Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso apžvalga (2006 m. IV ketv.)

Dėl sparčiai didėjančio prekių importo ženkliai padidėjo einamosios sąskaitos deficitas.

Einamoji sąskaita.

2006 m. ketvirtojo ketvirčio šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) sudarė 2,63 mlrd. litų, arba 11,6 procento BVP, o visų 2006 m. - 8,88 mlrd. litų, arba 10,8 procento BVP. Palyginti su 2005 m., ESD padidėjo 3,77 mlrd. litų, arba 73,7 procento.

ESD padidėjimą 2006 m. nulėmė padidėję užsienio prekybos ir pajamų balansų deficitai.

Užsienio prekyba.

2006 m. ketvirtąjį ketvirtį šalies prekių eksporto prieaugis, palyginti su atitinkamu 2005 m. laikotarpiu, siekė vos 0,5 procento, o palyginti su trečiuoju 2006 m. ketvirčiu,
3,6 procento sumažėjo. Tuo tarpu prekių importo pokyčio tempai buvo ženkliai didesni (padidėjo atitinkamai 9,4 ir 0,4 %). Ketvirtojo ketvirčio užsienio prekybos rezultatai sumažino ir metinius pokyčio tempus. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2006 m., palyginti su 2005 m., prekių eksportas padidėjo 18,4 procento, o prekių importas - 23 procentais (per devynis 2006 m. mėn. prekių eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 25,9 ir 28,7 %). Sparčiau didėjant prekių importui (palyginti su eksportu), 2006 m. užsienio prekybos deficitas padidėjo3,88 mlrd. litų, arba 37,3 procento.

Lietuvos prekių eksportas į ES25 šalis padidėjo gerokai mažiau negu į NVS šalis. Tuo tarpu prekių importas iš ES valstybių augo daug sparčiau nei importas iš NVS šalių.

Dėl tokios 2006 m. prekių eksporto ir importo dinamikos pakito Lietuvos užsienio prekybos geografinė struktūra. Palyginti su bendru šalies prekių eksporto mastu, sumažėjo eksportas į ES25 šalis ir padidėjo eksportas į NVS bei kitas šalis. Prekių importo struktūroje importo iš ES šalių dalis padidėjo, o importo iš NVS šalių dalis (daugiausia dėl sumažėjusio importo iš Rusijos) sumažėjo.

Palyginti su 2005 m., 2006 m. bendras užsienio prekybos su ES25 šalimis deficitas padidėjo 2,1 karto (sudarė 8,6 mlrd. Lt), o prekybos balanso su NVS valstybėmis deficitas sumažėjo 13 procentų (sudarė 6,6 mlrd. Lt). Didžiausias Lietuvos užsienio prekybos deficitas buvo su Rusija, Vokietija, Lenkija, Suomija ir Kinija, o didžiausias prekybos perviršis - su Latvija, Estija, JAV ir Kanada.

Didžiausią įtaką eksporto augimui turėjo antžeminio transporto priemonių, plastikų ir jų dirbinių bei mašinų ir mechaninių įrenginių eksporto padidėjimas. Daugiau kaip pusę bendro prekių importo prieaugio sudarė antžeminio trasporto priemonių, mašinų ir mechaninių įrenginių bei mineralinio kuro importo augimas. 2006 m., palyginti su 2005 m., mineralinių produktų eksportas padidėjo tik 4,3 procento, o šių produktų importas - 13,8 procento. Nepaisant to, prekyba šiais produktais, palyginti su visu užsienio prekybos mastu, išlieka didžiausia (sudaro apie 24 %).

Paslaugos.

Ketvirtąjį 2006 m. ketvirtį paslaugų eksportas ir toliau augo gerokai lėčiau nei paslaugų importas, todėl teigiamas paslaugų prekybos perviršis sumažėjo 16,2 mln. litų. 2006 m. paslaugų eksportas sudarė 9,94 mlrd. litų (palyginti su 2005 m., padidėjo 15 %), o paslaugų importas - 6,96 mlrd. litų (padidėjo 21,8 %). Visų 2006 m. teigiamas paslaugų prekybos perviršis sudarė2,98 mlrd. litų ir, palyginti su 2005 m., padidėjo tik 54 mln. litų.

Kaip ir ankstesniais metais, paslaugų eksporto ir importo pokyčius daugiausia lėmė transporto ir kelionių paslaugos. Transporto paslaugos, palyginti su bendru paslaugų eksporto ir importo mastu, sudarė atitinkamai 53,6 ir 43,7 procento. 2006 m. šių paslaugų eksportas ir importas, palyginti su2005 m., padidėjo beveik vienodai, o teigiamas transporto paslaugų prekybos perviršis padidėjo375,8 mln. litų. Iš visų transporto rūšių sparčiausiai augo kelių ir kitų pagalbinių transporto paslaugų eksportas bei importas. Kelių transporto paslaugų balanso perviršis sudarė 57,8 procento visų paslaugų teigiamo prekybos perviršio ir tris ketvirtadalius visų transporto paslaugų prekybos perviršio.

Iš kitų paslaugų sparčiausia augo finansinės ir paprastosios nuomos (veiklos lizingo) paslaugos. Be to, reikia pabrėžti, kad antrus metus iš eilės sparčiai didėja statybos paslaugų importas (2006 m. padidėjo 41,4 %).

2006 m., palyginti su 2005 m., į Lietuvą laikinai atvykusių užsieniečių skaičius padidėjo17,7 procento (IV ketv. - 22 %), o laikinai išvykusių Lietuvos gyventojų skaičius - 20,2 procento
(IV ketv. - 18,4 %). 2006 m. kelionių pajamos sudarė 2,84 mlrd. litų (padidėjo 11,1 %), o kelionių išlaidos - 2,49 mlrd. litų (padidėjo 20,6 %). Bendras kelionių balanso perviršis sumažėjo 28,8 procento.

2006 m. paslaugų eksportas į ES25 šalis sudarė 53,3 procento viso paslaugų eksporto, o paslaugų importas iš ES25 šalių - 58,4 procento. Bendroje paslaugų eksporto ir importo struktūroje NVS šalims tenkanti dalis sudarė atitinkamai 31,6 ir 27,1 procento.

Pajamos.

2006 m. ketvirtojo ketvirčio pajamų balanso deficitas sudarė 294,4 mln. litų, o2006 m. - 2,28 mlrd. litų (2005 m. buvo 1,73 mlrd. Lt). 2006 m. pajamų balanso deficitą daugiausia didino padidėjusios nerezidentų reinvesticijos (jos į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtrauktos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskaitoje parodytos kaip tiesioginių investicijų dalis). 2006 m., palyginti su 2005 m., reinvesticijos padidėjo 1,02 mlrd. litų ir sudarė daugiau kaip tris ketvirtadalius viso pajamų balanso deficito. Tuo tarpu dividendų išmokos tiesioginiams užsienio investuotojams per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo 588,1 mln. litų.

Darbo pajamų perviršis pajamų balanse lyginamuoju laikotarpiu padidėjo tik 33,8 mln. litų.

Einamieji pervedimai.

2006 m. ketvirtąjį ketvirtį teigiamas einamųjų pervedimų perviršis sudarė 373,2 mln. litų, o 2006 m. - 1,83 mlrd. litų (2005 m. atitinkamai buvo 399,7 mln. Lt ir1,83 mlrd. Lt). Einamųjų pervedimų srauto į Lietuvą dydį lėmė pervedimai iš ES paramos fondų ir privačių asmenų perlaidos. 2006 metais pervedimai iš ES paramos fondų sudarė 1,3 mlrd. litų (palyginti su 2005 m., padidėjo 168,4 mln. Lt, arba 15,3 %). Privačių asmenų perlaidos sudarė1,0 mlrd. litų (padidėjo 153,6 mln. Lt, arba 17,7 %). Tuo tarpu juridinių asmenų pervedimai 2006 m. sudarė 322,5 mln. litų (sumažėjo 224,9 mln. Lt), todėl bendras einamųjų pervedimų balansas išliko 2005 m. lygio.

Kapitalo ir finansinė sąskaitos.

Neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, 2006 m. bendras investicijų srautas šalies mokėjimų balanso kapitalo ir finansinėse sąskaitose rodė grynąsias įplaukas - 13,6 mlrd. litų (iš jų IV ketv. - 6,1 mlrd. Lt). Bendrą grynųjų įplaukų srauto dydį lėmė grynosios kitų investicijų įplaukos (daugiausia pinigų finansinių institucijų ir kitų sektorių iš nerezidentų gautos paskolos), kurios sudarė 67,4 procento viso grynųjų investicijų įplaukų srauto ir buvo pagrindinis ESD finansavimo šaltinis. Finansuojant ESD, 2006 m. gerokai padidėjo tiesioginių užsienio investicijų reikšmė. Grynasis neatlygintinų kapitalo pervedimų srautas 2006 m. sudarė 963,6 mln. litų ir, palyginti su 2005 m., padidėjo 40,5 mln. litų.

* Su klaidomis ir praleidimais.

Investicijos užsienyje.

Ketvirtąjį 2006 m. ketvirtį šalies ūkio subjektų investicijų užsienyje srautas sudarė 2,37 mlrd. litų, o per 2006 metus - 5,1 mlrd. litų. Palyginti su 2005 m., investicijų užsienyje srautas sumažėjo 151,9 mln. litų. 2006 m. Lietuvos pinigų finansinių institucijų investicijų užsienyje srautas sudarė 53,2 procento, o kitų šalies sektorių tiesioginių užsienio investicijų srautas - 46,8 procentą visų Lietuvos investicijų užsienyje srauto.

Užsienio investicijos Lietuvoje.

2006 m. ketvirtąjį ketvirtį bendras užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 8,14 mlrd. litų, o 2006 m. - 17,69 mlrd. litų (2005 m. 11,5 mlrd. Lt).

Tiesioginės investicijos.

Ketvirtąjį 2006 m. ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 2,81 mlrd. litų, o 2006 metais - 4,92 mlrd. litų, arba 6 procentus BVP. Palyginti su 2005 m., šis srautas padidėjo 1,7 karto. Įvertinus šalies ūkio subjektų tiesiogines investicijas užsienyje, 2006 m. grynosios tiesioginių investicijų įplaukos sudarė 4,16 mlrd. litų.

Panaudojus tiesiogines investicijas, buvo finansuota 46,8 procento ESD, o kartu su neatlygintinais kapitalo pervedimais - 57,7 procento ESD.

2006 m. gruodžio 31 d. duomenimis, sukauptos TUI Lietuvoje sudarė 28,8 mlrd. litų(8,3 mlrd. eurų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 8 503 litai (2 463 eurai) TUI.

Investicijų portfelis.

Grynasis šių investicijų srautas ketvirtąjį ketvirtį buvo teigiamas ir sudarė 223,1 mln. litų, o 2006 m. buvo neigiamas (-673,1 mln. Lt), t. y. šių investicijų srautas užsienyje buvo didesnis nei Lietuvoje. Užsienyje daugiausia investavo šalies pinigų finansinės institucijos, o investicijų portfelio įplaukos daugiausia padidėjo dėl pirmame ir ketvirtame 2006 m. ketvirčiuose Vyriausybės išplatintų euroobligacijų emisijų.

Kitų investicijų

grynasis srautas 2006 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo teigiamas ir sudarė2,73 mlrd. litų, o 2006 m. - 9,14 mlrd. litų. Jam daugiausia įtakos turėjo pinigų finansinių institucijų iš nerezidentų gautos paskolos.

Oficialiosios tarptautinės atsargos.

2006 m. ketvirtąjį ketvirtį šalies oficialiosios tarptautinės atsargos padidėjo ir jų srautas mokėjimų balanse sudarė 3,1 mlrd. litų. Tokį didelį srautą daugiausia lėmė centrinės valdžios indėlių Lietuvos banke padidėjimas 1,98 mlrd. litų ir grynųjų pinigų apyvartoje padidėjimas 664,2 mln. litų.

2006 m. oficialiosios tarptautinės atsargos padidėjo 36,7 procento ir metų pabaigoje jos sudarė 15,2 mlrd. litų (4,4 mlrd. eurų). Skaičiuojant prekių ir paslaugų importo mėnesiais, atsargos siekė
3,1 mėn. (2005 m. buvo 2,8 mėn.). 2006 m. oficialiųjų tarptautinių atsargų srautas mokėjimų balanse sudarė 4,1 mlrd. litų. Oficialiųjų tarptautinių atsargų padidėjimą 2006 m. lėmė centrinės valdžios indėlių Lietuvos banke ir grynųjų pinigų apyvartoje padidėjimas atitinkamai 2,0 ir 1,3 mlrd. litų. Atsargas taip pat didino kitų pinigų finansinių institucijų indėlių Lietuvos banke ir Lietuvos banko išorės įsipareigojimų padidėjimas atitinkamai 381,5 ir 208,5 mln. litų bei 118,7 mln. litų padidėjimas dėl kitų veiksnių.

Lietuvos Respublikos tarptautinių investicijų balansas.

2006 m. gruodžio 31 d. duomenimis, visas šalies finansinis užsienio turtas sudarė 35,8 mlrd. litų, o visi šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 75,9 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas sudarė40,1 mlrd. litų (t. y. likusio pasaulio atžvilgiu Lietuva yra debitorė). Per 2006 m. visas užsienio turtas padidėjo 9,2 mlrd. litų (34,7 %), o tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 18,5 mlrd. litų (32,3 %).

Padidėjus šalies tarptautiniams finansiniams įsipareigojimams, padidėjo ir Lietuvos bendroji skola užsieniui. Per 2006 m. ši skola padidėjo 13.2 mlrd. litų ir metų pabaigoje sudarė 49,8 mlrd. litų, arba 60,7 procento BVP (2005 m. pabaigoje buvo 36,6 mlrd. Lt, arba 51,3 % BVP).