2010-09-22
Šiandien Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas Lietuvos Respublikos Seimui pristatė Lietuvos banko pranešimą apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą, banko funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę.
Šiandien Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas Lietuvos Respublikos Seimui pristatė Lietuvos banko pranešimą apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą, banko funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę.
Pranešime pažymėta, kad 2006 m., ypač pirmąjį pusmetį, Lietuvos ūkis augo itin sparčiu tempu, o antrąjį pusmetį sulėtėjo daugiausia dėl laikino pobūdžio veiksnių. Didelis ekonominis aktyvumas lėmė ir vis didėjantį darbo jėgos poreikį, todėl nedarbo lygis buvo istoriškai mažiausias. Didėjant įtampai darbo rinkoje, darbo užmokestis didėjo gerokai sparčiau negu kilo darbo našumas.
Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas didėjo ir praėjusių metų antrąjį pusmetį. Mažėjant taupymo normai ir sparčiai augant investicijoms, didelis užsienio prekybos disbalansas yra sparčiai augusios vidaus paklausos padarinys. Nors kol kas daugelis šalies gamintojų sėkmingai konkuruoja eksporto rinkose, vidutinės trukmės laikotarpiu sparčiau už darbo našumą kylantis darbo užmokestis gali neigiamai paveikti šalies eksportuotojų konkurencingumą.
Iš esmės dėl pasiūlos veiksnių įtakos – prasto žemės ūkio derliaus, dujų ir šildymo energijos kainų didinimo – 2006 m. metinė infliacija pastebimai padidėjo. Ypač padidėjo maisto produktų kainų poveikis metinei infliacijai – metų pabaigoje pakilusios maisto produktų kainos lėmė daugiau negu pusę metinės infliacijos. Maisto produktų brangimui turėjo įtakos ir tebevykstantis kainų suartėjimas su Vakarų Europos šalių kainomis. Artimiausioje ateityje tikėtina, kad brangstantys maisto produktai bus vienas iš svarbesnių didesnę infliaciją palaikančių veiksnių. Infliacija didės ir dėl kilsiančių dujų kainų bei akcizų cigaretėms didinimo. Tebesanti įtampa darbo rinkoje ir augančios darbo pajamos gali didinti paklausos veiksnių įtaką kainų raidai.
Pranešime Seimui minima, kad 2006 m. antrąjį pusmetį atnaujintas Lietuvos banko institucinio pasirengimo planas dėl euro įvedimo. Lietuvos bankas užtikrins tokį institucinio pasirengimo euro įvedimui lygį, kad būtų galima greitai atlikti reikiamus darbus dėl euro įvedimo, kai tam susiklostys palankios makroekonominės aplinkybės. Dabartiniais vertinimais, palankiausias laikotarpis Lietuvai įstoti į euro zoną gali prasidėti 2010 m.
Lietuvos banko pranešime pažymėta, kad praėję metai sėkmingi ir itin pelningi buvo šalies bankams. 2006 m. padidėjusiam bankų pelnui lemiamą įtaką darė išaugusi bankų veiklos apimtis, atitinkamai padidėję pajamų bazė ir veiklos efektyvumas. Visi šalies komerciniai bankai vykdė nustatytą kapitalo pakankamumo normatyvą. Įvertinęs spartaus skolinimosi augimo rizikas, Lietuvos bankas atkreipė komercinių bankų dėmesį į būtinybę konservatyviau vertinti klientų finansinę būklę. Be to, siekdamas sumažinti komercinių bankų galimybę plėsti paskolų portfelį einamųjų metų pelno sąskaita, Lietuvos bankas apribojo komercinių bankų einamųjų metų pelno įtraukimą į antrojo lygio kapitalą.
2006 m. grynųjų pinigų apyvartoje padaugėjo 1,3 mlrd. litų – tai didžiausia per metus į apyvartą išleistų pinigų suma nuo lito įvedimo pradžios 1993 m.
Reinoldijus Šarkinas atsakė į Seimo narių klausimus.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas du kartus per metus skaito pranešimus Lietuvos Respublikos Seime.
Pranešimo tekstas skelbiamas LB interneto svetainėje (927.7 KB download icon).