Lietuvos bankas
2010-09-22
KREDITO ĮSTAIGŲ VEIKLA 2001 METAIS 1. Bankų plėtra 2001 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 9 Lietuvos banko licenciją turintys bankai, 4 užsienio bankų skyriai ir 5 užsienio bankų atstovybės. 2001 m. sausio 25 d. buvo įregistruotas ir veiklą pradėjo VFR banko VEREINS-UND WESTBANK AG Vilniaus skyrius, kuris anksčiau turėjo atstovybę Lietuvoje. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo priimtu AB Turto banko įstatų patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymu, Lietuvos banko valdyba 2001 m. liepos mėn. atšaukė AB Turto bankas banko licenciją, be to 2001 m. Lietuvos banko valdyba atšaukė banko licenciją AB bankui ,,HANSABANKAS”, kuris dėl AB Lietuvos taupomojo banko reorganizavimo buvo prijungtas prie AB Lietuvos taupomojo banko, o susijungusių bankų pavadinimas tapo AB bankas ,,Hansa-LTB”. Bankų sistemos atskirų balansinės ataskaitos straipsnių dinamika mln. Lt Eil.Nr. Balansinės ataskaitos straipsnio pavadinimas Suma 2001 01 01 Suma 2001 10 01 Suma 2002 01 01 Pasikeitimas per IV ketvirtį (proc.) Pasikeitimas per metus (proc.) 1. Turtas (aktyvai) 13 095,3 14 162,4 15 343,0 8,3 17,2 2. Indėliai ir akredityvai 8 596,1 9 808,8 10 415,7 6,2 21,2 privačių įmonių 2 470,4 2 715,5 3 077,8 13,3 24,6 fizinių asmenų 5 043,3 5 908,7 6 357,1 7,6 26,1 3. Suteiktos paskolos 5 519,1 5 809,8 6 507,0 12,0 17,9 4. Akcininkų nuosavybė 1 308,9 1 416,4 1 427,4 0,8 9,1 5. Einamųjų metų pelnas (nuostolis) 52,7 -41,3 -23,3 Bankų pateiktų neaudituotų, po užbaigiamųjų apyvartų 2002 01 01 finansinių ataskaitų duomenimis, veikiančių šalies komercinių bankų: aktyvai, sudarė 15,3 mlrd. Lt ir per metus padidėjo 2,25 mlrd. Lt arba 17,2 proc; klientams suteiktos paskolos, kurių suma siekė 6,5 mlrd. Lt per metus padidėjo 988 mln. Lt arba 17,9 proc.; šalies bankuose laikomų indėlių suma sudarė 10,4 mlrd. Lt ir per metus padidėjo 1,8 mlrd. Lt arba 21,2 proc.: iš jų gyventojų indėliai sudarė beveik 6,4 mlrd. Lt, ir per metus padidėjo 1,3 ml

2001 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 9 Lietuvos banko licenciją turintys bankai, 4 užsienio bankų skyriai ir 5 užsienio bankų atstovybės. 2001 m. sausio 25 d. buvo įregistruotas ir veiklą pradėjo VFR banko VEREINS-UND WESTBANK AG Vilniaus skyrius, kuris anksčiau turėjo atstovybę Lietuvoje. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo priimtu AB Turto banko įstatų patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymu, Lietuvos banko valdyba 2001 m. liepos mėn. atšaukė AB Turto bankas banko licenciją, be to 2001 m. Lietuvos banko valdyba atšaukė banko licenciją AB bankui ,,HANSABANKAS”, kuris dėl AB Lietuvos taupomojo banko reorganizavimo buvo prijungtas prie AB Lietuvos taupomojo banko, o susijungusių bankų pavadinimas tapo AB bankas ,,Hansa-LTB”.

Bankų sistemos atskirų balansinės ataskaitos straipsnių dinamika

mln. Lt

Eil.Nr.

Balansinės ataskaitos straipsnio pavadinimas

Suma

2001 01 01

Suma

2001 10 01

Suma

2002 01 01

Pasikeitimas per IV ketvirtį (proc.)

Pasikeitimas per metus (proc.)

1.

Turtas (aktyvai)

13 095,3

14 162,4

15 343,0

8,3

17,2

2.

Indėliai ir akredityvai

8 596,1

9 808,8

10 415,7

6,2

21,2

privačių įmonių

2 470,4

2 715,5

3 077,8

13,3

24,6

fizinių asmenų

5 043,3

5 908,7

6 357,1

7,6

26,1

3.

Suteiktos paskolos

5 519,1

5 809,8

6 507,0

12,0

17,9

4.

Akcininkų nuosavybė

1 308,9

1 416,4

1 427,4

0,8

9,1

5.

Einamųjų metų pelnas (nuostolis)

52,7

-41,3

-23,3

Bankų pateiktų neaudituotų, po užbaigiamųjų apyvartų 2002 01 01 finansinių ataskaitų duomenimis, veikiančių šalies komercinių bankų:

aktyvai, sudarė 15,3 mlrd. Lt ir per metus padidėjo 2,25 mlrd. Lt arba 17,2 proc; klientams suteiktos paskolos, kurių suma siekė 6,5 mlrd. Lt per metus padidėjo 988 mln. Lt arba 17,9 proc.; šalies bankuose laikomų indėlių suma sudarė 10,4 mlrd. Lt ir per metus padidėjo 1,8 mlrd. Lt arba 21,2 proc.: iš jų gyventojų indėliai sudarė beveik 6,4 mlrd. Lt, ir per metus padidėjo 1,3 mlrd. Lt arba 26,1 proc.; iš jų indėliai nacionaline valiuta sudarė 5,7 mlrd. Lt ir per metus padidėjo 27,2 proc.; iš jų indėliai užsienio valiuta sudarė apie 4,7 mlrd. Lt ir per metus padidėjo 14,6 proc.

2. Veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymas

2001 metais daugumos bankų veikla buvo atsargesnė, ką liudija veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymas su gana dideliu rezervu; 2002 01 02 bankų pateiktų neaudituotų ataskaitų duomenimis, bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 15,5 proc. ir viršijo Lietuvos banko nustatytą minimalų 10 proc. kapitalo reikalavimą; likvidumo normatyvas atitinkamai sudarė 47,9 proc. ir taip pat gerokai viršijo Lietuvos banko nustatytą 30 proc. minimumą.

Nors 2002 m. sausio 1 d. visi šalies komerciniai bankai ir užsienio bankų skyriai veikiantys Lietuvoje vykdė visus Lietuvos banko nustatytus riziką ribojančius normatyvus, visgi per metus riziką ribojančių normatyvų vykdymo pažeidimų išvengti nepavyko. 2001 metais veikiančiuose bankuose vieną kartą buvo užfiksuotas likvidumo normatyvo pažeidimas, bei keturis kartus buvo pažeistas maksimalios paskolos vienam skolininkui normatyvas. Trims bankams Lietuvos banko valdyba 2001 metais pritaikė poveikio priemones.

3. Paskolos

Klientams suteiktų paskolų dalis grynąja verte bankų turte per metus padidėjo nuo 40,6 iki 41,3 proc. Didžiausias paskolų portfelio augimas buvo paskutinįjį 2001 m. ketvirtį ir ypač gruodžio mėnesį. Toks paskolų portfelio išaugimas metų pabaigoje nemaža dalimi sietinas su nuo šių metų pradžios pasikeitusiu Pelno mokesčio įstatymu, panaikinusiu buvusią nuostatą dėl investicijoms skiriamo pelno neapmokestinimo. Praėjusiais metais klientams suteiktų ilgalaikių paskolų dalis paskolų portfelyje išaugo nuo 60 proc. iki 67 proc.

Jeigu 2000 metais labiausiai augo valstybės ir savivaldybės įmonių bei vietinių valdymo institucijų kreditavimas, tai 2001 metais paskolų portfelyje labiausiai išaugo paskolos privačioms įmonėms ir gyventojams - atitinkamai 830 mln. Lt ir 143 mln. Lt.

Visus 2001 metus bankų paskolų portfelio kokybės rodikliai turėjo gana nuoseklią gerėjimo tendenciją. Tam reikšmingos įtakos turėjo pagerėjusi kai kurių skolininkų finansinė būklė, atsigaunanti šalies ekonomika, o kartu ir nuostolingų paskolų nurašymas bei perkėlimas į nesisteminę apskaitą.

Veikiančių bankų sistemos paskolų portfelio kokybės rodiklių dinamika pateikiama lentelėje.

Veikiančių bankų sistemos paskolų portfelio kokybės rodiklių dinamika

Data

Atidėjimai paskoloms/ suteiktos paskolos, %

III, IV, V grupės paskolos/ visos paskolos, %

1997 01 01

20,68

32,1

1998 01 01

18,52

28,25

1999 01 01

5,92

12,46

2000 01 01

4,47

11,92

2001 01 01

3,73

10,79

2002 01 01

2,55

7,45

Kreditavimas išlieka pagrindiniu bankų pajamų šaltiniu ir sudaro 42,8 proc. visų bankų gaunamų pajamų (o, įskaitant paskolas bankams ir kitoms kredito bei finansų institucijoms - apie 51,7 proc. visų pajamų).

4. Indėliai

Jau kelinti metai iš eilės bankų sistemos įsipareigojimų struktūroje stabiliausiai ir sparčiausiai augantis šaltinis yra gyventojų indėliai, kurių lyginamasis svoris 2001 metais padidėjo nuo 43 proc. iki 46 proc.

2001 metų pabaigoje, lyginant su metų pradžia, lėšų likučiai privačių įmonių-rezidentų indėlių sąskaitose išaugo 496 mln. Lt arba 22 proc. (vien per 2001 m. IV ketvirtį 303 mln. Lt) ir kiekvieną mėnesį vidutiniškai 21 proc. viršijo atitinkamą 2000 metų lygį.

5. Kapitalas

Praėjusiais metais, privatizavus AB Lietuvos taupomąjį banką, ženkliai padidėjo užsienio investuotojų dalis bankų akciniame kapitale, o tai pratęsė užsienio investuotojų įtakos bankų kapitale augimo tendenciją:

1996 01 01 užsieniečiai valdė 16 proc. veikiančių bankų akcinio kapitalo;

1997 01 01 ? 25 proc.;

1998 01 01 ? 32 proc.;

1999 01 01 ? 39 proc.;

2000 01 01 - 35 proc.;

2001 01 01 ? 58 proc.;

2002 01 01 ? 81 proc.

2002 m. sausio 1 d. duomenimis, šešiuose iš devynių veikiančių komercinių bankų užsienio investuotojai valdė daugiau nei pusę akcinio kapitalo. Be to, šiuo metu vyksta derybos su Vokietijos banku NORD/LB dėl valstybei priklausančio 76 proc. AB Lietuvos žemės ūkio banko akcijų paketo pardavimo minėtam užsienio bankui. Deryboms pasibaigus sėkmingai, užsienio investuotojų dalis bankų akciniame kapitale išaugtų iki 89 proc.

6. Pelningumas ir efektyvumo rodikliai

Bendras šalies bankų sistemos 2001 m. neaudituotas rezultatas ? 23,3 mln. Lt nuostolis. Neaudituotų finansinių ataskaitų duomenimis, 2001 m. šeši bankai ir vienas užsienio banko skyrius dirbo pelningai ir gavo 115 mln. Lt pelno, o trys bankai (AB bankas ,,Hansa-LTB”, AB PAREX BANKAS ir UAB Sampo bankas) ir trys užsienio bankų skyriai (Merita Bank Plc Vilniaus skyrius, Norddeutsche Landesbank Girozentrale Vilniaus skyrius ir VEREINS-UND WESTBANK AG Vilniaus skyrius) per tą patį laikotarpį patyrė 138,3 mln. Lt nuostolių.

Nežiūrint sumažėjusios realiosios palūkanų maržos (nuo 5,2 iki 4,3 proc.) dauguma bankų 2001 m. pagerino savo veiklos rezultatus, tačiau užsienio bankų skyriams kol kas nepavyksta užtikrinti pelningos veiklos. 2001 m. rugpjūčio mėn. AB Lietuvos taupomasis bankas, perkainavęs ilgalaikį materialųjį turtą, padarė 85,5 mln. Lt papildomų išlaidų. Šios vieno banko išlaidos ne tik smarkiai pakeitė visos sistemos išlaidų struktūrą, bet ir padarė didžiausios įtakos neigiamam 2001 m. bankų sistemos veiklos rezultatui.

Toliau pateikiamas bankų veiklos rezultatas 2001 ir 2000 metais.

Veikiančių bankų veiklos rezultatai

Einamųjų metų pelnas (mln. Lt)

2000 (audituotas)

2001 (neaudituotas)

1.

AB Lietuvos žemės ūkio bankas

7,3

8,5

2.

AB bankas ,,Hansa-LTB??

-32,6

-114,0

3.

AB Ūkio bankas

4,0

4,1

4.

AB Vilniaus bankas

82,2

92,6

5.

AB Šiaulių bankas

1,9

2,4

6.

AB bankas ,,SNORAS??

3,9

5,1

7.

UAB Medicinos bankas

1,4

1,6

8.

AB PAREX BANKAS

-4,6

-7,3

9.

AB bankas ,,HANSABANKAS”

-3,7

 

9.

UAB Sampo bankas

1,3

-10,1

 

Iš viso bankų

61,1

-17,1

10.

VEREINS-UND WESTBANK AG Vilniaus skyrius

-

-2,2

11.

Kredyt Bank S.A. Vilniaus skyrius

6,2

0,7

12.

Merita Bank Plc Vilniaus skyrius

-3,3

-4,0

13.

Nord/LB Vilniaus skyrius

-11,3

-0,7

Iš viso užsienio bankų skyrių

-8,4

-6,2

Iš viso

52,7

-23,3

Mažėjančios rinkos palūkanų normos bei du metus mažai augęs paskolų portfelis nulėmė tai, kad per 2001 m. bankai gavo 11,5 mln. Lt mažiau palūkanų pajamų negu per 2000 m. Paslaugų ir komisinių pajamų padidėjimas 53,3 mln. Lt bei jų dalies visose pajamose padidėjimas nuo 19 proc. iki 22 proc. rodo, kad bankai, kompensuodami palūkanų pajamų trūkumą, plėtė kitas bankines operacijas bei paslaugas. 2001 m. paskutinį ketvirtį po dviejų metų sąstingio pradėjęs didėti paskolų portfelis leidžia tikėtis, kad 2002 m. pradžioje bankams pavyks gauti daugiau palūkanų pajamų.

Didžiausią bankų išlaidų dalį, kaip ir ankstesniais metais, sudarė operacinės išlaidos, kurioms teko 38 proc. visų išlaidų. Palūkanų išlaidoms teko 30 proc. visų išlaidų, o išlaidos specialiesiems atidėjimams sudarė 9 proc. visų išlaidų. Sparčiausiai 2001 m. augo kitos bankų išlaidos (padidėjo 65,5 proc.), kurios sietinos su jau anksčiau minėto AB Lietuvos taupomojo banko turto perkainavimu.

7. Kredito unijos

2002 m. sausio 1 d. Lietuvoje veikė 41 kredito unija, vienijusi 10758 narius. 2001 metais buvo įregistruotos trys naujos kredito unijos (,,Jonavos žemė“, Jurbarko ir Ukmergės) - mažiausiai nuo 1996 metų.

Kredito unijų pagrindinių suvestinės balansinės ataskaitos straipsnių dinamika

Eil.

Nr.

Balansinės ataskaitos straipsnio pavadinimas

Suma (tūkst.Lt)

Pasikeitimas per metus

2001 01 01

2002 01 01

(proc.)

1.

Turtas (aktyvai)

15293,6

33839,5

2,2 karto

2.

Suteiktos paskolos

8811,8

21063,7

2,4 karto

3.

Indėliai

10292,6

26514,1

2,6 karto

Iš jų, kredito unijų narių ir asocijuotų narių

8283,5

20675,9

2,5 karto

4.

Pajinis kapitalas

2450,1

4013,0

63,8

5.

Einamųjų metų pelnas

42,9

361,8

-

Per 2001 metus kredito unijų veikla sparčiai plėtėsi:

turtas padidėjo 2,2 karto ir 2002 01 01 sudarė 0,22 proc. veikiančių bankų sistemos turto. Trijų kredito unijų (Panevėžio ,,Ūkininkų viltis“, Pakruojo ūkininkų ir Šilutės) aktyvai viršijo 3 mln. Lt ir apėmė 32 proc. visų kredito unijų aktyvų;

suteiktos paskolos padidėjo 2,4 karto ir sudarė 62,2 proc. viso turto. 2002 m. sausio 1 d. specialiuosius atidėjimus paskoloms (157,7 tūkst. Lt) buvo sudariusi 21 kredito unija;

investicijos į Vyriausybės vertybinius popierius per metus išaugo 2,5 karto;

indėliai išaugo 2,6 karto, didžiausią jų dalį (78 proc.) sudarė narių indėliai;

visų kredito unijų pajinis kapitalas per metus padidėjo 63,8 proc. iki 4 mln. Lt.

Praėjusiais metais 32 kredito unijos dirbo pelningai, 9 kredito unijos patyrė nuostolį. Kredito unijų revizorių (nepriklausomų auditorių) nepatikrintų ir visuotinių narių susirinkimų nepatvirtintų ataskaitų duomenimis, 2001 metais kredito unijos gavo 361,8 tūkst. Lt pelno (palyginimui, 2000 metų kredito unijų veiklos rezultatas ? 42,9 tūkst. Lt pelno). Tokiam kredito unijų veiklos rezultatui įtakos turėjo dėl daugelyje kredito unijų pagerėjusios paskolų portfelio kokybės gerokai sumažėjusios išlaidos specialiesiems atidėjimams.

Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis kredito unijų pajamų šaltinis buvo palūkanų pajamos, sudariusios 84,1 proc. visų pajamų. Didžiausią išlaidų dalį sudarė palūkanų ir operacinės išlaidos, sudariusios atitinkamai 50,4 proc. ir 41,8 proc. visų išlaidų.

2002 m. sausio 1 d. visos kredito unijos vykdė Lietuvos banko nustatytus kredito unijų veiklos riziką ribojančius normatyvus.

2001 m. buvo inspektuotos 28 kredito unijos, 2 kredito unijoms buvo pritaikytos poveikio priemonės.

PAGRINDINĖS 2001-ŲJŲ METŲ KREDITO ĮSTAIGŲ PRIEŽIŪROS KRYPTYS

Lietuvos bankas vykdydamas kredito įstaigų priežiūrą, siekia įgyvendinti tarptautinėje praktikoje pripažintus reikalavimus, kurie atsispindi Bazelio komiteto Pagrindiniuose efektyvios bankų priežiūros principuose. 2001 m. Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvoje vykdė Finansinio sektoriaus vertinimo programą (FSAP). Viena iš šios programos sudedamųjų dalių apima vertinimą, kaip šalyje įgyvendinami Pagrindiniai Bazelio efektyvios bankų priežiūros principai bei TVF Skaidrumo pinigų ir finansų politikoje principai. Dalyvaudamas šioje programoje, Lietuvos bankas, išanalizavęs pastarojo meto bankų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimus ir taikomą priežiūros praktiką, ir atliko detalų ,,savęs vertinimą”.

Praėjusiais metais Lietuvos banko teisės aktai buvo toliau harmonizuojami su Europos Sąjungos (ES) direktyvų reikalavimais. 2000 m. pabaigoje patvirtinus naująsias Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisykles, atitinkančias ES direktyvų reikalavimus, 2001 m. bankuose buvo pradėta vertinti rinkos rizika ir nustatytas kapitalo poreikis šiai rizikai amortizuoti.

Be to, praėjusiais metais Lietuvos banko valdyba patvirtino ir kitų reikšmingų bankų veiklai teisės aktų; vienas iš jų - Bendrosios banko vidaus kontrolės organizavimo nuostatos, kuriose apibrėžtas banko tarybos ir valdybos vaidmuo kontrolės procese, nustatyti būtini vidaus kontrolės elementai, išdėstyti reikalavimai banko rizikos nustatymo ir vertinimo sistemai, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas banko santykiams su klientais ir iš to kylančiai rizikai valdyti. Be to, nustatyti reikalavimai banko informacinei sistemai, vidaus kontrolės vertinimui ir kt.

Atsižvelgdamas į didėjantį bankinių produktų ir paslaugų teikimo, naudojant naujausius elektroninio ryšio ir informacinių technologijų pasiekimus, mastą ir iš to kylantį būtinumą užtikrinti tinkamą rizikos identifikavimą, stebėjimą ir valdymą bei įvertinti įtaką bendrai banko veiklos politikai, Lietuvos bankas parengė Elektroninės bankininkystės rizikos stebėjimo ir valdymo bendrąsias nuostatas. Šio dokumento nuostatos nurodo šalies bankams pagal savo technines galimybes bei teikiamų elektroninės bankininkystės paslaugų apimtis užtikrinti tinkamą šios naujos veiklos srities rizikos stebėjimo ir valdymo sistemos sukūrimą. Be to, nuostatos reglamentuoja pagrindinius e-bankininkystės saugumo kontrolės proceso aspektus, banko e-bankininkystės išorinių ryšių ir priklausomybės nuo trečiųjų šalių priežiūros proceso sukūrimą, priemones, garantuojančias informacijos konfidencialumą, transakcijų, įrašų ir informacijos vientisumą bei kliento tapatybės nustatymo metodus.

2001 m. Lietuvos bankas patvirtino Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bendruosius nuostatus ir rekomendavo bankams taikyti šį rizikos valdymo metodą bei įtraukti jį į bendrą banko rizikos valdymo politiką. Testavimo dėka bankai gali visapusiškai įvertinti savo veiklos aspektus bei perspektyvas ir prognozuoti, kokius nuostolius jie patirtų ateityje, rinkoje susiklosčius tam tikroms nepalankioms aplinkybėms. Testavimo rezultatų analizė sudaro prielaidas išryškinti banko silpnąsias puses, o tuo pačiu padeda banko vadovybei priimti tinkamus sprendimus: iš anksto numatyti veiklos strategiją nepalankiausiomis aplinkybėmis ir alternatyvius finansavimo šaltinius, jeigu nuosavo kapitalo nepakaktų galimiems nuostoliams padengti bei pakoreguoti esamą verslo politiką, siekiant minimizuoti galimus nuostolius.

2001 m. Lietuvos bankas nustatė griežtesnius reikalavimus Banko veiklos riziką ribojančių normatyvų skaičiavimo periodiškumui. Komerciniai bankai privalo užtikrinti, kad visi 5 šiuo metu nustatyti banko veiklos riziką ribojantys normatyvai (kapitalo pakankamumo, likvidumo, maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais, maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų normatyvas) būtų vykdomi kiekvieną dieną, o ne tik ataskaitinėmis datomis.

Stiprėjanti konkurencija 2001 m. įtakojo ir bankų dukterinių įmonių veiklos apimčių išsiplėtimą, todėl padidėjo konsoliduotos bankų ir jų kontroliuojamų įmonių priežiūros svarba. 2001 m. pradžioje Lietuvos bankas patikslino Finansinių ataskaitų konsolidavimo ir konsoliduotos priežiūros taisykles: įteisintas proporcinis konsolidavimas, kaip tai yra nustatyta ES direktyvoje. Šis konsolidavimo metodas taikomas bendrai kontroliuojamoms įmonėms, t.y. kredito įstaigoms ar įmonėms, kurių ekonominę veiklą arba turtą pagal sutartį kontroliuoja dvi ar daugiau sutarties šalių.

Kaip ir anksčiau, 2001 m. Lietuvos bankas nemažai dėmesio skyrė kredito įstaigų finansinės apskaitos ir atskaitomybės tobulinimui, šioje srityje buvo glaudžiai bendradarbiaujama su tarptautinėmis audito kompanijomis, ypač dėl Tarptautinio apskaitos standarto (TAS) Nr.39 ,,Finansinis turtas: pripažinimas ir įvertinimas” įgyvendinimo bankuose problemų.

2001 m. rudenį, vadovaujantis Centrinės kredito unijos įstatymu, buvo pradėtos Centrinė kredito unijos steigimo procedūros. Ryšium su tuo Lietuvos bankas priėmė keletą teisės aktų, kuriuose apibrėžė Centrinės kredito unijos steigimo ir licencijos išdavimo procedūras bei reikalavimus jos darbuotojams, užimantiems vadovaujančias pareigas. Taip pat buvo patvirtintos Centrinės kredito unijos finansinių ataskaitų formos, veiklos riziką ribojantys normatyvai ir jų skaičiavimo tvarka. Numatyta, kad Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai bus skaičiuojami vadovaujantis ta pačia metodika, kuri taikoma ir bankams.

2001 m. Lietuvos bankas toliau dirbo stiprindamas tarptautinį bendradarbiavimą su atitinkamomis užsienio šalių institucijomis. Lietuvoje steigiantis naujiems užsienio bankų padaliniams ir stiprėjant globalizacijos procesams, tokio bendradarbiavimo svarba vis didėja. Pernai buvo parengtos ir pasirašytos dvi naujos sutartys dėl bendradarbiavimo bankų priežiūros srityje: 2001 m pradžioje ? su Estijos banku, o metų pabaigoje ? su Vokietijos Federalinės bankų priežiūros tarnyba. Šiose sutartyse nustatyti bendradarbiavimo principai vykdant bendrą bankų, veikiančių tarptautiniu mastu, priežiūrą, įskaitant reikalavimus licencijavimui ir kapitalo savininkų kontrolę, inspektavimą, dukterinių įmonių kontrolę, veiklos riziką ribojančių normatyvų taikymą ir kt. Tokios sutartys jau anksčiau yra pasirašytos su Rusijos, Latvijos ir Lenkijos centriniais bankais bei Suomijos finansinių institucijų priežiūros tarnyba.

2001 m. gegužės mėn. Lietuvos bankas pirmą kartą organizavo Vilniuje kasmetinę Vidurio ir Rytų Europos šalių bankų priežiūros grupės konferenciją, kurioje pristatė savo požiūrį į Bazelio komiteto rengiamą Naują kapitalo pakankamumo sistemą bei dabartinę šalyje taikomą praktiką, taip pat pasidalino patirtimi bendradarbiavimo su kitomis šalies ir užsienio finansų sektoriaus priežiūros institucijomis srityje.