Lietuvos bankas
2010-09-22

1. Lietuvos banko valdyba išklausė informaciją dėl Lietuvos banko integruoto rizikos valdymo proceso sukūrimo ir įdiegimo. Buvo išanalizuoti ir formaliai aprašyti visi banko veiklos procesai, jų ryšiai, išsamiai išnagrinėtos

1. Lietuvos banko valdyba išklausė informaciją dėl Lietuvos banko integruoto rizikos valdymo proceso sukūrimo ir įdiegimo.

Buvo išanalizuoti ir formaliai aprašyti visi banko veiklos procesai, jų ryšiai, išsamiai išnagrinėtos kiekvieno padalinio funkcijos ir atsakomybė, įvertinta, ar veikiama efektyviai, numatyti siektini veiklos rodikliai. Numatytos ir įvertintos kiekviename procese kylančios rizikos, jų atsiradimo tikimybė, kontrolės būdai bei veiksmingumas, taip pat įvertinta, koks rizikos lygis bankui yra priimtinas ir kaip tai pasiekti.

Įkurtas Lietuvos banko Rizikos valdymo skyrius, kuris, vadovaudamasis sukurta rizikos valdymo metodologija bei parengtais dokumentais, turi padėti užtikrinti nenutrūkstamą rizikos valdymo procesą Lietuvos banke.

Šį projektą padėjo įgyvendinti UAB Ernst & Young Baltic konsultantai.

2. Lietuvos banko valdyba leido AB SEB Vilniaus bankas įskaityti į banko antro lygio kapitalą 20 mln. eurų (tai sudaro 69,06 mln. litų) subordinuotą dešimties metų trukmės paskolą, gautą Švedijos bankui Skandinaviska Enskilda Banken apmokėjus AB SEB Vilniaus banko išleistus subordinuotos skolos lakštus.

Leidus įskaityti naujai gautą subordinuotą paskolą į banko antrojo lygio kapitalą, SEB Vilniaus bankokapitalo bazė (perskaičiuotas banko kapitalas), šių metų birželio 1 dienos duomenimis, pasiektų 1,299 mlrd. litų.

SEB Vilniaus banko teigimu, padidėjusi banko kapitalo bazė sudarys galimybes didinti aktyvus (turtą), plėsti bankinę veiklą, užtikrinant riziką ribojančių normatyvų vykdymą. Be to, gauta subordinuota paskola turės teigiamos įtakos ir banko likvidumo rodikliui.

3. Lietuvos banko valdyba leido likviduoti AB SEB VB būsto banką.

Atšaukta Lietuvos banko valdybos 2002 metų balandžio 25 dieną AB SEB VB būsto bankui išduota banko licencija (tai galios nuo banko visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų likviduoti AB SEB VB būsto banką ir paskirti banko likvidatorių priėmimo dienos). AB SEB VB būsto bankas įpareigotas nustatyta tvarka grąžinti išduotą banko licenciją.

Pagal Lietuvos bankui pateiktus duomenis AB SEB VB būsto bankas gali atsiskaityti su banko kreditoriais.

AB SEB VB būsto banko vienintelis akcininkas yra AB SEB Vilniaus bankas.

4. Lietuvos banko valdyba leido akcinei bendrovei Ūkio bankui įregistruoti banko įstatų pakeitimą, susijusį su banko įstatinio kapitalo padidinimu iki 176,708 mln. litų, patvirtintą 2005 metų gruodžio 23 dieną įvykusiame neeiliniame visuotiniame banko akcininkų susirinkime.

Šiuo metu Ūkio banko akcinis kapitalas yra lygus 126,708 mln. litų.

Pagal Ūkio banko pateiktus duomenis, naujos emisijos 50 milijonų vienetų paprastųjų vardinių 1 lito nominalios vertės akcijų baigtos platinti 2006 metų gegužės 19 dieną. Visos išleistos akcijos yra apmokėtos.

5. Lietuvos banko valdyba nutarė išduoti Kėdainių krašto kredito unijai licenciją, suteikiančią teisę nuo kredito unijos įregistravimo dienos verstis Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose nustatyta veikla.

Naujosios unijos nariais yra Kėdainių rajono žemdirbiai, to rajono Krakių seniūnijos gyventojai, taip pat Kėdainių

keliautojų klubo „Klajoklis“ nariai.

Iki šiol Lietuvoje veikė 65 kredito unijos ir Lietuvos centrinė kredito unija.

6. Lietuvos banko valdyba išklausė pateiktą informaciją dėl leidimo tapti banko Balkan Investment Bank AD Banja Luka (Bosnija ir Hercegovina) atstovybės Kaune vadovu.

7. Lietuvos banko valdyba pakeitė mokėjimo sistemos LITAS taisykles ir nustatė, kad neskubūs mokėjimo nurodymai bus vykdomi ir 9 val. – ne tik 12.00 val., 15.00 val. ir 16.00 val., kaip dabar. Šis nutarimas įsigalioja nuo šių metų liepos 10 dieną.

Pakeisti dabartinę mokėjimo laiko procedūrą pageidavo Lietuvos bankų asociacija, teigdama, jog ankstyvas neskubių mokėjimo nurodymų vykdymas leistų bankams išsiųsti ir priimti neskubius mokėjimo nurodymus, pateiktus savaitgaliais, švenčių dienomis, naktį arba ankstesnės darbo dienos vakare.

Mokėjimo sistema LITAS veikia nuo 2004 metų sausio 19 dienos ir joje apdorojamų mokėjimo nurodymų skaičius nuolat auga. 2004 metais šioje mokėjimo sistemoje buvo apdorota 15,3 mln. mokėjimo nurodymų, iš jų 14,9 mln. buvo neskubūs. 2005 metais mokėjimo sistemoje apdorota 18,5 mln. mokėjimo nurodymų, iš jų 18,2 mln. buvo neskubūs. Naujausi duomenys rodo, kad neskubių mokėjimo nurodymų skaičiaus augimo tendencija išlieka.

8. Pripažintas netekusiu galios šių metų sausio 12 dienos Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 2 „Dėl 2006 metų numizmatinio apyvartinių monetų rinkinio pagaminimo ir išleidimo“.

Toks sprendimas priimtas todėl, kad naujojo numizmatinio monetų rinkinio išleidimas atidedamas vėlesniam laikui atsižvelgiant į tai, kad dar nebaigti platinti 2003 metų laidos apyvartinių monetų numizmatiniai rinkiniai, taip pat dėl kitų aplinkybių.

9. Lietuvos banko valdyba patvirtino 50 litų proginės monetos, skirtos 1831 metų sukilimui ir jo herojės Emilijos Pliaterytės 200-osioms gimimo metinėms, etaloną. Šią monetą į apyvartą numatyta išleisti šių metų trečiąjį ketvirtį.

Monetos autorius – dailininkas Giedrius Paulauskis.

10. Lietuvos banko valdyba nutarė užsakyti pagaminti 60 milijonų 2007 metų laidos 20 litų nominalo banknotų ir 20 milijonų 1997 metų laidos 200 litų nominalo banknotų, nes Lietuvos bankui reikia papildyti banknotų atsargas.

200 litų banknotų vienintelė laida buvo pagaminta 1997 metais ir išleista į apyvartą tų metų lapkričio 24 d. Didėjant apyvartoje esančių grynų pinigų kiekiui, 200 litų banknotai greitai tapo populiariausi. Šių metų gegužės 31 dienos duomenimis, jie sudarė 34,6 proc. visos apyvartoje esančios grynųjų pinigų sumos. Jų poreikis vis augo. Šio nominalo banknotai turi didelę paklausą pripildant banknotais bankomatus.

Skirtingo dizaino ir palaipsniui didinto apsaugos lygio 20 litų nominalo banknotų laidos buvo išleistos į apyvartą 1991, 1993, 1997 ir 2001 metais. Šių metų gegužės 31 d. duomenimis, 2,7 proc. visos apyvartoje esančios grynųjų pinigų sumos buvo 20 litų banknotai. Lietuviškų banknotų padirbinėjimo lygis palyginti nedidelis, tačiau 20 litų nominalo banknotas per pastaruosius trejus metus buvo bene labiausiai padirbinėjamas. Todėl papildant banknotų atsargas planuojama pagerinti šio nominalo banknotų apsaugos lygį nekeičiant banknoto dizaino.

11. Lietuvos banko valdyba išklausė Finansinio stabilumo apžvalgą (2005 metai). Ją parengė Lietuvos banko Ekonomikos departamentas.

Pagrindinis finansinio stabilumo analizės tikslas - nurodyti tiek vidaus, tiek ir išorės grėsmes šalies finansų sistemai ir

įvertinti šios sistemos gebėjimą atlaikyti nepalankių vidaus bei išorės sukrėtimų poveikį.

Pirmoji Lietuvos banko parengta finansinio stabilumo apžvalga pirmiausia skirta analitiškai įvertinti šalies finansų sistemą, ypač daug dėmesio kreipiant į šalies bankų sistemos ir jos skolininkų - namų ūkių ir nefinansinių įmonių - padėtį.

„Tikimės, kad ateityje nuolat skelbiamos finansinio stabilumo apžvalgos padės geriau suvokti galimą riziką Lietuvos finansų sistemai, taip pat paskatins šalies finansų rinkos dalyvių, ekonomistų ir visų besidominčiųjų finansų rinkomis diskusijas finansinio stabilumo klausimais“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.

Finansinio stabilumo apžvalga (2005 metai) artimiausiu metu bus paskelbta Lietuvos banko interneto svetainėje.