2010-09-22
1. Lietuvos banko valdyba svarstė Lietuvos banko mokėjimo sistemos plėtros kryptis ir joms pritarė. Šio dokumento tikslas - nustatyti
1. Lietuvos banko valdyba svarstė Lietuvos banko mokėjimo sistemos plėtros kryptis ir joms pritarė. Šio dokumento tikslas – nustatyti Lietuvos banko mokėjimo sistemos plėtros iki euro įvedimo kryptis.
Kaip nurodyta Lietuvos banko mokėjimo sistemos plėtros kryptyse, dabartinės mokėjimo sistemos LITAS aplinkoje rengiamos dvi mokėjimo sistemos atsiskaitymams litais: LITAS-RLS ir LITAS-MMS. Numatoma šių sistemų veiklos pradžia – 2007 m. sausis. Sistemos nustos veikti, kai šalyje bus įvestas euras.
Mokėjimo sistema LITAS-RLS vykdys skubius kredito pervedimus litais tarp sistemos dalyvių, atsiskaitymus už vertybinių popierių sandorius, galutinį mokėjimo sistemos LITAS-MMS atsiskaitymą. Sistemoje bus teikiamos dienos ir vienos nakties paskolos litais, užtikrintos tinkamu įkaitu. Atsiskaitymams bankai galės naudoti Lietuvos banke laikomas privalomąsias atsargas.
Mokėjimo sistema LITAS-MMS vykdys neskubius kredito ir debeto pervedimus litais tarp sistemos dalyvių. Ši sistema vykdys kliringo namų funkciją, t.y. joje bus apskaičiuojami sistemos dalyvių grynieji likučiai, o galutinis atsiskaitymas vyks mokėjimo sistemoje LITAS-RLS.
Mokėjimo sistemų LITAS-RLS ir LITAS-MMS įdiegimas bus vienas iš pasiruošimo prisijungti prie Eurosistemos mokėjimo sistemos TARGET2 etapų, kadangi naudojant LITAS-RLS techninius sprendimus Lietuvos bankas parengs vietinę sąskaitų eurais tvarkymo sistemą (toliau – PHA, angl. Proprietary Home Accounting) ir ji bus prijungta prie mokėjimo sistemos TARGET2. Nuo PHA prijungimo prie TARGET2 pradžios Lietuvos bankas eksploatuos dvi mokėjimo sistemas atsiskaitymams litais (LITAS-RLS ir LITAS-MMS) ir PHA, skirtą skubiems atsiskaitymams eurais.
Lietuvos bankas su PHA rengiasi prisijungti prie mokėjimo sistemos TARGET2 nuo šios sistemos veiklos pradžios, t.y. 2007 m. lapkričio 19 d.
Bankai galės pasirinkti dalyvavimo mokėjimo sistemoje TARGET2 būdą, t.y. būti tiesioginiais dalyviais, netiesioginiais dalyviais arba tiesioginių dalyvių klientais. Dalyvaujantys TARGET2 bankai įgis galimybę atsiskaitymus eurais vykdyti dar vienu būdu už paslaugas mokėdami konkurencinę kainą. Savo ruožtu jie galės sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti atsiskaitymus eurais savo klientams.
Lietuvos bankas per PHA vykdys skubius vietinius ir tarptautinius atsiskaitymus eurais: skubūs vietiniai atsiskaitymai bus vykdomi tarp bankų, kurie mokėjimo sistemoje TARGET2 dalyvaus per Lietuvos banką; skubūs tarptautiniai atsiskaitymai bus vykdomi tarp minėtų dalyvių ir kitų mokėjimo sistemos TARGET2 dalyvių.
Greta PHA, skirtos skubiems atsiskaitymams eurais, Lietuvos bankas, esant rinkos poreikiui, numato galimybę plėtoti ir mažmeninių mokėjimų eurais paslaugas šalyje.
2. Lietuvos banko valdyba nustatė, kad mūsų šalyje įsteigtoms ir Lietuvos kredito įstaigų priežiūros institucijos licenciją turinčioms kredito unijoms ir Centrinei kredito unijai Kredito įstaigų privalomųjų atsargų taisyklių taikymas atidedamas iki atskiro Lietuvos banko valdybos sprendimo.
3. Lietuvos banko valdyba pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono dalyviai AB bankas „Hansabankas”, AB DnB Nord bankas, AB Sampo bankas, AB finansų maklerio įmonė „Finasta”, AB bankas „Snoras”, AB SEB Vilniaus bankas ir AB Parex bankas atitinka jiems keliamus reikalavimus ir kriterijus bei vykdo savo pareigas.
Lietuvos bankas kasmet peržiūri, ar aukciono dalyviai atitinka reikalavimus ir kriterijus ir ar vykdo savo pareigas.
4. Lietuvos banko valdyba išklausė informaciją apie kredito unijų inspektavimo 2006 m. antrąjį ketvirtį rezultatus. Bendrasis inspektavimas buvo atliktas aštuoniose kredito unijose: Pasvalio, Raseinių, Trakų, „Vilties kelias“ (Vilnius), Ignalinos, „Achemos“ (Jonavos r.), Šilutės ir Alytaus.
Bendrojo inspektavimo metu patikrinta, ar kredito unijos laikosi Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančiųjų veiklą, kredito unijų įstatų, be to, patikrinta, kaip pašalinti praėjusių inspektavimų ataskaitose nurodyti trūkumai, išanalizuota kredito unijų organų veikla ir finansinė būklė (kredito bei likvidumo rizikos valdymas, kapitalas).
Inspektavimo metu nustatyta, kad tikrinimo metu kredito unijos vykdė Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus.