Dėl Lietuvos banko įnašo į ECB kapitalą ir užsienio atsargų bendrosios valiutos stabilumui užtikrinti

2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, Lietuvos bankas prisijungė prie Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir tapo Europos centrinio banko (ECB) pasirašyto kapitalo dalininku. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. ECB kapitalui padidėjus iki 5 565 milijonų eurų, Lietuvos bankui tenkanti pasirašyto ECB kapitalo dalis, nustatyta pagal ECBS statuto 29 straipsnį, – 0,4425 proc. (t.y. 24 623 661 euras). Euro zonoje nedalyvaujančių valstybių nacionaliniai centriniai bankai apmoka 7 proc. jų pasirašyto ECB kapitalo.

Duomenys apie dvylikos euro zonos nacionalinių bankų pasirašytą ir apmokėtą ECB kapitalą, jo paskirstymą tarp šalių, taip pat ES trylikos ne euro zonos nacionalinių bankų pasirašytą ir jau apmokėtą ECB kapitalą pateikti ECB svetainėje.

Pasirašyti ir turėti ECB kapitalo gali tik ES šalių nacionaliniai centriniai bankai. ECB kapitalas, kurį sudaro nacionalinių centrinių bankų dalys, nustatomas pagal ES valstybių narių gyventojų ir bendrojo vidaus produkto dalį ES. Nacionaliniams centriniams bankams skiriamos dalys kas penkeri metai koreguojamos.

Kai Lietuva taps euro zonos nare, o euro pinigai bus ir mūsų pinigai, Lietuvos bankas gaus euro zonos pinigų politikos pajamų ir ECB pelno dalį, proporcingą savo apmokėto kapitalo daliai. Ne euro zonos nacionaliniai bankai neturi teisės gauti jokios skirstomojo ECB pelno dalies.

Lietuvos banko užsienio atsargų įnašo dydis bus nustatytas proporcingai Lietuvos banko daliai ECB kapitale. Šios atsargos liks Lietuvos banko turtu ir bus atspindėtos apskaitoje kaip Lietuvos banko pretenzija Eurosistemai.

Konkrečias pervestinų užsienio atsargų dalis atskiromis valiutomis ir auksu nustatys ECB Valdančioji taryba. ECB už Lietuvos banko pervestas užsienio atsargas mokės palūkanas. Be to, Lietuvos bankas turės teisę valdyti į ECB pervestas užsienio atsargas.