Reinoldijus Šarkinas: 2006 metais bankų sektoriaus plėtra išliko labai sparti
Šiandien Lietuvos banke įvykusioje spaudos konferencijoje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas pristatė preliminarius (neaudituotus) šalies komercinių bankų veiklos 2006 metais rezultatus.
Šiandien Lietuvos banke įvykusioje spaudos konferencijoje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas pristatė preliminarius (neaudituotus) šalies komercinių bankų veiklos 2006 metais rezultatus.
„Galima konstatuoti, kad praėjusiais metais bankų sektoriaus plėtra išliko labai sparti. Jos varomoji jėga buvo šalies ekonomika ir išlikęs spartus paskolų portfelio augimas“, - sakė Reinoldijus Šarkinas.
Veikiančių šalies komercinių bankų bei užsienio bankų skyrių turtas (aktyvai) pernai sudarė 58,9 mlrd. Lt ir per metus išaugo 31,3 proc. Klientams suteiktų paskolų buvo 38,6 mlrd. Lt – palyginti su praėjusių metų sausio 1 d., jų padaugėjo 48,9 proc. Šalies bankuose laikomų indėlių suma 2007 m. sausio 1 d. sudarė 30,3 mlrd. Lt – per metus ji padidėjo 20,5 proc. Iš jų gyventojų indėliai sudarė 17,9 mlrd. Lt – per metus jų suma padidėjo 29,9 proc. (2005 m. tokių indėlių augimas siekė 40,2 proc.). Visi šalies bankai, išskyrus vieną filialą, 2006 metais dirbo pelningai. Bendras šalies bankų 2006 m. neaudituotas pelnas buvo 662,2 mln. Lt – tai yra 87 proc. daugiau nei 2005 m.
Reinoldijus Šarkinas pažymėjo, kad per praėjusius metus žymiai pagerėjusius bankų pelningumo ir efektyvumo rodiklius daugiausia lėmė išaugusios veiklos apimtys ir padidėjusios pajamos daugelyje veiklos sričių, tarp kurių lemiamas vaidmuo teko paskolų portfelio generuojamoms pajamoms.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pastebėjimu, sparčiam bankų turto augimui finansuoti neužteko mažmeninėje rinkoje surenkamų indėlių, todėl bankai papildomai skolinosi tarptautinėje rinkoje, daugiausia iš patronuojančių bankų. Bankai gana daug dėmesio skyrė naujiems skolinimosi produktams. Per praėjusius metus padidėjo bankų koncentracija – trijų didžiausių bankų (AB SEB Vilniaus banko, AB banko ,,Hansabankas”, AB DnB NORD banko) valdoma turto rinkos dalis išaugo.
Kalbėdamas apie paskolas, Reinoldijus Šarkinas atkreipė dėmesį, kad jų dalis bankų turto struktūroje pernai pasiekė vieną iš didžiausių lyginamųjų svorių per pastaruosius dešimt metų. Dominuoja privačioms įmonėms suteiktos paskolos, bet kasmet didėja gyventojams suteiktų vartojimo ir būsto paskolų dalys. Tačiau ir pagal absoliučius, ir pagal santykinius gyventojų įsiskolinimo bankams rodiklius Lietuvos gyventojų įsiskolinimas yra mažas. Nors bankų paskolų portfelio kokybės rodikliai išliko pakankamai geri, pradelstų paskolų (jų mokėjimai pradelsti 60 ir daugiau dienų) dalis paskolų portfelyje per metus išaugo nuo 0,61 proc. iki 0,97 proc. Santykinai didžiausia dalis pradelstų paskolų buvo vartojimo paskolų portfelyje (1,9 proc. viso paskolų portfelio) , o mažiausia – būsto paskolų (0,54 proc.).
Lietuvos banko valdybos pirmininkas taip pat pažymėjo, kad nepaisant pernai sugriežtėjusios bankų kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarkos bei sparčios bankų plėtros, bankų kapitalo pakankamumo rodiklis per metus padidėjo, o tai sąlygoja didesnį bankų rezervą nenumatytiems nuostoliams amortizuoti.
Žurnalistų paprašytas prognozuoti, kaip plėsis bankų sektorius šiais metais, Reinoldijus Šarkinas sakė, jog nereikėtų laukti labai ryškaus bankų plėtros mažėjimo. Jis priminė, kad šiais metais toliau bus įsisavinamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų Lietuvai skirtos lėšos, ir tai turės įtakos bankų veiklai. Be to, pagal analitikų prognozes, neturėtų būti ryškių pakitimų dėl palūkanų normų. „Todėl ir šiemet paskolų augimas bus nemažas. Procentais nebus toks kaip pernai, bet nemanau, kad absoliučiais skaičiais šiemet būtų mažesnis nei 2006-aisiais“, – teigė Reinoldijus Šarkinas.
Jis minėjo, kad kasmet kiekviename banke Lietuvos bankas atlieka inspektavimus, reikliai vertina bankų būklę. „Inspektavimo rezultatai kasmet vis geresni. Šiandien svarstėme dviejų bankų inspektavimo ataskaitas, jiems buvo nedaug priekaištų dėl rizikos vertinimo. Kol kas bankai vertina riziką teisingai. Bet jeigu iškiltų kokių nors pavojų ir nerimo, kad rizika nėra gerai valdoma, Lietuvos bankas galėtų taikyti tam tikras priemones, kad būtų apribotas bankų paskolų portfelio augimas. Bet šiandien tokio reikalo nėra“, – sakė Reinoldijus Šarkinas.
Naujausia komercinių bankų, Lietuvos centrinės kredito unijos, kredito unijų veiklos apžvalga paskelbta Lietuvos banko interneto svetainės skyrelyje „Kredito įstaigos (18.7 KB download icon)”.