2010-09-22
Lietuvos banko valdyba aptarė uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko inspektavimo ataskaitą ir įpareigojo banką
1. Dėl uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko inspektavimo rezultatų
Lietuvos banko valdyba aptarė uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko inspektavimo rezultatus ir įpareigojo banką iki 2007 m. balandžio 1 d. pašalinti inspektavimo ataskaitoje nurodytus veiklos trūkumus.
Medicinos banko inspektavimo metu buvo tikrinamas banko kredito rizikos valdymas bei su šia rizikos rūšimi susijęs banko valdymas ir vidaus kontrolė.
2. Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų
Lietuvos banko valdyba patvirtino Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrąsias nuostatas ir dviejų ataskaitų formas. Šis nutarimas priimtas vykdant Bazelio bankų priežiūros komiteto reikalavimus, žinomus kaip Bazelis II, ir Europos Sąjungos direktyvas dėl naujos bankų kapitalo pakankamumo sistemos.
Numatyta, kad naujojo dokumento reikalavimus realiai Lietuvos bankai pradės taikyti nuo 2008 m. sausio 1 d.
Pagal Nuostatas bankai ir Centrinė kredito unija, apskaičiuodami kapitalo pakankamumą, turės įvertinti kredito, rinkos ir operacinę riziką. Visiškai nauja, orientuota į kapitalo pakankamumo reikalavimų jautrumo lygio rizikai stiprinimą, naujos kapitalo pakankamumo sistemos koncepcija, pateikta Nuostatose, numato rizikos įvertinimo būtinumą ateityje. Dinamiška rizikos prigimtis reikalauja įvertinti potencialius nuostolius ir, išanalizavus rizikos kitimo tendenciją, užtikrinti banko veiklos stabilumą bei patikimumą.
Nuostatose pateikta visiškai nauja kredito rizikos vertinimo koncepcija. Kredito riziką bankai galės vertinti tiek standartizuotu metodu, orientuotu į išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų skolininkams suteiktų kredito rizikos vertinimų (reitingų) naudojimą nustatant kredito rizikos kapitalo poreikį, tiek vidaus reitingais pagrįstais metodais, numatančiais bankų vidaus reitingų sistemų kūrimą. Pastarieji metodai galės būti taikomi tik gavus Lietuvos banko leidimą.
Vertindami kredito riziką, bankai galės pasinaudoti tokia inovacine metodika, kaip kredito rizikos mažinimas, atsižvelgiant į užtikrinimo priemones.
Be to, atsižvelgiant į Europoje plačiai paplitusią pakeitimo vertybiniais popieriais operacijų praktiką, kuri artimiausioje perspektyvoje neabejotinai taps aktuali ir Lietuvos bankams, Nuostatose kredito rizikos vertinimo kontekste pateikiama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kapitalo poreikio apskaičiavimo metodika.
Rinkos rizikos vertinimo metodai iš esmės nesikeičia: bankai ir toliau galės vertinti šios rūšies riziką standartizuotu arba vidaus modeliais, tačiau, atsižvelgiant į naujausias rinkos raidos tendencijas, sandorio šalies rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimo procedūros tapo žymiai sudėtingesnės. Vertindami sandorio šalies rizikos kapitalo poreikį bankai galės pasinaudoti ne tik standartinėmis procedūromis, bet ir pačių sukurtais vidaus modeliais, gavę Lietuvos banko leidimą.
Iki šiol galiojusiose kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklėse bankams nebuvo numatyta galimybė vertinti operacinę riziką, dėl kurios bankai, kaip rodo pastarojo meto praktika, gali patirti nemažų nuostolių. Pagal naująją tvarką operacinę riziką bankai galės vertinti trimis metodais: bazinio indikatoriaus, standartizuotu ir pažangiuoju. Pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą bankai galės taikyti, gavę Lietuvos banko leidimą.
Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrosios nuostatos parengtos įgyvendinant 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija). Šie dokumentai priimti atsižvelgiant į Bazelio II rekomendacijas.
Atsižvelgiant į minėtų direktyvų reikalavimus, Nuostatų įsigaliojimo terminas numatytas 2007 m. sausio 1 d., išskyrus tai, kad nuostatos, susijusios su pažangaus vidaus reitingais pagrįsto metodo įvertinti kredito riziką ir pažangiojo operacinės rizikos vertinimo metodo taikymu, įsigalios nuo 2008 m. sausio 1 d.
Dėl Nuostatų projekto per pastaruosius 3 metus įvyko penki Lietuvos banko specialistų susitikimai su komercinių bankų atstovais, jie buvo supažindinti su ruošiamomis kapitalo pakankamumo skaičiavimo naujovėmis. Nuostatų projektas nuolat tobulintas bendradarbiaujant su bankais.
3. Dėl Išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų pripažinimo tvarkos
Lietuvos banko valdyba patvirtino Išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų pripažinimo tvarką. Tai viena iš naujosios kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarkos sudėtinių dalių.
Bankai, apskaičiuodami kapitalo pakankamumą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje reglamentuotu standartizuotu kredito rizikos vertinimo metodu ir nustatydami rizikos koeficientus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, galės pasinaudoti išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų paslaugomis ir savo kapitalo pakankamumui apskaičiuoti taikyti šių institucijų skolininkams suteiktus kredito rizikos vertinimus (reitingus).
Patvirtintame dokumente nustatyti minimalūs reikalavimai išorinėms kredito rizikos vertinimo institucijoms, siekiant užtikrinti Lietuvos bankų kapitalo pakankamumo skaičiavimo, reglamentuoto Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje, pagrįstumą.
Lietuvos bankas bus atsakingas už išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų pripažinimą tiktai kapitalo pakankamumo skaičiavimo aspektu, tai yra turės sprendimo teisę pripažinti (arba nepripažinti) tokių institucijų tinkamumą, kai šios teiks reitingavimo paslaugas bankams pastariesiems norint taikyti šių institucijų kredito rizikos vertinimus (reitingus) savo kapitalo pakankamumui apskaičiuoti.
4. Dėl Patikimumo vertinimo ir jo tikrinimo nuostatų
Lietuvos banko valdyba patvirtino Patikimumo vertinimo ir jo tikrinimo nuostatas. Nuostatos taikomos bankams, kapitalo pakankamumo skaičiavimo tikslu naudojantiems vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo metodą (vadinamasis IRB metodas) ir Pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą (vadinamasis AMA metodas).
Pagal Nuostatas bankai, kapitalo pakankamumo skaičiavimo tikslu naudojantys IRB metodą, turės vertinti naudojamų vidaus reitingų sistemų ir procesų patikimumą, o naudojantys AMA metodą – visų naudojamų esminių elementų (vidinių ir išorės duomenų, scenarijų analizės, verslo aplinkos ir vidaus kontrolės veiksnių) patikimumą, siekdami nustatyti, ar šios sistemos, procesai ir esminiai elementai yra tinkami ir atitinka jiems keliamus reikalavimus.
Nuostatose numatyta, kad bankas turi turėti įdiegęs vidinę IRB metodo patikimumo vertinimo sistemą, o Lietuvos bankas yra atsakingas už šios sistemos bei atskirų jos elementų (naudojamų metodų ir jų pagrindimo, naudojamų duomenų, atskaitomybės, reguliarumo, nepriklausomybės, apimties, rezultatų ir veiksmų, atsižvelgiant į gautus rezultatus) tikrinimą.
5. Dėl subordinuotos paskolos įtraukimo į akcinės bendrovės Sampo banko kapitalą
Lietuvos banko valdyba leido akcinei bendrovei Sampo bankui 7 240 000 eurų (tai sudaro 25 mln. litų) subordinuotą aštuonerių metų trukmės paskolą, gautą iš Sampo bank plc, įskaityti į banko antro lygio kapitalą.
Sampo bankas informavo Lietuvos banką, kad 2006 m. spalio 11 d. su banko patronuojančia institucija Sampo bank plc sudarė minėto dydžio subordinuotos paskolos sutartį, ir paprašė leisti ją įtraukti į banko kapitalą. Banko teigimu, dėl šios subordinuotos paskolos patirtos papildomos palūkanų išlaidos neturės neigiamos įtakos banko finansinei būklei, paskola užtikrins tolimesnę banko plėtrą.
Lietuvos banko valdyba duoda leidimą subordinuotą paskolą įtraukti į banko kapitalą, jeigu tokia paskola neturės neigiamos įtakos banko finansinei būklei ir atitinka subordinuotų paskolų įtraukimo į banko kapitalą sąlygas.
6. Dėl leidimo įregistruoti akcinės bendrovės banko „Snoras“ įstatų pakeitimus
Lietuvos banko valdyba leido akcinei bendrovei bankui „Snoras“ įregistruoti banko įstatų pakeitimus, susijusius su banko įstatinio kapitalo padidinimu iki 157 267 200 litų, patvirtintus 2006 m. kovo 15 d. įvykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
Šiuo metu banko „Snoras“ įstatinis kapitalas yra 137 267 200 litų – jį sudaro 13 726 720 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 10 litų.
2006 m. kovo 15 d. įvykęs banko „Snoras“ visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą padidinti banko įstatinį kapitalą papildomais piniginiais įnašais 20 mln. litų, viešai išplatinant 2 000 000 vienetų privilegijuotųjų vardinių 10 litų nominalios vertės akcijų be balso teisės su 10 procentų nekaupiamuoju dividendu emisiją, bei priėmė sprendimą pakeisti banko įstatus. Banko pateiktame prašyme išduoti Lietuvos banko leidimą registruoti įstatų pakeitimus nurodyta, kad banko įstatinio kapitalo padidinimas turės tik teigiamos įtakos vykdant banko veiklos riziką ribojančius normatyvus, leis sparčiau plėtoti banko veiklą, užtikrinant jos saugumą ir stabilumą ir neturės neigiamos įtakos banko veiklai.
7. Dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“ akcininkų keitimosi eigos
Lietuvos banko valdyba išklausė Kredito įstaigų priežiūros departamento pateiktą informaciją apie akcinės bendrovės banko „Snoras“ akcininkų keitimosi eigą.
Lietuvos banko valdyba sutiko, kad Vladimiras Antonovas įsigytų 1/2 ir Raimondas Baranauskas 1/5 sudarančią banko „Snoras“ kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį.
Toks sprendimas leidžia pirmajam akcininkui įsigyti 50 proc. ir daugiau banko akcijų, antrajam akcininkui – nuo 20 iki 33 proc. banko akcijų.
Minėti du banko „Snoras“ akcininkai Lietuvos bankui pateikė prašymą įsigyti kvalifikuotąją banko „Snoras“ įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisų dalį, kad bankas taptų kontroliuojamas šių asmenų ir jiems tektų 93,75 proc. banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių (Vladimirui Antonovui – 68,65 proc., Raimondui Baranauskui – 25,10 proc.).
Valdybos nutarime dėl sutikimo įsigyti banko „Snoras“ kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį nurodyti tam tikri reikalavimai, kad pagerėtų banko valdymas, didėtų akcininkų struktūros skaidrumas, veiklos patikimumas.