2010-09-22
Lietuvos bankas tęsia darbus, susijusius su naujais kapitalo reikalavimais, numatytais 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo
Lietuvos bankas tęsia darbus, susijusius su naujais kapitalo reikalavimais, numatytais 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija). Atsižvelgdama į direktyvos reikalavimus, Lietuvos banko valdyba šiandien priėmė tris nutarimus: „Dėl visuomenei skelbiamos informacijos reikalavimų patvirtinimo“, „Dėl Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarkos“ ir „Dėl Finansinės grupės ataskaitų konsolidavimo ir jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklių patvirtinimo“.
1. Dėl visuomenei skelbiamos informacijos reikalavimų patvirtinimo
Lietuvos banko valdyba patvirtino Visuomenei skelbiamos informacijos reikalavimus. Jie bus taikomi nuo 2007 m. sausio 1 d. ir pakeis iki šiol galiojusius panašius komercinių bankų veiklos skaidrumo reikalavimus.
Pagrindinis principas, kuriuo bankai turės vadovautis skelbdami informaciją visuomenei, yra informacijos svarbumas. Tuo tikslu kiekvieno komercinio banko valdyba privalės patvirtinti informacijos skelbimo visuomenei politiką.
Naujieji Visuomenei skelbiamos informacijos reikalavimai įpareigoja bankus atskleisti informaciją apie banko vidinio kapitalo pakankamumo vertinimo procesą, jo organizavimo pagrindinius principus, šio proceso metu nustatytas bankui reikšmingas rizikos rūšis, jų klasifikaciją ir priimtinumo lygį, taip pat rizikos valdymo organizavimą ir metodus bei vidinio kapitalo poreikio nustatymą.
Toks informacijos atskleidimas turėtų leisti banko klientams, investuotojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims geriau įvertinti banko veiklos rezultatus, jo atliekamas operacijas bei banke vykstančius rizikos valdymo procesus. Kita vertus, didesnis skaidrumas taip pat turėtų skatinti bankus geriau vertinti ir kontroliuoti prisiimamą riziką.
Visuomenei skelbiamos informacijos reikalavimai nustato bankų atskleidžiamos informacijos skelbimo periodiškumą. Taip pat nustatyta, kad bankai privalo skelbti informaciją ne tik apie banką individualiai, tačiau ir apie visą konsoliduotą banko finansinę grupę. Reikalaujama, kad bankai kartu su finansine metų ataskaita ir nepriklausomų auditorių išvadomis skelbtų ir konsoliduotą metinį pranešimą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme.
2. Dėl Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarkos
Lietuvos banko valdyba patvirtino Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarką. Šis nutarimas įsigalios nuo 2007 m. sausio 1 d.
Tvarka galios Lietuvos banko licenciją turintiems bankams ir Lietuvos centrinei kredito unijai ar finansinei grupei priklausančio globojančio (patronuojančio) banko grupei, norintiems taikyti pagrindinį arba pažangųjį vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo metodą (IRB metodą) ir (arba) pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą (AMA metodą), skaičiuojant kapitalo pakankamumą.
3. Dėl Finansinės grupės ataskaitų konsolidavimo ir jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklių patvirtinimo
Lietuvos banko valdyba patvirtino Finansinės grupės ataskaitų konsolidavimo ir jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisykles. Jos įsigalios nuo 2007 m. sausio 1 dienos ir pakeis iki šiol galiojusį panašų dokumentą.
Taisyklės papildytos naujomis finansinės grupės konsoliduotų ataskaitų rengimo sąlygomis, kuomet bankai nekontroliuoja įmonių ir nedalyvauja valdant jų kapitalą arba neturi kitų su kapitalu susijusių ryšių, tačiau turi reikšmingą įtaką įmonės ekonominės veiklos politikai arba priklauso vienai vadovavimo sistemai. Nustatyta, kaip turi būti rengiamos konsoliduotos ataskaitos, kai bankai kontroliuoja bankų veiklą papildančias paslaugas teikiančias įmones arba dalyvauja valdant jų kapitalą.
Finansinės grupės ataskaitų konsolidavimo ir jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklėse yra ir kitų naujų reikalavimų.
4. Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių
Lietuvos banko valdyba pakeitė Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių 13.2.5 punktąir nustatė, kad, apskaičiuojant banko kapitalą, į jį galima įtraukti tam tikrą dalį einamųjų metų nepaskirstyto pelno, atėmus numatomus mokėti mokesčius ir dividendus, turint banką audituojančios nepriklausomos audito įmonės patvirtinimą dėl šios sumos tikrumo: 60 proc. – atlikus visą banko finansinės atskaitomybės auditą; 30 proc. – atlikus banko finansinės atskaitomybės peržvalgą.
Numatyta, jog šios nuostatos konkrečiam bankui netaikomos, jeigu Lietuvos bankas nustato, kad bankas pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių saugią ir patikimą bankų veiklą, bei Lietuvos bankų teisės aktų reikalavimus ar banko veikla nėra patikima ir stabili.
Šis nutarimas įsigalios nuo 2007 m. sausio 1 d.
5. Dėl leidimo įregistruoti akcinės bendrovės Šiaulių banko įstatų pakeitimą
Lietuvos banko valdyba leido akcinei bendrovei Šiaulių bankui įregistruoti banko įstatų pakeitimą, susijusį su banko įstatinio kapitalo padidinimu iki 109 039 200 litų, patvirtintą 2006 m. liepos 4 d. įvykusiame visuotiniame banko akcininkų susirinkime.
Šiuo metu Šiaulių banko įstatinis kapitalas yra 94 039 200 litų. Jis padalintas į 94 039 200 paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė – 1 litas.
Šiaulių banko akcininkai nutarė padidinti banko įstatinį kapitalą išleidžiant 15 000 000 litų dydžio paprastųjų vardinių akcijų emisiją, kurių kiekvienos nominali vertė l litas, emisijos kaina 2,2 lito ir bendra emisinė vertė 33 000 000 litų.
Šiaulių bankas nurodė, kad banko įstatinio kapitalo didinimo tikslas yra banko kapitalo bazės stiprinimas, banko finansinių bei veiklos riziką ribojančių rodiklių gerinimas.
Šiaulių banke, įskaitant naujos emisijos banko akcijas, buvo 2397 akcininkai. Banko naujos emisijos akcijas įsigijo 996 fiziniai ir juridiniai asmenys.
6. Dėl leidimo įregistruoti AB SEB Vilniaus banko įstatų pakeitimus
Lietuvos banko valdyba leido AB SEB Vilniaus bankui įregistruoti banko įstatų pakeitimą, susijusį su banko įstatinio kapitalo padidinimu iki 1 034 575 341 litų, ir kitus pakeitimus, susijusius su banko organų kompetencijos pasikeitimu, priimtus 2006 m. lapkričio 16 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame banko akcininkų susirinkime.
Šiuo metu SEB Vilniaus banko įstatuose nurodytas įstatinis kapitalas – 154 414 230 litų. Banko akcininkai nutarė padidinti banko įstatinį kapitalą 880 161 111 Lt iš banko lėšų, t. y. iš kapitalo rezervo (emisinio skirtumo) ir atsargos kapitalo (atsargos rezervo). Kapitalas didinamas padidinant išleistos vienos akcijos nominalią vertę nuo 10 iki 67 litų. Pagal pateiktus duomenis, 5 proc. ar daugiau banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį ir toliau turės bankas Skandinaviska Enskilda Banken (98,98 proc. SEB Vilniaus banko akcijų).
Pakeistuose banko įstatuose numatyta, kad banko padalinių (išskyrus filialus ir atstovybes) nuostatus tvirtina ne valdyba, o prezidentas ar jo įgalioti asmenys.
7. Dėl subordinuotos paskolos įtraukimo į AB DnB NORD banko kapitalą
Lietuvos banko valdyba leido akcinei bendrovei DnB NORD bankui 12,5 mln. eurų (tai sudaro 43,2 mln. litų) subordinuotą dešimties metų trukmės paskolą, gautą iš Danijoje įregistruoto patronuojančio banko Bank DnB NORD A/S, įskaityti į banko antro lygio kapitalą.
Toks leidimas duodamas, kai subordinuota paskola neturi neigiamos įtakos banko finansinei būklei ir atitinka tokių paskolų įtraukimo į banko kapitalą sąlygas.
Kaip aiškina bankas, padidėjusi kapitalo bazė sudarys galimybes didinti banko turtą, plėsti bankinę veiklą, užtikrinant riziką ribojančių normatyvų vykdymą, o įvertinus pritrauktų subordinuotos paskolos lėšų naudojimą investicijoms, ji turės teigiamos įtakos banko pajamoms.
Leidus įskaityti naujai gautą subordinuotą paskolą į banko antrojo lygio kapitalą, DnB NORD banko kapitalo bazė (perskaičiuotas banko kapitalas), 2006 m. lapkričio 1 d. duomenimis, pasiektų 611,5 mln. litų.
8. Dėl leidimo AP Anlage & Privatbank AG įsteigti atstovybę Vilniuje, Lietuvos Respublikoje
Lietuvos banko valdyba leido Šveicarijos bankui AP Anlage & Privatbank AG įsteigti atstovybę Vilniuje.
9. Dėl leidimo tapti AB SEB Vilniaus banko filialo direktore
Lietuvos banko valdyba išklausė pateiktą informaciją dėl leidimo tapti AB SEB Vilniaus banko filialo direktore.
10. Dėl užsienio atsargų valdymui taikomų strategijų bei prisiimamos rizikos lygio tinkamumo siekiant įgyvendinti Lietuvos banko užsienio atsargų valdymo tikslus
Lietuvos banko valdyba išklausė Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento ataskaitą dėl užsienio atsargų valdymui taikomų strategijų bei prisiimamos rizikos lygio tinkamumo siekiant įgyvendinti užsienio atsargų valdymo tikslus.
Pagrindinis Lietuvos banko tikslas valdant užsienio atsargas ? užtikrinti tokį likvidžių finansinių išteklių kiekį, kurio bet kada pakaktų vidaus valiutų rinkoje vykdyti intervencijas, skirtas išlaikyti fiksuotą nacionalinės valiutos kursą bazinės valiutos atžvilgiu. Siekiant šio tikslo, užsienio atsargos valdomos pirmiausia vadovaujantis likvidumo ir saugumo principais, o patenkinus šiuos reikalavimus, užsienio atsargos valdomos vadovaujantis pelningumo principu.
Ataskaitoje pažymėta, kad valdydamas užsienio atsargas Lietuvos bankas prisiima tokius likvidumo, kredito, valiutos kursų ir palūkanų normų rizikos lygius, kurie tenkina užsienio atsargų valdymo tikslus.
Nustatyta, kad šiuo metu prisiimta strategija leidžia pagrįstai tikėtis sėkmingai įgyvendinti iškeltus palūkanų normų rizikos ir investicijų pelningumo tikslus artimiausiais metais.
Rinkos operacijų departamentas pareiškė, kad ateityje ir toliau sieks efektyviai išnaudoti rizikos biudžetą. Lietuvos banke ir toliau bus diegiama pažangiausia pasaulinė praktika valdant finansinę riziką. Bus analizuojamos ir, esant reikalui, naudojamos naujos finansinės priemonės.
11. Dėl 10 litų proginės monetos, išleidžiamos dalyvaujant tarptautinėje programoje „Mažiausios aukso monetos pasaulyje. Aukso istorija“, grafinių (meninių) projektų
Lietuvos banko valdyba patvirtino 10 litų proginės monetos, išleidžiamos dalyvaujant tarptautinėje programoje ,,Mažiausios aukso monetos pasaulyje. Aukso istorija“, grafinių (meninių) projektų konkurso rezultatus. Pirmąją vietą pelnė Liudas Parulskis, antrąją – Rytas Jonas Belevičius, trečiąją – Stasys Leonas Makaraitis.
Taip pat patvirtinti Liudo Parulskio sukurti 10 litų proginės aukso monetos averso ir reverso grafiniai (meniniai) projektai.
Šią monetą į apyvartą numatyta išleisti 2007 m. pirmąjį ketvirtį.
Grafikas Liudas Parulskis monetos averse pavaizdavo Aušros vartus, vieną reikšmingiausių Vilniaus istorijos ir architektūros paminklų. Monetos reverso pusėje nurodyta nuo antikos laikų architektūroje naudoto principo – aukso pjūvio (lotyniškai sectio aurea) formulė, išreikšta geometrine figūra stačiakampiu.