Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso apžvalga (2006 m. II ketv. ir I pusm.)
Einamoji sąskaita. 2006 m. antrojo ketvirčio šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) sudarė beveik 2 mlrd. litų, o pirmojo pusmečio - 3,86 mlrd. litų, arba 10,3 procento BVP. Palyginti su 2005 m. antruoju ketvirčiu, ESD padidėjo 635,7 mln. litų,
Einamoji sąskaita.2006 m. antrojo ketvirčio šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) sudarė beveik 2 mlrd. litų, o pirmojo pusmečio - 3,86 mlrd. litų, arba 10,3 procento BVP. Palyginti su 2005 m. antruoju ketvirčiu, ESD padidėjo 635,7 mln. litų, arba 47,1 procento, o, palyginti su pirmuoju pusmečiu, - 1,73 mlrd. litų, arba 81,3 procento.
ESD bei ESD ir BVP santykis | ||
ESD, mln. Lt | ESD ir BVP santykis, % | |
2005 m.* | -5 114,93 | -7,2 |
I ketv. | -776,93 | -5,3 |
II ketv. | -1 349,88 | -7,7 |
I pusmetis | -2 126,81 | -6,6 |
III ketv. | -1 418,71 | -7,4 |
IV ketv. | -1 569,41 | -8,0 |
2006 m. | ||
I ketv. | -1 869,78 | -11,0 |
II ketv. | -1 985,57 | -9,7 |
I pusmetis | -3 855,35 | -10,3 |
* Patikslinus 2005 m. užsienio prekybos statistikos duomenis, buvo perskaičiuoti 2005 m. šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos duomenys.
Einamosios sąskaitos balanso ir jį sudarančių balansų pokyčiai. Einamosios sąskaitos pokytį nulėmę veiksniai | ||||
2006 m. I pusm. | 2005 m. I pusm. | Pokytis, % | Veiksniai, % | |
Einamosios sąskaitos balansas | -3 855,35 | -2 126,81 | 81,3 | 81,3 |
Prekybos balansas | -4 657,69 | -3 509,24 | 32,7 | 54,0 |
Paslaugų balansas | 1 239,05 | 1 265,01 | -2,1 | 1,2 |
Pajamų balansas | -1 481,72 | -875,59 | 69,2 | 28,5 |
Einamųjų pervedimų balansas | 1 045,01 | 993,01 | 5,2 | -2,4 |
2006 m. pirmojo pusmečio ESD padidėjimą nulėmė padidėjęs užsienio prekybos deficito ir pajamų balanso deficitas.
Užsienio prekyba.
Nors antrąjį 2006 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, šalies prekių eksporto ir importo prieaugio tempai sulėtėjo, pirmojo pusmečio rezultatai rodo, kad šalies prekių konkurencingumas tarptautinėse rinkose nesumažėjo. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, palyginti su pirmuoju 2005 m. pusmečiu, prekių eksportas padidėjo 30,9 procento, o prekių importas - 31 procentu (antrąjį 2006 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2005 m. ketvirčiu, prekių eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 29,3 ir 24 procentais). Dėl spartesnio prekių importo (palyginti su prekių eksportu) didėjimo šių metų pirmojo pusmečio užsienio prekybos deficitas padidėjo 1,43 mlrd. litų, arba 31,6 procento.
Kaip ir 2005 metais, Lietuvos prekių eksportas į naująsias ES valstybes ir NVS šalis padidėjo gerokai daugiau negu į senąsias ES valstybes. Tai ir nulėmė bendrą prekių eksporto prieaugio dydį. Prekių importo prieaugį daugiausia lėmė padidėjęs importas iš NVS šalių ir senųjų ES valstybių.
Tokia 2006 m. pirmojo pusmečio prekių eksporto ir importo dinamika lėmė Lietuvos užsienio prekybos geografinės struktūros pokyčius. Palyginti su bendru šalies prekių eksporto ir importo mastu, sumažėjo ES šalių dalis ir padidėjo NVS bei kitų šalių dalis.
Pirmąjį 2006 m. pusmetį, palyginti su 2005 m. atitinkamu laikotarpiu, bendras užsienio prekybos su ES valstybėmis balanso deficitas padidėjo 1,6 mlrd. litų ir sudarė 2,84 mlrd. litų. Gerokai mažiau (910,9 mln. Lt) padidėjo ir prekybos su NVS šalimis deficitas, kuris sudarė 4,44 mlrd. litų. Didžiausias Lietuvos užsienio prekybos deficitas buvo su Rusija, Vokietija ir Lenkija, o didžiausias prekybos perviršis - su Latvija, Estija, JAV ir Kanada.
Dėl pasaulinių naftos ir jos produktų kainų didėjimo labai didelį poveikį prekių eksporto ir importo didėjimui turėjo prekyba mineraliniais produktais. Šių metų pirmojo pusmečio, palyginti su pirmuoju 2005 m. pusmečiu, mineralinių produktų eksportas padidėjo 46,8 procento (antrąjį ketvirtį -43 %) ir sudarė beveik 40 procentų viso prekių eksporto prieaugio. Mineralinių produktų importas padidėjo 42,6 procento (antrąjį ketvirtį - 21,4 %) ir sudarė 34,3 procento viso prekių importo prieaugio. Per lyginamąjį laikotarpį šalies prekių (išskyrus mineralinius produktus) eksporto ir importo padidėjimas sudarytų atitinkamai 25,2 ir 27,2 procento.
Pagrindinių prekių grupių eksporto ir importo pokyčiai bei juos nulėmę veiksniai 2006 m. I pusm., palyginti su 2005 m. I pusm., % | ||||
Eksportas | Importas | |||
pokytis | veiksnių įtaka | pokytis | veiksnių įtaka | |
Visos prekės | 30,9 | 30,9 | 31,0 | 31,0 |
Investicinės prekės | 33,9 | 2,8 | 31,8 | 4,8 |
Tarpinio vartojimo prekės | 25,4 | 13,4 | 29,1 | 17,8 |
Vartojimo prekės | 25,8 | 6,4 | 31,1 | 5,3 |
Benzinas | 69,6 | 7,3 | 2 279,4 | 7,2 |
Lengvieji automobiliai | 61,8 | 2,3 | 54,4 | 3,2 |
Kitos prekės | 61,8 | 0,1 | -47,7 | -0,1 |
Paslaugos.
Nepaisant to, kad 2006 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, paslaugų eksportas augo sparčiau už paslaugų importą, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su atitinkamu 2005 m. laikotarpiu, paslaugų eksportas padidėjo 14,6 procento, o paslaugų importas - 22,8 procento. Dėl to teigiamas paslaugų prekybos perviršis lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 26 mln. litų.
Tris ketvirtadalius viso paslaugų eksporto ir importo sudarė transporto ir kelionių paslaugos. Transporto paslaugų eksportas, palyginti su pirmuoju 2005 m. pusmečiu, padidėjo 4,8 procento, o paslaugų importas - 24,1 procento, todėl teigiamas šių paslaugų prekybos perviršis sumažėjo 18,4 procento.
Iš visų transporto rūšių sparčiausiai augo kelių ir kitų papildomų ir pagalbinių transporto paslaugų eksportas bei geležinkelių, kelių ir vamzdynų transporto paslaugų importas, o kelių transporto paslaugų balanso perviršis sudarė beveik 41 procentą visų paslaugų teigiamo prekybos perviršio ir daugiau kaip du trečdalius visų transporto paslaugų prekybos perviršio.
2006 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 2005 m. laikotarpiu, į Lietuvą laikinai atvykusių užsieniečių skaičius padidėjo 328 tūkstančiais, arba 15,5 procento, o laikinai išvykusių Lietuvos gyventojų skaičius - 488,6 tūkstančio, arba 21,8 procento (antrąjį ketvirtį atitinkamai 15,4 ir 20,5 procento). Per lyginamąjį laikotarpį kelionių pajamos padidėjo 11,8 procento, o kelionių išlaidos - 17,6 procento. Bendras kelionių balanso perviršis sumažėjo 33,1 mln. litų.
Pirmąjį 2006 m. pusmetį sparčiausiai daugėjo prekybinio tarpininkavimo ir su prekyba susietų paslaugų. Šių paslaugų eksporto prieaugis sudarė 58,6 procento viso paslaugų eksporto prieaugio.
Paslaugų eksportas į ES šalis sudarė 51,8 procento viso paslaugų eksporto, o paslaugų importas iš ES šalių - 54,8 procento. Bendroje paslaugų eksporto ir importo struktūroje NVS šalims tenkanti dalis sudarė atitinkamai 30,2 ir 32,2 procento.
Pagrindinių paslaugų rūšių eksporto ir importo pokyčiai bei juos nulėmę veiksniai 2006 m. I pusm., palyginti su 2005 m. I pusm., % | ||||
Eksportas | Importas | |||
pokytis | veiksnių įtaka | pokytis | veiksnių įtaka | |
Visos paslaugos | 14,6 | 14,6 | 22,8 | 22,8 |
Transporto paslaugos | 4,8 | 2,5 | 24,0 | 10,3 |
Kelionių paslaugos | 11,8 | 3,5 | 17,6 | 6,5 |
Kitos paslaugos | 47,6 | 8,6 | 29,3 | 6,0 |
Transporto paslaugos | 4,8 | 4,8 | 24,0 | 24,0 |
Jūrų transportas | 9,5 | 1,4 | 5,4 | 1,3 |
Oro transportas | -39,2 | -2,4 | 11,2 | 0,6 |
Geležinkelių transportas | -5,1 | -1,0 | 32,0 | 3,2 |
Kelių transportas | 11,1 | 4,6 | 33,0 | 9,5 |
Vamzdynų transportas | -11,6 | -0,2 | 34,0 | 6,6 |
Kitos transporto paslaugos | 16,3 | 2,4 | 22,8 | 2,8 |
Pajamos.
2006 m. antrojo ketvirčio pajamų balanso deficitas sudarė 858,8 mln. litų, o pirmojo pusmečio - 1,48 mlrd. litų (2005 m. pirmąjį pusmetį buvo 875,6 mln. Lt). Šių metų pirmojo pusmečio pajamų balanso deficitą daugiausia didino padidėjusios nerezidentų reinvesticijos (jos į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtrauktos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskaitoje parodytos tarp TUI) ir kitų investicijų išlaidos (bankų išmokėtos palūkanos nerezidentams už paskolas ir indėlius). Reinvesticijos padidėjo 958,7 mln. litų ir sudarė du trečdalius viso pajamų balanso deficito. Tuo tarpu dividendų išmokos tiesioginiams užsienio investuotojams per lyginamąjį laikotarpį sumažėjo beveik 500 mln. litų.
Darbo pajamų perviršis pajamų balanse lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 36,9 mln. litų ir truputį padidino bendrą pajamų balanso deficitą.
Einamieji pervedimai.
2006 m. pirmąjį pusmetį teigiamas einamųjų pervedimų balanso perviršis sudarė 1,05 mlrd. litų, iš kurių antrąjį ketvirtį - 668,4 mln. litų (2005 m. I pusmetį buvo 993 mln. Lt). Einamųjų pervedimų srauto į Lietuvą dydį lėmė pervedimai iš ES paramos fondų, kurie lyginamuoju laikotarpiu padidėjo 203,3 mln. litų, arba 26,5 procento. Privačių asmenų perlaidos antrąjį 2006 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 123,6 mln. litų, o pirmąjį pusmetį - 28,9 mln. litų.
Kapitalo ir finansinė sąskaitos.
Neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, 2006 m. pirmojo pusmečio bendras investicijų srautas šalies mokėjimų balanso kapitalo ir finansinėse sąskaitose rodė grynąsias įplaukas - 4,3 mlrd. litų (iš jų antrąjį ketvirtį - 2,05 mlrd. Lt). Bendrą grynųjų įplaukų srauto dydį lėmė grynosios kitų investicijų įplaukos - daugiausia pinigų finansinių institucijų iš nerezidentų gautos paskolos, kurios sudarė 58,4 procento viso grynųjų investicijų įplaukų srauto ir buvo pagrindinis ESD finansavimo šaltinis.
Investicijos užsienyje.
Antrąjį 2006 m. ketvirtį šalies ūkio subjektų investicijų užsienyje srautas sudarė 1,2 mlrd. litų, o pirmąjį pusmetį - 2,35 mlrd. litų. Palyginti su pirmuoju 2005 m. pusmečiu, investicijos užsienyje padidėjo 225,5 mln. litų. Daugiau kaip pusę (52,7 %) visų investicijų užsienyje srauto sudarė Lietuvos komercinių bankų investicijos ir nerezidentų įsiskolinimas už prekes ir paslaugas. Šalies ūkio subjektų tiesioginės investicijos užsienyje sudarė 26,9 procento viso investicijų užsienyje srauto.
Užsienio investicijos Lietuvoje.
2006 m. antrąjį ketvirtį bendras užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 3,1 mlrd. litų, o pirmąjį pusmetį - 6,3 mlrd. litų (2005 m. I pusmetį buvo 4,4 mlrd. Lt).
Kapitalo ir finansinės sąskaitų balanso, jį sudarančių balansų pokyčiai ir šių sąskaitų pokytį nulėmę veiksniai | ||||
2006 m. I pusm. | 2005 m. I pusm. | Pokytis, % | Veiksniai, % | |
Kapitalo ir finansinės sąskaitų balansas* | 3 855,35 | 2 126,81 | 81,3 | 81,3 |
Kapitalo sąskaitos balansas | 369,07 | 364,76 | 1,2 | 0,2 |
Tiesioginės investicijos | 691,85 | 1 276,97 | -45,8 | -27,5 |
Investicijų portfelis | -102,48 | 426,84 | -124,0 | -24,9 |
Išvestinės finansinės priemonės | -9,16 | 20,85 | -143,9 | -1,4 |
Kitos investicijos | 3 355,43 | 565,09 | 493,8 | 131,2 |
Oficialiosios tarptautinės atsargos | -461,9 | -689,26 | -33,0 | 10,7 |
Klaidos ir praleidimai | 12,54 | 161,56 | -92,2 | -7,0 |
* Su klaidomis ir praleidimais.
Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje.
Antrąjį 2006 m. ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 714,8 mln. litų, o pirmąjį pusmetį - 1,3 mlrd. litų, arba 3,5 procento BVP. Palyginti su pirmuoju 2005 m. pusmečiu, šis srautas sumažėjo 18,4 procento. Įvertinus šalies ūkio subjektų tiesiogines investicijas užsienyje, 2006 m. pirmąjį pusmetį grynosios tiesioginių investicijų įplaukos sudarė 691,9 mln. litų.
Panaudojus tiesiogines investicijas, buvo finansuota tik 17,9 procento ESD, o kartu su neatlygintinais kapitalo pervedimais - 27,5 procento ESD.
2006 m. birželio 30 d. duomenimis, sukauptos TUI Lietuvoje sudarė 23,6 mlrd. litų (6,8 mlrd. eurų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 6 948 litai (2 012 eurų) TUI (patikslinus šalies listinguojamų įmonių akcinio kapitalo vertę, buvo perskaičiuotas sukauptų tiesioginių užsienio investicijų kiekis).
Investicijų portfelis.
Šių investicijų grynasis srautas antrąjį ketvirtį ir pirmąjį pusmetį buvo neigiamas (atitinkamai 587,8 ir 102,5 mln. Lt), t. y. šių investicijų srautas užsienyje buvo didesnis nei Lietuvoje. Užsienyje daugiausia investavo šalies pinigų finansinės institucijos, o investicijų portfelio įplaukos daugiausia padidėjo dėl Vyriausybės išplatintos naujos euroobligacijų emisijos.
Kitų investicijų
grynasis srautas buvo teigiamas. 2006 m. antrąjį ketvirtį jis sudarė 2,3 mlrd. litų, o pirmąjį pusmetį - 3,4 mlrd. litų. Kitų investicijų srautas Lietuvoje 2006 m. pirmąjį pusmetį sudarė 4,3 mlrd. Lt ir lėmė bendrą teigiamą šių investicijų srautą. Tarp šių investicijų dominavo pinigų finansinių institucijų iš nerezidentų gautų paskolų srautas.
Oficialiosios tarptautinės atsargos.
2006 m. antrojo ketvirčio ir pirmojo pusmečio šalies oficialiųjų tarptautinių atsargų srautai (atitinkamai 132,9 ir 461,9 mln. Lt) rodė jų padidėjimą. Birželio mėn. pabaigoje jos sudarė 11,6 mlrd. litų (3,35 mlrd. eurų).
2006 m. pirmąjį pusmetį daugiausia oficialiąsias tarptautines atsargas didino Lietuvos banko išleistų į apyvartą grynųjų pinigų kiekio ir Lietuvos banko išorės įsipareigojimų padidėjimas atitinkamai 232,4 ir 128,7 mln. litų. Oficialiąsias tarptautines atsargas taip pat didino 88,6 mln. litų padidėję centrinės valdžios indėliai Lietuvos banke ir 15,1 mln. litų kiti veiksniai.
Oficialiąsias tarptautines atsargas 13,5 mln. litų mažino kitų pinigų finansinių institucijų indėlių sumažėjimas Lietuvos banke.
Lietuvos Respublikos tarptautinių investicijų balansas.
2006 m. birželio 30 d. duomenimis, visas šalies finansinis užsienio turtas sudarė 29,4 mlrd. litų, o visi šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 61,9 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas sudarė 32,5 mlrd. litų (likusio pasaulio atžvilgiu Lietuva yra debitorė). Per 2006 m. pirmąjį pusmetį visas užsienio turtas padidėjo 2,8 mlrd. litų, o tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 4,5 mlrd. litų.
Lietuvos Respublikos tarptautinių investicijų balanso struktūra (%) | ||
2005-12-31 | 2006-06-30 | |
A. Užsienio turtas | 100,0 | 100,0 |
1.Tiesioginės užsienio investicijos | 7,9 | 10,0 |
2. Investicijų portfelis | 13,8 | 15,0 |
3. Išvestinės finansinės priemonės | 0,1 | 0,3 |
4. Kitos investicijos | 36,4 | 35,4 |
5. Oficialiosios tarptautinės atsargos | 41,8 | 39,3 |
B. Įsipareigojimai | 100,0 | 100,0 |
1.Tiesioginės užsienio investicijos | 41,6 | 38,1 |
2. Investicijų portfelis | 15,1 | 15,1 |
3. Išvestinės finansinės priemonės | 0,1 | 0,1 |
4. Kitos investicijos | 43,2 | 46,7 |
Padidėjus šalies tarptautiniams finansiniams įsipareigojimams, padidėjo ir Lietuvos bendroji skola užsieniui. Per 2006 m. pirmąjį pusmetį šį skola padidėjo 5,1 mlrd. litų ir antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 41,6 mlrd. litų, arba 53 proc. prognozuojamo 2006 m. BVP (2005 m. pabaigoje bendroji skola užsieniui sudarė 36,6 mlrd. Lt, arba 51,4 proc. BVP).