Sparčiai didėjantis prekių importas nulėmė žymų einamosios sąskaitos deficito padidėjimą

Einamoji sąskaita.

2006 m. trečiojo ketvirčio šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) sudarė 2,7 mlrd. litų, arba 12,7 procento BVP, o sausio-rugsėjo mėn. - 6,6 mlrd. litų, arba 11,2 procento BVP. Palyginti su 2005 m. sausio-rugsėjo mėn., ESD padidėjo 3,1 mlrd. litų, arba 86,1 procento.

ESD bei ESD ir BVP santykis
	ESD, mln. Lt	ESD ir BVP santykis, %
2005 m.	-5 114,93	-7,2
I ketv.	-776,93	-5,3
II ketv.	-1 349,88	-7,6
IIIketv.	-1 418,71	-7,5
I-III ketv.	-3 545,52	-6,9
2006 m.
I ketv.	-1 869,78	-11,0
II ketv.	-1 985,57	-9,7
III ketv.	-2 744,58	-12,7
I-III ketv.	-6 599,93	-11,2

Einamosios sąskaitos balanso ir jį sudarančių balansų pokyčiai. Einamosios sąskaitos pokytį nulėmę veiksniai
	2006 m. sausio-rugsėjo mėn. mln. Lt	2005 m. sausio-rugsėjo mėn. mln. Lt	Pokytis, %	Veiksniai, %
Einamosios sąskaitos balansas	-6 599,93	-3 545,52	86,1	86,1
Prekybos balansas	-7 864,15	-5 632,02	39,6	62,9
Paslaugų balansas	1 910,52	2 115,24	-9,7	5,8
Pajamų balansas	-2 103,20	-1 463,17	43,7	18,0
Einamųjų pervedimų balansas	1 456,90	1 434,43	1,6	-0,6

ESD padidėjimą per devynis 2006 m. mėnesius nulėmė padidėję užsienio prekybos ir pajamų balansų deficitai.

Užsienio prekyba.

2006 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ir antruoju ketvirčiais, šalies prekių eksporto prieaugio tempai ženkliai sulėtėjo ir tai turėjo įtakos ir devynių mėn. prieaugio tempams. Tuo tarpu prekių importo prieaugio tempų sulėtėjimas buvo ne toks ryškus. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2006 m. sausio-rugsėjo mėn., prekių eksportas padidėjo 25,5 procento, o prekių importas - 28,3 procento (trečiąjį 2006 m. ketvirtį, palyginti su trečiuoju 2005 m. ketvirčiu, prekių eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 16,3 ir 23,3 %). Dėl spartesnio prekių importo (palyginti su prekių eksportu) didėjimo šių metų sausio-rugsėjo mėn. užsienio prekybos deficitas padidėjo 2,68 mlrd. litų, arba 37,2 procento.

Kaip ir 2005 m., Lietuvos prekių eksportas į naująsias ES valstybes ir NVS šalis padidėjo gerokai daugiau negu į senąsias ES valstybes. Tai ir nulėmė bendrą prekių eksporto prieaugio dydį. Tuo tarpu prekių importas iš senųjų ES valstybių augo daug sparčiau nei iš NVS šalių.

Tokia 2006 m. sausio-rugsėjo mėn. prekių eksporto ir importo dinamika lėmė Lietuvos užsienio prekybos geografinės struktūros pokyčius. Palyginti su bendru šalies prekių eksporto mastu, sumažėjo eksportas į ES šalis ir padidėjo eksportas į NVS bei kitas šalis. Prekių importo struktūroje kiek padidėjo importas iš ES šalių, o sumažėjo importas iš NVS šalių.

Palyginti su 2005 m. sausio-rugsėjo mėn., 2006 m. sausio-rugsėjo mėn. bendras užsienio prekybos su NVS šalimis deficitas padidėjo 11,2 procento (sudarė 6,1 mln. Lt), o prekybos balanso su ES valstybėmis deficitas - daugiau kaip du kartus (sudarė 5,2 mlrd. Lt). Didžiausias Lietuvos užsienio prekybos deficitas buvo su Rusija, Vokietija, Lenkija, Suomija ir Kinija, o didžiausias prekybos perviršis - su Latvija, Estija, JAV ir Kanada.

Dėl pasaulinių naftos ir jos produktų kainų didėjimo ir dėl to, kad mineraliniai produktai sudaro didžiausią dalį užsienio prekybos struktūroje, šių produktų prekių grupė turėjo didžiausią poveikį prekių eksporto ir importo dinamikai. Šių metų sausio-rugsėjo mėn., palyginti su atitinkamu 2005 m. laikotarpiu, mineralinių produktų eksportas padidėjo 29,1 procento (trečiąjį ketvirtį - 0,6 %) ir sudarė 30,4 procento viso prekių eksporto prieaugio. Mineralinių produktų importas padidėjo 32,2 procento (trečiąjį ketvirtį - 15,5 %) ir sudarė 29,1 procento viso prekių importo prieaugio. Per lyginamąjį laikotarpį šalies prekių (be mineralinių produktų) eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 24,2 ir 26,9 procento.

Pagrindinių prekių grupių eksporto ir importo pokyčiai bei juos nulėmę veiksniai 2006 m. sausio-rugsėjo mėn., palyginti su 2005 m. sausio-rugsėjo mėn., %
	Eksportas		Importas
	pokytis	veiksnių įtaka	pokytis	veiksnių įtaka
Visos prekės	25,5	25,5	28,3	28,3
Investicinės prekės	39,8	3,2	29,6	4,6
Tarpinio vartojimo prekės	20,0	10,8	25,8	15,9
Vartojimo prekės	22,2	5,7	28,4	4,8
Benzinas	41,3	3,7	555,9	0,4
Lengvieji automobiliai	61,4	2,0	52,2	2,7
Kitos prekės	71,2	0,1	-42,3	-0,2

Paslaugos.

2006 m. trečiąjį ketvirtį paslaugų eksportas ir toliau augo gerokai lėčiau nei paslaugų importas, todėl teigiamas paslaugų prekybos perviršis lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo
204,7 mln. litų. Šių metų sausio-rugsėjo mėn., palyginti su atitinkamu 2005 m. laikotarpiu, paslaugų eksportas padidėjo 10,4 procento, o paslaugų importas - 20,7 procento.

Nors paslaugų eksporto ir importo struktūroje ir toliau dominuoja transporto ir kelionių paslaugos, dideli kitų paslaugų raidos pokyčiai gali lemti bendrus paslaugų prieaugio tempus. Antai, 2006 m. sausio-rugsėjo mėn. kitų paslaugų eksportas augo gerokai sparčiau nei transporto ir kelionių paslaugų eksportas, ir tai lėmė bendrą paslaugų eksporto prieaugį. Pagrindinių paslaugų rūšių importo pokyčiai skyrėsi nedaug, todėl bendro paslaugų importo prieaugio priežastis buvo transporto ir kelionių paslaugų importo pokyčiai.

Transporto paslaugos, palyginti su bendru paslaugų eksporto ir importo mastu, sudarė atitinkamai 47,5 ir 41,9 procento. Šių paslaugų eksportas, palyginti su devyniais 2005 m. mėnesiais, padidėjo 4,1 procento, o paslaugų importas - 19,8 procento, todėl teigiamas transporto paslaugų prekybos perviršis sumažėjo 216 mln. litų, arba 15,4 procento.

Iš visų transporto rūšių sparčiausiai augo kelių ir kitų papildomų ir pagalbinių transporto paslaugų eksportas bei kelių ir geležinkelių transporto paslaugų importas. Kelių transporto paslaugų balanso perviršis sudarė 41,4 procento visų paslaugų teigiamo prekybos perviršio ir daugiau kaip du trečdalius visų transporto paslaugų prekybos perviršio.

Per devynis 2006 m. mėnesius, palyginti su atitinkamu 2005 m. laikotarpiu, į Lietuvą laikinai atvykusių užsieniečių skaičius padidėjo 639,5 tūkstančio, arba 16,5 procento (trečiąjį ketvirtį atitinkamai 287,5 tūkst. ir 19,3 %), o laikinai išvykusių Lietuvos gyventojų skaičius - 776,1 tūkstančio, arba 20,8 procento (trečiąjį ketvirtį atitinkamai 311,5 tūkst. ir 17,8 %). Per lyginamąjį devynių mėnesių laikotarpį kelionių pajamos padidėjo 9,2 procento, o kelionių išlaidos - 21,2 procento. Bendras kelionių balanso perviršis sumažėjo 33,6 procento.

Iš kitų paslaugų 2006 m. sausio-rugsėjo mėn. sparčiausiai augo draudimo ir finansinių paslaugų prekybos apimtis.

Per devynis 2006 m. mėnesius paslaugų eksportas į ES šalis sudarė 53,6 procento viso paslaugų eksporto, o paslaugų importas iš ES šalių - 56,5 procento. Bendroje paslaugų eksporto ir importo struktūroje NVS šalims tenkanti dalis sudarė atitinkamai 29,7 ir 28,9 procento.

Pagrindinių paslaugų rūšių eksporto ir importo pokyčiai bei juos nulėmę veiksniai 2006 m. sausio-rugsėjo mėn., palyginti su 2005 m. sausio-rugsėjo mėn., %
	Eksportas		Importas
	pokytis	veiksnių įtaka	pokytis	veiksnių įtaka
Visos paslaugos	10,4	10,4	20,7	20,7
Transporto paslaugos	4,1	2,1	19,8	8,3
Kelionių paslaugos	9,2	2,9	21,2	8,1
Kitos paslaugos	31,1	5,4	21,7	4,3
Transporto paslaugos - iš viso	4,1	4,1	19,8	19,8
Jūrų transportas	3,6	0,5	14,7	3,4
Oro transportas	-32,4	-2,0	11,4	0,7
Geležinkelių transportas	-6,5	-1,3	23,4	2,5
Kelių transportas	11,7	4,9	36,6	10,5
Vamzdynų transportas	-26,2	-0,5	-0,9	-0,2
Kitos transporto paslaugos	16,5	2,5	23,8	2,9

Pajamos.

2006 m. trečiojo ketvirčio pajamų balanso deficitas sudarė 621,5 mln. litų, o sausio-rugsėjo mėn. - 2,1 mlrd. litų (2005 m. sausio-rugsėjo mėn. buvo 1,46 mlrd. Lt). Šių metų devynių mėnesių pajamų balanso deficitą daugiausia didino padidėjusios nerezidentų reinvesticijos (jos į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtrauktos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskaitoje parodytos kaip tiesioginių investicijų dalis) ir kitų investicijų išlaidos (bankų išmokėtos palūkanos nerezidentams už paskolas ir indėlius). Reinvesticijos padidėjo 1 147,4 mln. litų ir sudarė daugiau kaip tris ketvirtadalius viso pajamų balanso deficito. Tuo tarpu dividendų išmokos tiesioginiams užsienio investuotojams per lyginamąjį laikotarpį sumažėjo 606,6 mln. litų.

Darbo pajamų perviršis pajamų balanse lyginamuoju laikotarpiu padidėjo tik 6,4 mln. litų.

Einamieji pervedimai.

2006 m. trečiąjį ketvirtį teigiamas einamųjų pervedimų perviršis sudarė 411,9 mln. litų, o sausio-rugsėjo mėn. - 1,46 mlrd. litų (2005 m. atitinkamai buvo 441,4 mln. Lt ir 1,43 mlrd. Lt.). Einamųjų pervedimų srauto į Lietuvą dydį lėmė pervedimai iš ES paramos fondų ir privačių asmenų perlaidos. Per devynis šių metų mėnesius pervedimai iš ES paramos fondų padidėjo 134,2 mln. litų, arba 13,6 procento, o privačių asmenų perlaidos - 114,8 mln. litų, arba 19,1 procento. Tuo tarpu juridinių asmenų pervedimai lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 183,9 mln. litų, todėl šiek tiek padidėjo einamųjų pervedimų perviršis (22,5 mln. Lt.).

Kapitalo ir finansinė sąskaitos.

Neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, 2006 m. sausio-rugsėjo mėn. bendras investicijų srautas šalies mokėjimų balanso kapitalo ir finansinėse sąskaitose rodė grynąsias įplaukas - 7,7 mlrd. litų (iš jų trečiąjį ketvirtį - 3,4 mlrd. Lt). Bendrą grynųjų įplaukų srauto dydį lėmė grynosios kitų investicijų įplaukos (daugiausia pinigų finansinių institucijų ir kitų sektorių iš nerezidentų gautos paskolos), kurios sudarė 89,3 procento viso grynųjų investicijų įplaukų srauto ir buvo pagrindinis ESD finansavimo šaltinis. Pinigų finansinių institucijų iš nerezidentų gautų paskolų grynųjų srautų mastai atskirais ketvirčiais skyrėsi vidutiniškai trečdaliu, o trečiojo ketvirčio srautas lėmė kitų sektorių (finansinio tarpininkavimo veikloje) grynojo paskolų srauto augimą.

Kapitalo ir finansinės sąskaitų balanso, jį sudarančių balansų pokyčiai ir šių sąskaitų pokytį nulėmę veiksniai
	2006 m. sausio-rugsėjo mėn. mln. Lt	2005 m. sausio-rugsėjo mėn. mln. Lt	Pokytis, %	Veiksniai, %
Kapitalo ir finansinės sąskaitų balansas*	6 599,93	3 545,52	86,1	86,1
Kapitalo sąskaitos balansas	568,56	531,02	7,1	1,1
Tiesioginės investicijos	1 247,64	1 493,34	-16,5	-6,9
Investicijų portfelis	-982,82	127,51	-870,8	-31,3
Išvestinės finansinės priemonės	-7,85	11,05	-171,0	-0,5
Kitos investicijos	6 878,59	3 003,94	129,0	109,3
Oficialiosios tarptautinės atsargos	-937,42	-1 457,59	-35,7	14,7
Klaidos ir praleidimai	-166,77	-163,75	1,8	-0,1

* Su klaidomis ir praleidimais.

Investicijos užsienyje.

Trečiąjį 2006 m. ketvirtį šalies ūkio subjektų investicijų užsienyje srautas sudarė 170,8 mln. litų, o per devynis mėnesius - 2,5 mlrd. litų. Palyginti su devyniais 2005 m. mėnesiais, investicijų užsienyje srautas sumažėjo 848,3 mln. litų. 2006 m. sausio-rugsėjo mėn. Lietuvos pinigų finansinių institucijų investicijų užsienyje srautas sudarė 31,2 procento, o kitų šalies sektorių tiesioginių užsienio investicijų srautas - 31 procentą visų Lietuvos investicijų užsienyje srauto.

Užsienio investicijos Lietuvoje.

2006 m. trečiąjį ketvirtį bendras užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 3,37 mlrd. litų, o sausio-rugsėjo mėn. - 9,66 mlrd. litų (2005 m. sausio-rugsėjo mėn. 8 mlrd. Lt).

Tiesioginės investicijos.

Trečiąjį 2006 m. ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 705,9 mln. litų, o per devynis mėnesius - 2,03 mlrd. litų, arba 3,4 procento BVP. Palyginti su devyniais 2005 m. mėnesiais, šis srautas sumažėjo 9 procentais. Įvertinus šalies ūkio subjektų tiesiogines investicijas užsienyje, 2006 m. sausio-rugsėjo mėn. grynosios tiesioginių investicijų įplaukos sudarė 1,25 mlrd. litų.

Panaudojus tiesiogines investicijas, buvo finansuota tik 18,9 procento ESD, o kartu su neatlygintinais kapitalo pervedimais - 27,5 procento ESD.

2006 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, sukauptos TUI Lietuvoje sudarė beveik 25 mlrd. litų (7,2 mlrd. eurų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 7 365 litai (2 133 eurų) TUI.

2006 m. sausio-rugsėjo mėn. daugiausia tiesioginių investicijų skirta finansinio tarpininkavimo (531,5 mln. Lt), nekilnojamojo turto operacijų veikloms (374,3 mln. Lt) bei apdirbamajai pramonei (367,4 mln. Lt).

2006 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, investicijos į apdirbamąją pramonę sudarė 34,5 procento visų TUI Lietuvoje, į finansinio tarpininkavimo veiklą - 17,7 procento, į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veiklas - 11,9 procento, į didmeninę ir mažmeninę prekybą - 11,8 procento, į elektros, dujų ir vandens tiekimą - 11,5 procento.

Daugiausia lėšų yra investavę Rusijos (20 %), Danijos (16,3 %), Švedijos (11,7 %), Vokietijos (10,5 %), Suomijos (7,1 %) ir Estijos (7 %) investuotojai.

ES valstybių (25 šalys) investicijos sudarė 69,3 procento visų investicijų, iš jų senųjų ES valstybių (15 šalių) investicijos - 57,7 procento, NVS šalių investicijos - 20,3 procento.

Investicijų portfelis.

Grynasis šių investicijų srautas trečiąjį ketvirtį ir per devynis mėnesius buvo neigiamas (atitinkamai -880,34 ir -982,82 mln. Lt), t. y. šių investicijų srautas užsienyje buvo didesnis nei Lietuvoje. Užsienyje daugiausia investavo šalies pinigų finansinės institucijos, o investicijų portfelio įplaukos daugiausia padidėjo dėl pirmąjį šių metų ketvirtį Vyriausybės išplatintos euroobligacijų emisijos.

Kitų investicijų

grynasis srautas 2006 m. trečiąjį ketvirtį buvo teigiamas ir jis sudarė
3,52 mlrd. litų, o sausio-rugsėjo mėn. - 6,88 mlrd. litų. Jam daugiausia įtakos turėjo kitų investicijų srautas Lietuvoje (6,98 mlrd. Lt).

Oficialiosios tarptautinės atsargos.

2006 m. trečiojo ketvirčio ir sausio-rugsėjo mėn. šalies oficialiųjų tarptautinių atsargų srautai (atitinkamai 475,5 ir 937,4 mln. Lt) padidėjo. Rugsėjo mėn. pabaigoje oficialiosios tarptautinės atsargos sudarė 12 mlrd. litų (3,49 mlrd. EUR).

2006 m. sausio-rugsėjo mėn. daugiausia oficialiąsias tarptautines atsargas didino Lietuvos banko išleistų į apyvartą grynųjų pinigų kiekio ir Lietuvos banko išorės įsipareigojimų padidėjimas atitinkamai 675,8 ir 96,2 mln. litų bei 63,9 mln. litų padidėję kiti veiksniai. Oficialiąsias tarptautines atsargas taip pat didino 56,2 mln. litų padidėję centrinės valdžios indėliai Lietuvos banke bei 37,4 mln. litų padidėję kitų pinigų finansinių institucijų indėliai Lietuvos banke.

Lietuvos Respublikos tarptautinių investicijų balansas.

2006 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, visas šalies finansinis užsienio turtas sudarė 30,1 mlrd. litų, o visi šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 66,8 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas sudarė 36,7 mlrd. litų
(t. y. likusio pasaulio atžvilgiu Lietuva yra debitorė). Per 2006 m. sausio-rugsėjo mėn. visas užsienio turtas padidėjo 3,5 mlrd. litų, o tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 9,4 mlrd. litų.

Lietuvos Respublikos tarptautinių investicijų balanso struktūra (%)
	2005-12-31	2006-09-30
A. Užsienio turtas	100,0	100,0
1.Tiesioginės užsienio investicijos	7,9	10,4
2. Investicijų portfelis	13,8	17,5
3. Išvestinės finansinės priemonės	0,1	0,3
4. Kitos investicijos	36,4	31,8
5. Oficialiosios tarptautinės atsargos	41,8	40,0
B. Įsipareigojimai	100,0	100,0
1.Tiesioginės užsienio investicijos	41,6	37,4
2. Investicijų portfelis	15,1	15,3
3. Išvestinės finansinės priemonės	0,1	0,1
4. Kitos investicijos	43,2	47,2

Padidėjus šalies tarptautiniams finansiniams įsipareigojimams, padidėjo ir Lietuvos bendroji skola užsieniui. Per devynis 2006 m. mėnesius šį skola padidėjo 7,76 mlrd. litų ir trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 44,3 mlrd. litų, arba 54,4 proc. prognozuojamo 2006 m. BVP (2005 m. pabaigoje bendroji skola užsieniui sudarė 36,6 mlrd. Lt, arba 51,3 % BVP).