2010-09-22
Lietuvos banko valdyba pakeitė Paskolų rizikos duomenų bazės tvarkymo taisykles.
1. Dėl Paskolų rizikos duomenų bazės tvarkymo taisyklių pakeitimo
Lietuvos banko valdyba pakeitė Paskolų rizikos duomenų bazės tvarkymo taisykles. Jos nustato tvarką, pagal kurią Lietuvos Respublikoje įregistruoti komerciniai bankai, specializuoti bankai ir užsienio bankų filialai privalo teikti duomenis apie paskolų gavėjus ir jiems suteiktas paskolas.
Taikant naujus taisyklių reikalavimus, paskolų rizikos duomenų bazėje paskolų gavėjų kategorijos atitiks Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrąsias nuostatas. Iki šiol paskolų gavėjai buvo suskirstyti į kategorijas atsižvelgiant į galiojusias Europos Sąjungos (ES) direktyvas dėl kapitalo reikalavimų. Įgyvendindama naujas ES direktyvas, pernai Lietuvos banko valdyba patvirtino Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrąsias nuostatas, kuriose atskiri paskolų pozicijų pavadinimai skiriasi nuo nurodytų dabar galiojančiose Paskolų rizikos duomenų bazės tvarkymo taisyklėse, todėl ir pasiūlyti taisyklių pakeitimai. Jie įsigalios nuo 2008 m. sausio 1 d.
Pastaruoju metu šalies bankai plečia savo veiklą atidarydami filialus užsienio šalyse ar įgydami užsienio šalyse veikiančių įmonių kontrolę. Pagal Paskolų rizikos duomenų bazės tvarkymo taisykles, bankai privalo teikti duomenis į paskolų rizikos duomenų bazę apie šių įmonių suteiktas paskolas bei jų gavėjus. Todėl paskolų rizikos duomenų bazėje turėtų būti kaupiama informacija ir apie kontroliuojamų užsienio šalių įmonių suteiktas paskolas užsienio šalies paskolų gavėjams, kurią ne visuomet galima pateikti dėl kai kuriose šalyse taikomų informacijos konfidencialumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pakeistose Paskolų rizikos duomenų bazės tvarkymo taisyklėse nustatyta, kad bankai įgiję įmonės, veikiančios užsienio valstybėje, kontrolę į paskolų rizikos duomenų bazę teiktų tik duomenis apie tos įmonės suteiktas paskolas Lietuvos Respublikos rezidentams.
2. Dėl leidimo tapti AB SEB Vilniaus banko stebėtojų tarybos nariu
Lietuvos banko valdyba išklausė informaciją apie numatomus pasikeitimus AB SEB Vilniaus banko stebėtojų taryboje ir neprieštaravo dėl naujo stebėtojų tarybos nario rinkimo.
3. Dėl Lietuvos banko 2007-2008 m. ekonominių tyrimų gairių
Lietuvos banko valdyba patvirtino Lietuvos banko 2007-2008 m. ekonominių tyrimų gaires. Jose apibrėžiamos prioritetinės ekonominių tyrimų kryptys, kuriomis bus vadovaujamasi plėtojant tiriamąją veiklą Lietuvos banke nurodytu laikotarpiu, taip pat nustatyti organizaciniai gairių įgyvendinimo principai.
Pagrindiniai ekonominių tyrimų Lietuvos banke tikslai – užtikrinti Lietuvos banko valdybos sprendimų dėl pinigų ir valiutos kurso politikos, finansų sistemos stabilumo pagrįstumą, kompetentingą Lietuvos banko dalyvavimą Europos centrinių bankų sistemoje (ECBS), tarptautinėse bendradarbiavimo institucijose ir forumuose.
Atsižvelgus į dabartinius ir numatomus žinių ir priemonių poreikius atliekant ekonominės analizės, prognozavimo darbus ir priimant sprendimus dėl pinigų ir valiutos kurso politikos, finansų sistemos stabilumo, taip pat bendradarbiaujant su ECBS, nustatytos keturios prioritetinės tyrimų kryptys: modeliavimas ir prognozavimas, pinigų ir fiskalinė politika, finansinis stabilumas, konvergencijos tyrimai.
Viena iš pagrindinių pinigų ir fiskalinės politikos krypties tyrimų temų – infliacijos tyrimai. Pagrindinis Lietuvos banko tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Lietuvos bankas reguliariai informuoja visuomenę apie šalies infliacijos kaitą ir ją lemiančius veiksnius, teikia infliacijos prognozes. Lietuvai siekiant įvesti eurą, viena iš pagrindinių galimų kliūčių yra per didelė šalies infliacija. Todėl infliacijos tyrimai yra itin svarbūs. Turi būti atlikti infliacijos inercijos, kainų nelankstumo ir jų veiksnių tyrimai. Svarbu įvertinti gamybos sąnaudų (ypač darbo užmokesčio) nelankstumo lygį. 2007-2008 m. numatoma dalyvauti ECBS bendrame tyrimo projekte „Darbo užmokesčio kitimas“ ir atlikti darbo užmokesčio nelankstumo ir jo veiksnių vertinimus.
Viena iš pagrindinių finansinio stabilumo krypties tyrimų temų – bankų sistemos kredito rizikos tyrimai. Spartus kredito augimas didina namų ūkių ir įmonių įsiskolinimą šalies kredito institucijoms, todėl nuo jų finansinės padėties priklauso bankų sistemos paskolų portfelio kokybė, pelningumas ir kapitalo pakankamumas. Siekiant geriau įvertinti kredito riziką, kylančią dėl makroekonominių veiksnių pokyčių, 2007 m. planuojama sukurti modelį, kuris leistų kiekybiškai išmatuoti įmonių finansinių įsipareigojimų vykdymo patikimumą.
Šalies bankų sistemos rizika tampa vis labiau priklausoma nuo patronuojančių užsienio bankų veiklos ir padėties atitinkamų šalių rinkose. Tarptautinės bankininkystės raida turi įtakos Lietuvos finansų sistemos struktūros kaitai ir konkurencijai joje, taip pat didina šalies bankų sistemos jautrumą rizikai, kylančiai užsienio šalyse. Šių ryšių ir įtakos stebėjimas bei modeliavimas – svarbi finansinio stabilumo tyrimų sritis.
Lietuvos banko interneto puslapyje kuriama nauja rubrika „Ekonominiai tyrimai“, kurioje bus skelbiama visapusiška vieša informacija apie Lietuvos banko ekonominės tiriamosios veiklos plėtojimą: prioritetinės kryptys, informacija apie organizuojamus seminarus ir jų medžiaga, vizituojančių tyrėjų programų aprašymai, leidinys „Pinigų studijos“ ir tiriamieji darbo straipsniai.
4. Dėl 10 litų proginės monetos, išleidžiamos dalyvaujant tarptautinėje programoje „Mažiausios aukso monetos pasaulyje. Aukso istorija“, etalono patvirtinimo
Lietuvos banko valdyba patvirtino 10 litų proginės monetos, išleidžiamos dalyvaujant tarptautinėje programoje „Mažiausios aukso monetos pasaulyje. Aukso istorija“, etaloną.
Šią monetą numatyta išleisti 2007 m. pirmąjį ketvirtį.
Grafikas Liudas Parulskis monetos averse pavaizdavo Aušros vartus, vieną reikšmingiausių Vilniaus istorijos ir architektūros paminklų. Monetos reverso pusėje nurodyta nuo antikos laikų architektūroje naudoto principo – aukso pjūvio (lotyniškai sectio aurea) formulė, išreikšta geometrine figūra stačiakampiu.
5. Dėl 50 litų proginės monetos, skirtos Panemunės piliai (iš serijos „Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai“), grafinių (meninių) projektų
Lietuvos banko valdyba patvirtino 50 litų proginės monetos, skirtos Panemunės piliai (iš serijos ,,Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai“), grafinių (meninių) projektų konkurso rezultatus. Pirmoji vieta atiteko Sauliaus Juozo Jarašiaus kūriniui, antroji – Giedriaus Paulauskio, trečioji – Stasio Leono Makaraičio darbams.
Lietuvos banko valdyba taip pat patvirtino Sauliaus Juozo Jarašiaus sukurtus 50 litų proginės monetos, skirtos Panemunės piliai, monetos averso ir reverso grafinius (meninius) projektus.
Patvirtintas ir užrašas monetos briaunoje: ISTORIJOS IR ARCHITEKTŪROS PAMINKLAI.
6. Dėl Vlado Jurgučio premijos nuostatų patvirtinimo
Lietuvos banko valdyba patvirtino Vlado Jurgučio premijos nuostatus.
Lietuvos banko valdybos nutarimu Vlado Jurgučio premija įsteigta 1997 m., pažymint akademiko, profesoriaus, pirmojo Lietuvos banko valdytojo Vlado Jurgučio nuopelnus Lietuvos bankininkystei, minint Lietuvos banko įkūrimo ir Lito išleidimo 75-ąsias metines.
Premija jau skirta ir įteikta tris kartus: 1997 m. – prof. Alfonsui Žilėnui už reikšmingus darbus bankininkystės ir finansų srityse, 1998 m. – Stasiui Sajauskui ir Dominykui Kaubriui už darbą „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės numizmatika“ ir 1999 m. – Vladui Terleckui už 1995-1999 m. išleistas knygas ir paskelbtus straipsnius Lietuvos bankininkystės istorijos tema.
Naujuosiuose Vlado Jurgučio premijos skyrimo nuostatuose išsamiau reglamentuota pretendentų premijai gauti siūlymo tvarka, numatyta, kad siūlymai gali būti teikiami ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba. Naujuose nuostatuose aiškiau apibrėžtas premijų skyrimas, Vlado Jurgučio premijos skyrimo komisijos funkcijos, teisės ir darbo organizavimas.
Nustatyta, kad Vlado Jurgučio premija skiriama už reikšmingus darbus (monografijas, vadovėlius, publikuotus mokslinius straipsnius, disertacijas) Lietuvos bankininkystės, finansų, pinigų ir makroekonominių tyrimų srityse per pastaruosius penkerius metus.
Nustatytas premijos dydis – 20 000 litų. Ji skiriama ne dažniau kaip kartą per metus.
Premiją skiria Lietuvos banko valdyba, Vlado Jurgučio premijos skyrimo komisijos teikimu. Neradus reikiamo darbo, komisija gali nesiūlyti skirti premijos.
Premijos laureatas skelbiamas, laureato diplomas ir premija įteikiami minint Vlado Jurgučio gimimo dieną (gimė 1885 m. lapkričio mėn. 5 d.) lapkričio mėnesį.
Premijos laureatui kita premija gali būti skiriama ne anksčiau kaip po 5 metų.