2010-09-22
Lietuvos banko valdyba pakeitė iki šiol galiojusias Indėlininkų sąskaitų Lietuvos banke tvarkymo taisykles.
1. Dėl Indėlininkų sąskaitų Lietuvos banke tvarkymo taisyklių pakeitimo
Lietuvos banko valdyba pakeitė iki šiol galiojusias Indėlininkų sąskaitų Lietuvos banke tvarkymo taisykles.
Nustatyta, kad šis nutarimas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 31 d.
Indėlininkų sąskaitas Lietuvos banke turi kai kurios valstybės valdymo institucijos.
Pagal įstatymą Lietuvos bankas turi teisę atidaryti ir tvarkyti Lietuvos Respublikos iždo ir įstatymais ar nutarimais įsteigtų valstybės fondų sąskaitas litais ar (ir) užsienio valiuta.
2. Dėl subordinuotos paskolos įtraukimo į akcinės bendrovės Parex bankas kapitalą
Lietuvos banko valdyba leido akcinei bendrovei Parex bankas 8,1 mln. litų subordinuotą šešerių metų trukmės paskolą, gautą iš Latvijoje įregistruoto patronuojančio banko AS Parex banka, įskaityti į banko antrojo lygio kapitalą.
Toks leidimas duodamas, kai subordinuota paskola neturi neigiamos įtakos banko finansinei būklei ir atitinka tokių paskolų įtraukimo į banko kapitalą sąlygas.
Parex banko teigimu, didesnė kapitalo bazė leis didinti banko turtą, plėsti bankinę veiklą, bus užtikrintas riziką ribojančių normatyvų vykdymas, subordinuotos paskolos lėšų naudojimas investicijoms turės teigiamos įtakos banko pajamoms.
Leidus įskaityti naujai gautą subordinuotą paskolą į banko antrojo lygio kapitalą, Parex banko kapitalo bazė (perskaičiuotas banko kapitalas), 2006 m. gruodžio 1 d. duomenimis, pasiektų 81,8 mln. litų.
3. Dėl leidimo įregistruoti akcinės bendrovės banko „Snoras“ įstatų pakeitimus
Lietuvos banko valdyba leido akcinei bendrovei bankui „Snoras“ įregistruoti banko įstatų pakeitimus, susijusius su banko įstatinio kapitalo padidinimu iki 212 174 080 litų, patvirtintus 2006 m. gruodžio 7 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
Šiuo metu registruotas banko įstatinis kapitalas yra 157 267 200 litų ir padalintas į 13 726 720 paprastųjų vardinių 10 litų nominalios vertės akcijų ir 2 000 000 privilegijuotų vardinių 10 litų nominalios vertės akcijų be balso teisės su 10 procentų nekaupiamuoju dividendu.
Banko teigimu, įstatinio kapitalo padidinimas turės tik teigiamos įtakos banko veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui, leis užtikrinti banko veiklos saugumą ir stabilumą.
Atsižvelgiant į tai, kad banko „Snoras“ įstatinis kapitalas bus didinamas dviem būdais (iš banko lėšų ir papildomais įnašais) ir įstatinio kapitalo padidinimas įnašais iš banko lėšų gali būti įvykdomas greičiau negu atliktos visos procedūros didinti kapitalą papildomais įnašais, akcininkai nusprendė, kad banko įstatų pakeitimai bus teikiami juridinių asmenų registrui dviem etapais:
I etapas – didinant banko įstatinį kapitalą iš banko lėšų 54 906 880 litų, t.y. nuo 157 267 200 litų iki 212 174 080 litų;
II etapas – išplatinus akcijų emisiją, didinti įstatinį kapitalą papildomais įnašais 41 180 160 litų, t.y. nuo 212 174 080 litų iki 253 354 240 litų.
4. Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių pakeitimo
Lietuvos banko valdyba pakeitė Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisykles, patvirtintas 2000 m. gruodžio 21 d.
Jose pateiktas gyvenamųjų patalpų sąvokos apibrėžimas. Tai padaryta įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) reikalavimus, susijusius su kapitalo pakankamumo normatyvo apskaičiavimu, ir siekiant tiksliau apibrėžti paskolų, užtikrintų įkeistomis gyvenamosiomis patalpomis, riziką.
Iki šiol bankai įvairiai interpretavo tokias paskolas, jos, skaičiuojant kapitalo pakankamumo normatyvą, buvo priskiriamos 50 procentų rizikos grupei. Į šią grupę buvo įtraukiamos paskolos ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Nutarimu nustatyta, kad minėtos rizikos grupei bus priskiriamos paskolos, suteiktos tik fiziniams asmenims. Manoma, kad bankai galės tiksliau vertinti aktyvų riziką ir paskolos, kurios suteiktos ne fiziniams asmenims, tačiau užtikrintos gyvenamuoju būstu, pateks į aukštesnės rizikos turto grupę.
Nutarimas įsigalios nuo 2007 m. vasario 1 d.
5. Dėl mokėjimo sistemos LITAS-RLS ir mažmeninių mokėjimų sistemos LITAS-MMS
Lietuvos banko valdyba patvirtino Mokėjimo sistemos LITAS-RLS veiklos taisykles ir Mažmeninių mokėjimų sistemos LITAS-MMS veiklos taisykles. Šių mokėjimo sistemų veiklos pradžia nustatyta 2007 m. sausio 29 d.
Nutarta nutraukti mokėjimo sistemos LITAS veiklą 2007 m. sausio 28 d.
Taip pat nutarta iki mokėjimo sistemos LITAS-RLS veiklos pradžios perkelti mokėjimo sistemos LITAS dalyvių atsiskaitymų sąskaitose lėšų likučius, kurie bus 2007 m. sausio 26 d. pabaigoje, į atitinkamas šių dalyvių atsiskaitymų sąskaitas, atidarytas mokėjimo sistemoje LITAS-RLS.
Europos ekonominės erdvės šalyse įsteigtoms kredito įstaigoms leista dalyvauti mokėjimo sistemoje LITAS-RLS, jeigu jos yra įvykdžiusios Mokėjimo sistemos LITAS-RLS taisyklėse nurodytus reikalavimus, išskyrus reikalavimą pateikti teisinę nuomonę dėl gebėjimų. Teisinę nuomonę dėl gebėjimų šios kredito įstaigos privalo pateikti ne vėliau kaip iki 2007 m. gegužės 1 d.
Mokėjimo sistema LITAS pradėjo veikti 2004 m. sausio 19 d. Šioje mokėjimo sistemoje vykdomi tiek realaus laiko atskirieji atsiskaitymai, kai dalyvių pateikti mokėjimo nurodymai įvykdomi nedelsiant, tiek nustatyto laiko atsiskaitymai, kai sistemos LITAS dalyvių pateikti neskubūs mokėjimo nurodymai įvykdomi nustatytu laiku.
Rengiantis 2007 m. sausio mėnesį Lietuvoje įvesti eurą buvo pradėtas Lietuvos banko mokėjimo sistemos LITAS parengimas jungtis prie mokėjimo sistemos TARGET. Todėl buvo numatyta iš mokėjimo sistemos LITAS parengti dvi sistemas atsiskaitymams eurais vykdyti: Lietuvos banko realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistemą ir Lietuvos banko nustatyto laiko mažmeninių mokėjimų sistemą. Tokį mokėjimo sistemos LITAS perskyrimą į dvi atskiras sistemas sąlygojo TARGET struktūra ir Eurosistemos praktika.
Mokėjimo sistemoje LITAS-RLS bus vykdomi skubūs kredito pervedimai litais tarp sistemos dalyvių, į ją jungsis akcinės bendrovės „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ vertybinių popierių atsiskaitymo sistema atsiskaitymams už vertybinių popierių sandorius atlikti ir Lietuvos banko nustatyto laiko mažmeninių mokėjimų sistema LITAS-MMS atsiskaitymams už mažmeninius mokėjimus atlikti. Atsiskaitymams bankai galės naudoti Lietuvos banke laikomas privalomąsias atsargas. Mokėjimo sistemoje LITAS-RLS bankams bus teikiamos dienos ir vienos nakties paskolos litais, vykdant lėšų pervedimo operacijas pagal banko ir Lietuvos banko sudarytus dienos ir vienos nakties atpirkimo sandorius.
Mokėjimo sistemoje LITAS-MMS bus vykdomi neskubūs kredito ir debeto pervedimai litais tarp sistemos dalyvių. Ši sistema vykdys kliringo namų funkciją, t.y. joje bus apskaičiuojami sistemos dalyvių grynieji likučiai, o galutinis atsiskaitymas vyks mokėjimo sistemoje LITAS-RLS, į kurią sistema LITAS-MMS pateiks atsiskaitymams realiu laiku iš mokėjimo sistemos LITAS-MMS dalyvių pateiktų mokėjimo nurodymų suformuotus grynųjų likučių mokėjimo nurodymų paketus.
Mokėjimo sistemos LITAS dalyviai pasirengimo jungtis prie mokėjimo sistemos TARGET metu parengė savo informacines sistemas sąveikai su sistema LITAS-RLS ir išbandė ją atlikdami bandomuosius atsiskaitymus eurais.
6. Dėl 2007 m. laidos 10 litų nominalo banknotų, 2003 m. laidos 50 litų ir 2007 m. laidos 100 litų nominalo banknotų gamybos užsakymo
Lietuvos banko valdyba nutarė užsakyti pagaminti 50 mln. vnt. 2007 m. laidos 10 litų banknotų, 45 mln. vnt. 2003 m. laidos 50 litų banknotų ir 50 mln. vnt. 2007 m. laidos 100 litų banknotų.
Skirtingų dizainų ir palaipsniui didinto apsaugos lygio 10 ir 50 litų banknotai buvo gaminti keturių laidų, o 100 litų banknotai buvo pagaminti 1991 m. ir 2000 m. laidų. 2003 m. Lietuvos banko atsargos papildytos 2000 m. laidos 100 litų banknotais. 2001 m. laidos 10 litų banknotai buvo išleisti į apyvartą 2001 m. lapkričio 26 d., 2003 m. laidos 50 litų banknotai - 2003 m. kovo 27 d.
100 litų banknotai yra patys populiariausi ir pagal sumą, ir pagal jų kiekį apyvartoje.
Atsižvelgiant į tai, kad 100 litų banknotai per pastaruosius metus yra vieni iš labiausiai padirbinėjamų, nutarta padidinti tokių banknotų apsaugos lygį. Kadangi dėl papildomos apsaugos priemonės keisis 100 litų banknotų dizainas, keisis ir šio banknoto laidos metai.
Pastaraisiais metais nustatytų padirbtų 10 ir 50 litų banknotų skaičius palyginti su kitų litų banknotais nedidelis, o padirbti minėti banknotai lengvai atpažįstami, todėl nenumatoma keisti 50 litų banknotų dizainą ir didinti apsaugos lygio. O 10 litų banknotuose bus naudojama papildoma apsaugos priemonė, todėl keičiami laidos metai.