Lietuvos Respublikos mokėjimų balansas (2006 m. I ketv.)

2006 m. pirmojo ketvirčio ESD padidėjimą nulėmė užsienio prekybos deficito padidėjimas. ESD padidėjimui turėjo įtakos ir pajamų deficito padidėjimas, o padidėję teigiami paslaugų ir einamųjų pervedimų perviršiai net nekompensavo pajamų deficito padidėjimo.

Užsienio prekyba.

Pirmąjį 2006 m. ketvirtį toliau didėjo šalies prekių eksporto ir importo prieaugio tempai. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, palyginti su pirmuoju 2005 m. ketvirčiu, prekių eksportas padidėjo 32,5 procento, o prekių importas – 39,2 procento. Dėl spartesnio prekių importo (palyginti su prekių eksportu) augimo, šių metų pirmojo ketvirčio užsienio prekybos deficitas padidėjo 1,09 mlrd. litų, arba 67,6 procento.

Kaip ir 2005 m., prekių eksportas į naująsias ES valstybes ir NVS šalis padidėjo gerokai daugiau negu į senąsias ES valstybes. Tai ir nulėmė bendrą prekių eksporto prieaugio dydį. Prekių importo prieaugį daugiausia lėmė importo iš NVS šalių ir senųjų ES valstybių padidėjimas.

Tokia 2006 m. pirmojo ketvirčio prekių eksporto ir importo dinamika lėmė Lietuvos užsienio prekybos geografinės struktūros pokyčius. Palyginti su bendru šalies prekių eksporto ir importo mastu, sumažėjo ES šalių dalis ir padidėjo NVS šalių dalis.

Pirmąjį 2006 m. ketvirtį, palyginti su 2005 m. atitinkamu laikotarpiu, bendras užsienio prekybos su ES valstybėmis balanso deficitas padidėjo 759,4 mln. litų ir sudarė 926,4 mln. litų. Kiek daugiau (794,7 mln. Lt) padidėjo ir prekybos su NVS šalimis deficitas, kuris sudarė 2,29 mlrd. litų. Didžiausias Lietuvos užsienio prekybos deficitas buvo su Rusija, Vokietija ir Lenkija, o didžiausias prekybos perviršis – su JAV, Latvija, Estija ir Prancūzija.

Dėl pasaulinių naftos ir jos produktų kainų augimo labai didelį poveikį prekių eksporto ir importo didėjimui turėjo prekyba mineraliniais produktais. Šių metų pirmojo ketvirčio, palyginti su pirmuoju 2005 m. ketvirčiu, mineralinių produktų eksportas padidėjo 51,5 procento ir sudarė 40,3 procento viso prekių eksporto prieaugio, o mineralinių produktų importas padidėjo net 75,1 procento ir sudarė 42,8 procento viso prekių importo prieaugio. Per lyginamąjį laikotarpį šalies prekių (išskyrus mineralinius produktus) eksporto ir importo padidėjimas sudarytų atitinkamai 26,1 ir 28,9 procento. 

Paslaugos.

2006 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2005 m. ketvirčiu, paslaugų eksportas padidėjo 20,6 procento, o paslaugų importas – 26,7 procento. Teigiamas paslaugų prekybos perviršis lyginamuoju laikotarpiu padidėjo tiktai 30,5 mln. litų. Tuo tarpu, palyginti su 2005 m. ketvirtuoju ketvirčiu, paslaugų eksportas ir importas sumažėjo, o teigiamas paslaugų prekybos perviršis sumažėjo net 286,3 mln. litų.

Tris ketvirtadalius viso paslaugų eksporto ir importo sudarė transporto ir kelionių paslaugos. Transporto paslaugų eksportas, palyginti su pirmuoju 2005 m. ketvirčiu, padidėjo 3,7 procento, o paslaugų importas 29,4 procento, todėl teigiamas šių paslaugų prekybos perviršis sumažėjo 25,8 procento.

Iš visų transporto rūšių sparčiausiai augo kelių ir vamzdynų transporto paslaugų eksportas bei geležinkelių ir vamzdynų transporto paslaugų importas, o kelių transporto paslaugų balanso perviršis sudarė beveik 45,4 procento visų paslaugų teigiamo prekybos perviršio ir 72,2 procento visų transporto paslaugų prekybos perviršio.

2006 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2005 m. laikotarpiu, į Lietuvą laikinai atvykusių užsieniečių skaičius padidėjo 117,6 tūkst. žmonių, arba 15,6 procento, o laikinai išvykusių Lietuvos gyventojų skaičius 208,2 tūkst. žmonių, arba 23,9 procento. Per palyginamąjį laikotarpį kelionių pajamos padidėjo 8 procentais, o kelionių išlaidos – 12,6 procento. Bendras kelionių balanso perviršis sumažėjo 16,4 mln. litų.

Pirmąjį šių metų ketvirtį sparčiausiai augo ir didžiausią įtaką bendram paslaugų eksporto didėjimui turėjo prekybinio tarpininkavimo ir su prekyba susietos paslaugos.

Paslaugų eksportas į ES šalis sudarė 50,5 procento viso paslaugų eksporto, o paslaugų importas iš ES šalių – 55,6 procento. Bendroje paslaugų eksporto ir importo struktūroje NVS šalims tenkanti dalis sudarė atitinkamai 27,5 ir 30 procentų.

Pajamos.

2006 m. pirmojo ketvirčio pajamų balanso deficitas sudarė 623,1 mln. litų (2005 m. I ketv. buvo 490,3 mln. Lt). 2006 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2005 m. ketvirčiu, pajamų balanso deficitas padidėjo 132,7 mln. litų (27,1 %). Šių metų pirmojo ketvirčio pajamų balanso deficitą daugiausia didino padidėjusios nerezidentų reinvesticijos (jos į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtrauktos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskaitoje parodytos tarp TUI) ir kitų investicijų išlaidos (bankų išmokėtos palūkanos nerezidentams už paskolas ir indėlius).

Darbo pajamų perviršis pajamų balanse palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 26,2 mln. litų ir truputį padidino bendrą pajamų balanso deficitą.

Einamieji pervedimai.

2006 m. pirmąjį ketvirtį teigiamas einamųjų pervedimų balanso perviršis sudarė 376,6 mln. litų (2005 m. I ketv. buvo 340,5 mln. Lt). Einamųjų pervedimų srauto į Lietuvą dydį lėmė pervedimai iš ES paramos fondų, kurie palyginamuoju laikotarpiu padidėjo 186,6 mln. litų, arba 71,3 procento. Tuo tarpu privačių ir juridinių asmenų perlaidos sumažėjo, tai lėmė bendrą nedidelį einamųjų pervedimų perviršio padidėjimą.

Kapitalo ir finansinė sąskaitos.

Neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, 2006 m. pirmojo ketvirčio bendras investicijų srautas šalies mokėjimų balanso kapitalo ir finansinėse sąskaitose rodė grynąsias įplaukas – 1,59 mlrd. litų. Bendrą grynųjų įplaukų srauto dydį lėmė grynosios kitų investicijų įplaukos – daugiausia iš nerezidentų gautos paskolos ir padidėję nerezidentų indėliai ir korespondentinių sąskaitų likučiai šalies komerciniuose bankuose. Didžiausias grynųjų įplaukų srautas buvo pinigų finansinėse institucijose. Pastarasis įplaukų srautas buvo ir pagrindinis ESD finansavimo šaltinis.

Investicijos užsienyje.

2006 m. pirmą ketvirtį šalies ūkio subjektų investicijų užsienyje srautas sudarė 1,2 mlrd. litų. Palyginti su pirmuoju 2005 m. ketvirčiu, investicijos padidėjo tik 79,3 mln. litų. Beveik pusę visų investicijų užsienyje srauto sudarė Lietuvos komercinių bankų investicijos į nerezidentų skolos vertybinius popierius ir 34,5 procento nerezidentų įsiskolinimo už prekes ir paslaugas padidėjimas. Šalies ūkio subjektų tiesioginės investicijos užsienyje sudarė 12,5 procento viso investicijų užsienyje srauto.

Užsienio investicijos Lietuvoje.

2006 m. pirmąjį ketvirtį bendras užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 3,1 mlrd. litų (2005 m. I ketv. buvo 1,9 mlrd. Lt).