įvairovę ir išleisti vidaus rinkoje penkerių metų trukmės VVP.

9. Papildomu klausimu apsvarstyta ir nutarta leisti AB Lietuvos taupomajam bankui (LTB) įregistruoti banko statuto pakeitimus, susijusius su akcinio kapitalo padidinimu iki 317 332 320 Lt. Iki šiol AB LTB akcinis kapitalas buvo 167 332 320 Lt.