Lietuvos banko valdybos posėdyje

1) Nutarta leisti AB Lietuvos taupomajam bankui (LTB) sumažinti banko pagrindinį kapitalą 21,635 mln. Lt.

Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad LTB per 2000 m. patyrė 32,601 mln. Lt nuostolių, kurie susidarė dėl 76,9 mln. Lt papildomai suformuotų specialiųjų atidėjimų abejotiniems aktyvams dengti, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad banko kapitalo dydis nesikeistų ir neturėtų įtakos ir banko veiklą riziką ribojančių normatyvų vykdymui.

2) Nutarta įspėti AB PAREX BANKĄ dėl maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvo pažeidimo ir įpareigoti banką iki 2001 m. gegužės 1 d. pašalinti trūkumus ir apie tai informuoti Lietuvos banką.

Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad AB PAREX BANKAS 2001 m. kovo 1 d. duomenimis, pažeidė maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą.

3) Nutarta nenutraukti aukciono dalyvio sutarties tarp Lietuvos banko ir AB finansų maklerio įmonės “Finasta”.

Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad šis aukciono dalyvis laiku nesumokėjo už aukcione nupirktus Vyriausybės vertybinius popierius (VVP) dėl klientą aptarnaujančio banko kaltės, taip pat greitai buvo įvykdytas įsipareigojimas sumokėti už likusius neapmokėtus VVP.

Pagal nustatytą tvarką, aukciono dalyviui neįvykdžius reikalavimo sumokėti už visus aukcione nupirktus VVP, yra perduodama tiek VVP, kad už juos būtų visiškai sumokėta. Likę VVP, už kuriuos nebuvo sumokėta, perduodami tuomet, kai aukciono dalyvis perveda lėšas už likusius VVP, už kuriuos nebuvo sumokėta laiku.

Aukciono dalyvis netenka teisės dalyvauti aukcione tol, kol neįvykdys nurodytos prievolės dėl apmokėjimo, o Lietuvos bankas per vieną mėnesį priima sprendimą, dėl aukciono sutarties galiojimo su šiuo aukciono dalyviu.

4) Apžvelgta bankrutuojančių ir bankrutavusių bankų situacija, lėtai vykstančių likvidavimo procedūrų problematika, pateikti siūlymai, galintys pagreitinti šį procesą.

Šiuo metu bankų bankroto bylas nagrinėjantys teismai yra priėmę sprendimus pripažinti bankrutavusiais ir pradėti likvidavimo procedūras 12 bankų, kurių likvidavimo procedūros tęsiasi ne vienerius metus. Be to, šiuo metu dar nepaskelbta likvidavimo procedūra akcinei bendrovei LITIMPEKS bankui. Panevėžio komercinio banko ,,Ateitis” baigta likvidavimo procedūra, tačiau bankas dar nėra išregistruotas iš įmonių rejestro.

Išanalizavus bankrutavusių ir bankrutuojančio bankų teikiamas ataskaitas matyti, kad 2001 m. vasario 1 d. šių bankų suteiktų paskolų suma yra 472,747 mln., o sukauptų palūkanų suma 50,64 mln. Lt. Nuo bankroto bylų iškėlimo iki 2001 m. vasario 1 d. bankai pinigais ir turtu susigrąžino 113,8 mln. Lt paskolų ir palūkanų, o 23,5 mln. Lt paskolų ir palūkanų yra nurašyta, nes teismai paskolų sutartis pripažino negaliojančiomis. Dėl negrąžintų paskolų ir palūkanų bankų likvidatoriai ir administratorius į teismus yra pateikę 1031 ieškinį, iš jų 61 per paskutiniuosius bankroto procedūros metus (nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2001 m. vasario 1 d.). Pagal išnagrinėtus ieškinius teismai bankams priteisė 591,5 mln. Lt, tačiau iki 2001 m. vasario 1 d. iš šios sumos išieškota tik 40,58 mln. Lt (t.y. 6,86 proc. priteistos sumos).

Kaip nurodo bankų likvidatoriai, pagrindinė priežastis dėl kurios priteistos sumos neišieškomos yra ta, kad teismo antstoliai neranda banko skolininkų turto. Didžiąją dalį priteistos sumos bankai išieškojo per pirmuosius dvejus bankroto bylos nagrinėjimo metus, o per sekančius bankroto bylos nagrinėjimo metus išieškojo vis mažiau paskolų. Taip pat kai kurių bankų administravimo išlaidos žymiai viršija bankroto procedūros metu susigrąžintų lėšų sumą.

Po teismų sprendimų pradėti bankų likvidavimo procedūras priėmimo iki 2001 m. vasario 1 d. bankrutavę bankai yra patenkinę 81,1 mln. Lt (t.y. 13,9 procento) kreditorių reikalavimų.

Daugiausia kreditorių reikalavimų pinigais, turtu ir reikalavimo teisėmis planuoja patenkinti akcinė bendrovė LITIMPEKS bankas - 84,3 proc., komercinis bankas ,,Senamiesčio bankas” - 77,6 proc., komercinis bankas ,,Kredito bankas” - 75,1 proc., akcinė bendrovė ,,Tauro” bankas - 71.2 proc., akcinė bendrovė Vakarų bankas - 54,6 proc., akcinė bendrovė bankas ,,Lietuvos verslas” - 44,1 proc. Labai mažą dalį kreditorių reikalavimų planuoja patenkinti komercinis bankas ,,Sekundės bankas” - 1,8 proc., Kooperacijos bankas - 5,4 proc., komercinis bankas ,,Apus” - 10,6 proc.

Lietuvos bankas eilė kartų nurodė pagrindines problemas, su kuriomis dažniausiai susiduria bankrutuojantys ir bankrutavę bankai. Kai kurios jų buvo išspręstos, tačiau iki šiol išliko kai kurių priežasčių, dėl kurių taip ilgai vyksta bankų bankroto procedūros ir likvidatoriai neužbaigia bankų likvidavimo: įstatyme nenustatyta, per kiek laiko teismas turėtų priimti sprendimą dėl banko pripažinimo bankrutavusiu ir jo likvidavimo procedūros pradėjimo, nepakankamai reglamentuota kreditorių teisės perimti reikalavimo teises realizavimo tvarka ir terminai, sudėtinga turto pardavimo varžytinėse tvarka ir nepakankamai reglamentuota varžytinėse nepavykusio parduoti banko turto perdavimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos banke yra parengtas Komercinių bankų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriame numatytas šių problemų sprendimas.

5) Išklausyta Pinigų politikos departamento 2000 m. ketvirto ketvirčio ataskaita.

Per minėtą laikotarpį Lietuvos bankas nevykdė atvirosios rinkos operaci­jų, neįžvelgdamas jų būtinybės rinkos efektyvumui didinti. Siekdamas užtikrinti bankų sistemos likvidumą ir taikydamas privalomųjų atsargų reikalavimą komerciniams bankams, jį sumažino nuo 10 proc. iki 8 proc. Tokį žingsnį nulėmė bankinės sistemos ir jos priežiūros stiprėjimas.

Šiuo laikotarpiu privalomųjų atsargų litais ir užsienio valiutomis apimtis sumažėjo 125,1 mln. litų (14,1 proc.).

Atsižvelgiant į tai, kad komerciniai bankai neturėjo likvidumo problemų, neišsprendžiamų tarpbankinėje rinkoje, ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos bankas neteikė vienos nakties ir likvidumo paskolų, taip pat nesudarė tiesioginių atpirkimo sandorių.

Per šį laikotarpį pinigų bazė P0 padidėjo 177,2 mln. litų (4,7 proc.) ir gruodžio

pabaigoje prilygo 3 940,8 mln. Litų. Pinigų bazės padidėjimą metų pabaigoje nulėmė prieš šventes sezoniškai išauganti grynųjų pinigų paklausa. Taip pat pinigų bazės padidėjimą įtakojo komercinių bankų operacijos ir centrinės vyriausybės operacijos Lietuvos banke.

Lietuvos banko įsipareigojimų litais padengimas aukso ir konvertuojamųjų valiutų atsargomis visiškai atitiko Lietuvos Respublikos lito patikimumo įstatymo nuostatas. Metų pabaigoje aukso ir konvertuojamųjų valiutų atsargos Lietuvos banko įsipareigojimus nacionaline valiuta viršijo 1,8 mlrd. litų, o padengimo santykis buvo 150,6 procento.

2000 m. ketvirtąjį ketvirtį pinigų kiekis P2 padidėjo 601,1 mln. litų (6,1 proc.) ir gruodžio pabaigoje buvo beveik 10,5 mlrd. Litų. Pagrindiniai pinigų kiekio P2 didėjimo veiksniai buvo grynasis užsienio turtas, kuris padidėjo 166,0 mln. litų, ir grynosios pretenzijos centrinei vyriausybei, kurios padidėjo 453,1 mln. Litų. Pastarosios grynosios pretenzijos padidėjo, nes centrinės vyriausybės lėšos Lietuvos banke ir komerciniuose bankuose buvo naudojamos biudžetui finansuoti ir vidaus skolai aptarnauti.

2000 m. ketvirtąjį ketvirtį tarpbankinė rinka buvo suaktyvėjusi dėl sezoniškai padidėjusio ūkio kreditavimo ir klientų lėšų judėjimo.

Vidutinė tarpbankinės rinkos sandorių litais palūkanų norma šiuo laikotarpiu padidėjo dėl didesnės šių sandorių paklausos: rugsėjį ji buvo 2,56 procento, o gruodį - 4,74 proc. (1999 m. gruodį - 4,64 proc.).

Per praėjusį ketvirtį rezidentams suteiktų paskolų metų palūkanų normos ir toliau pasižymi tendencija mažėti, kuri prasidėjo antrąjį ketvirtį. Gruodį vidutinės paskolų litais ir užsienio valiutomis metų palūkanų normos atitinkamai buvo lygios 11 proc. ir 9,7 proc. Skirtumas tarp paskolų palūkanų normų litais ir užsienio valiutomis išlieka gana stabilus ir svyruoja maždaug apie 1-1,5 proc.

Šį laikotarpį išliko indėlių ir paskolų nominalių palūkanų normų mažėjimo tendencija. Ketvirčio pabaigoje realios visų paskolų litais palūkanų normos sudarė apie 9 proc., o analogiškos užsienio valiutomis - apie 8 proc. Skirtumas tarp paskolų realių palūkanų litais ir užsienio valiutomis svyravo apie 1 - 1,5 proc. punkto (rugsėjo mėn. buvo lygus nuliui).