Lietuvos Respublikos mokėjimų balansas (2005 m. IV ketv. ir metų)

Einamoji sąskaita. 2005 m. ketvirtojo ketvirčio šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) sudarė 1,44 mlrd. litų, arba 7,3 procento BVP. Palyginti su 2005 m. trečiuoju ketvirčiu, ESD padidėjo 46,8 mln. litų, arba 3,4 procento. Visų praėjusių metų ESD sudarė 4,94 mlrd. litų, arba 7 procentus BVP (2004 m. ESD buvo 4,8 mlrd. Lt, arba 7,7 % BVP).

ESD bei ESD ir BVP santykis
	ESD, mln. Lt	ESD ir BVP santykis, %
2004 m.	-4 811,73	-7,7
I ketv.	-1 025,51	-7,7
II ketv.	-1 578,29	-10,3
III ketv.	-1 188,35	-7,1
IV ketv.	-1 019,58	-6,0
2005 m.	-4 941,53	-7,0
I ketv.	-800,53	-5,4
II ketv.	-1 313,74	-7,4
III ketv.	-1 390,21	-7,3
IV ketv.	-1 437,05	-7,3

Einamosios sąskaitos balanso ir jį sudarančių balansų pokyčiai. Einamosios sąskaitos pokytį nulėmę veiksniai
	2005 m. mln. Lt	2004 m. mln. Lt	Pokytis, %	Veiksniai, %
Einamosios sąskaitos balansas	-4 941,53	-4 811,73	2,7	2,7
Prekybos balansas	-7 937,58	-6 630,86	19,7	27,1
Paslaugų balansas	2 933,87	2 262,89	29,7	-13,9
Pajamų balansas	-1 723,84	-1 708,83	0,9	0,3
Einamųjų pervedimų balansas	1 786,02	1 265,07	41,2	-10,8

Per 2005 m. einamosios sąskaitos deficitas padidėjo dėl padidėjusio užsienio prekybos deficito, tačiau pagerėję teigiami paslaugų ir einamųjų pervedimų balansai gerokai sumažino prekybos balanso padidėjimo įtaką.

Užsienio prekyba.

2005 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, prekių eksporto ir importo prieaugis padidėjo, tačiau prekių importo (palyginti su prekių eksportu) prieaugio tempas buvo puse procento didesnis. Tai turėjo įtakos dar didesniam ketvirtojo ketvirčio ir visų 2005 m. užsienio prekybos deficito prieaugiui. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, prekių eksportas 2005 m., palyginti su 2004 m., padidėjo 27,1 procento, o prekių importas – 25 procentais. Užsienio prekybos deficitas per lyginamąjį laikotarpį padidėjo 1,6 mlrd. litų (2005 m. ketvirtąjį ketvirtį padidėjo 853 mln. Lt). Pagal turimus 2005 m. devynių mėnesių duomenis, prekių eksporto ir importo padidėjimui didesnės įtakos turėjo prekių vertės (ypač naftos ir jos produktų kainų), palyginti su prekių kiekiu, padidėjimas.

2005 m. prekių eksportas į naująsias ES šalis ir NVS šalis didėjo gerokai sparčiau nei į senąsias ES šalis. Šiuos pokyčius iš dalies lėmė euro nuvertėjimas JAV dolerio atžvilgiu 2005 m. antrąjį-ketvirtąjį ketvirčiais. 2005 m. eksportas į ES šalis sudarė 65,4 procento viso Lietuvos eksporto (2004 m. sudarė 66,9 %). Prekių eksportas į NVS šalis padidėjo nuo 16,3 iki 17,7 procento. Prekių importo didėjimą 2005 m. daugiausia lėmė padidėjęs prekių importas iš NVS šalių, o, palyginti su bendru importu, importas iš NVS šalių padidėjo nuo 26,7 iki 31,3 procento. Importo iš ES šalių dalis kiek sumažėjo (sudarė 59,1 % viso importo).

Palyginti su 2004 m., 2005 m. bendras užsienio prekybos su ES šalimis balanso deficitas sumažėjo 538 mln. litų ir sudarė 3,95 mlrd. litų, o prekybos su NVS šalimis deficitas padidėjo 2,66 mlrd. litų ir sudarė 7,6 mlrd. litų. Didžiausias Lietuvos užsienio prekybos deficitas buvo su Rusija, Vokietija ir Lenkija, o didžiausias prekybos perviršis – su Latvija, Prancūzija ir Estija.

Labai didelį poveikį prekių eksporto ir importo didėjimui turėjo prekyba mineraliniais produktais. 2005 m., palyginti su 2004 m., mineralinių produktų eksportas padidėjo 38,4 procento ir sudarė beveik 36 procentus viso prekių eksporto prieaugio, o mineralinių produktų importas padidėjo net 61,9 procento ir sudarė 48,8 procento viso prekių importo prieaugio. Per lyginamąjį laikotarpį šalies prekių (išskyrus mineralinius produktus) eksporto ir importo padidėjimas sudarytų atitinkamai 23,2 ir 15,9 procento, o užsienio prekybos deficitas būtų beveik 2 mlrd. litų mažesnis. Per lyginamąjį laikotarpį eksporto prekių struktūra pakito nedaug, o prekių importo struktūroje sumažėjo investicinių prekių dalis ir padidėjo (daugiausia dėl mineralinių produktų kainų pokyčių) tarpinio vartojimo prekių dalis.

Pagrindinių prekių grupių eksporto ir importo pokyčiai bei juos nulėmę veiksniai 2005 m., palyginti su 2004 m., %
	Eksportas		Importas
	pokytis	veiksnių įtaka	pokytis	veiksnių įtaka
Visos prekės	27,1	27,1	25,0	25,0
Investicinės prekės	27,8	2,3	10,4	1,9
Tarpinio vartojimo prekės	27,9	14,8	30,9	18,0
Vartojimo prekės	20,8	5,6	20,2	3,6
Benzinas	41,3	3,6	6,7 k.	0,1
Lengvieji automobiliai	26,3	0,8	31,8	1,6
Kitos prekės	14,8	0,0	-26,0	-0,2

Paslaugos.

Palyginti su trečiuoju 2005 m. ketvirčiu, ketvirtą ketvirtį paslaugų eksportas sumažėjo 0,4 procento, o paslaugų importas padidėjo 1,8 procento. 2005 m., palyginti su 2004 m., paslaugų eksportas padidėjo 27,1 procento, o paslaugų importas – 25,9 procento. Teigiamas paslaugų balanso perviršis lyginamuoju laikotarpiu padidėjo 671 mln. litų.

Daugiau kaip tris ketvirtadalius viso paslaugų eksporto ir importo sudarė transporto ir kelionių paslaugos. Transporto paslaugų eksportas ir importas didėjo per visus 2005 m. ketvirčius ir, palyginti su 2004 m., padidėjo atitinkamai 17,4 ir 35,2 procento.

Tarp atskirų transporto rūšių sparčiausiai augo jūrų ir kelių transporto paslaugų eksportas bei vamzdynų, oro ir jūrų transporto paslaugų importas, o kelių transporto paslaugų balanso perviršis sudarė beveik 40 procentų visų paslaugų balanso perviršio ir 60,6 procento visų transporto balanso perviršio.

Palyginti su 2004 m., 2005 m. į Lietuvą laikinai atvykusių užsieniečių skaičius padidėjo 20,2 procento, o laikinai išvykusių Lietuvos gyventojų skaičius – 18,7 procento. 2005 m. kelionių pajamos padidėjo 18,4 procento, o kelionių išlaidos – 16,8 procento. Bendras kelionių balanso perviršis padidėjo 100,5 mln. litų. Palyginti su transporto ir kitomis paslaugomis, kelionių pajamų ir išlaidų prieaugis turėjo nedidelės įtakos bendram paslaugų eksporto ir importo padidėjimui.

Per 2005 m. sparčiausiai didėjo prekybinio tarpininkavimo ir su prekyba susietų paslaugų eksportas (padidėjo daugiau kaip septynis kartus) bei veiklos lizingo (paprastoji nuoma) paslaugų eksportas (padidėjo daugiau kaip tris kartus). Kita vertus, minėtų paslaugų dalis, palyginti su bendru paslaugų mastu, yra nedidelė.

Pajamos.

2005 m. ketvirtojo ketvirčio pajamų balanso deficitas sudarė 263,2 mln. litų, o 2005 m. – 1,72 mlrd. litų. Palyginti su 2005 m. trečiuoju ketvirčiu, ketvirtąjį ketvirtį pajamų balanso deficitas sumažėjo 324,7 mln. litų (55,2 %). Palyginti su 2004 m., 2005 m. deficitas padidėjo 15 mln. litų (0,9 %). Ketvirtojo ketvirčio pajamų balanso deficitą daugiausia mažino sumažėjusios nerezidentų reinvesticijos (jos į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtrauktos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskaitoje parodytos tarp tiesioginių užsienio investicijų) ir dividendų išmokos nerezidentams už tiesiogines užsienio investicijas. Palyginti su 2004 m., 2005 m. reinvesticijos sumažėjo 298 mln. litų, o dividendų išmokos padidėjo 438,2 mln. litų.

Darbo pajamų perviršis pajamų balanse per 2005 m., palyginti su 2004 m., padidėjo 123,7 mln. litų ir truputį padidino bendrą pajamų balanso deficitą.

Einamieji pervedimai.

2005 m. ketvirtąjį ketvirtį einamųjų pervedimų balanso perviršis sudarė 404 mln. litų, o visų metų – 1,79 mlrd. litų. Einamųjų pervedimų srauto į Lietuvą dydį lėmė pervedimai iš ES paramos fondų ir privačių asmenų perlaidos, kurių daugumą sudarė iš Lietuvos išvykusių ir užsienyje dirbančių asmenų pervedimai. Minėti srautai 2005 m. sudarė atitinkamai 1,1 mlrd. litų ir 866,2 mln. litų. Einamųjų pervedimų perviršis labiausiai padidėjo dėl padidėjusių pervedimų iš ES paramos fondų. Palyginti su 2004 m., 2005 m. šie pervedimai padidėjo 457,1 mln. litų, o privačių asmenų pervedimai – 418,2 mln. litų.

Kapitalo ir finansinė sąskaitos.

Neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, 2005 m. bendras investicijų srautas šalies mokėjimų balanso kapitalo ir finansinėse sąskaitose rodė grynąsias įplaukas – 6,64 mlrd. litų, iš jų ketvirtąjį ketvirtį – 1,78 mlrd. litų. Bendrą grynųjų įplaukų srauto dydį lėmė grynosios kitų investicijų įplaukos – daugiausia iš nerezidentų gautos paskolos ir nerezidentų indėlių ir korespondentinių sąskaitų likučių šalies komerciniuose bankuose padidėjimas. Didžiausias grynųjų įplaukų srautas buvo pinigų finansinėse institucijose.

Investicijos užsienyje.

Ketvirtąjį 2005 m. ketvirtį šalies ūkio subjektų investicijų užsienyje srautas sudarė 1,87 mlrd. litų, o 2005 m. – 5,14 mlrd. litų. Palyginti su 2004 m., jos padidėjo 2,1 mlrd. litų. Pažymėtina, kad 2005 m. padidėjo visų rūšių investicijos. Beveik pusę visų investicijų užsienyje srauto sudarė Lietuvos komercinių bankų investicijos (daugiausia investicijos į nerezidentų skolos vertybinius popierius ir terminuotieji indėliai užsienio bankuose). Šalies ūkio subjektų tiesioginės investicijos užsienyje sudarė 17,9 procento viso investicijų užsienyje srauto.

Užsienio investicijos Lietuvoje.

2005 m. bendras užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 10,8 mlrd. litų (2004 m. buvo 6,2 mlrd. Lt), iš jų ketvirtąjį ketvirtį – 3,24 mlrd. litų.

Kapitalo ir finansinės sąskaitų balanso, jį sudarančių balansų pokyčiai ir šių sąskaitų pokytį nulėmę veiksniai
	2005 m. mln. Lt	2004 m. mln. Lt	Pokytis, %	Veiksniai, %
Kapitalo ir finansinės sąskaitų balansas*	4 941,53	4 811,73	2,7	-6,0
Kapitalo sąskaitos balansas	989,32	786,97	25,7	4,2
Tiesioginės investicijos	1864,82	1 420,7	31,3	9,2
Investicijų portfelis	-1 062,78	587,52	-280,9	-34,3
Išvestinės finansinės priemonės	36,63	6,91	430,1	0,6
Kitos investicijos	4 813,69	1 154,41	317,0	76,1
Oficialiosios tarptautinės atsargos	-1 926,95	342,92	-661,9	-47,2
Klaidos ir praleidimai	226,8	512,3	-55,7	-5,9

* su klaidomis ir praleidimais

Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje. 2005 m. ketvirtąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 577,2 mln. litų, o 2005 m. šių investicijų srautas siekė 2,79 mlrd. litų. Palyginti su 2004 m., šis srautas padidėjo 635 mln. litų, arba 29,5 procento. Bendrą tiesioginių užsienio investicijų srauto padidėjimą per lyginamąjį laikotarpį daugiausia lėmė kito kapitalo bei akcinio kapitalo srautų padidėjimas. Įvertinus šalies ūkio subjektų tiesiogines investicijas užsienyje, grynosios tiesioginių investicijų įplaukos 2005 m. sudarė 1,86 mlrd. litų, arba tik 2,6 procento BVP. Nepaisant to, panaudojant tiesiogines investicijas buvo finansuota 37,7 proc. einamosios sąskaitos deficito, o kartu su kapitalo sąskaitos balansu – 57,8 proc. ESD.

2005 m. gruodžio 31 d. duomenimis, sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 18,8 mlrd. litų (5,45 mlrd. EUR). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 5 525 litai (1 603 EUR) tiesioginių užsienio investicijų.

2005 m. daugiausia tiesioginių investicijų buvo skirta apdirbamajai pramonei (711,8 mln. Lt) ir finansinio tarpininkavimo veiklai (624,5 mln. Lt).

2005 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 33,1 procento visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje sudarė investicijos į apdirbamąją pramonę, į finansinio tarpininkavimo veiklą – 15,7 procento, į didmeninę ir mažmeninę prekybą – 13,9 procento, į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veiklas – 12,5 procento.

Daugiausia lėšų yra investavę Danijos (15,2 %), Švedijos (13,6 %), Rusijos (12,9 %), Vokietijos (11,6 %), Estijos (8,2 %) ir Suomijos (8,1 %) investuotojai.

ES šalių (25 šalys) investicijos sudarė 74,8 procento visų investicijų, iš jų senųjų ES šalių narių (15 šalių) investicijos – 60,9 procento, NVS šalių investicijos – 13,2 procento.

Investicijų portfelis.

Tiek 2005 m. ketvirtąjį ketvirtį, tiek ir visus 2005 m. grynasis investicijų portfelio srautas Lietuvoje buvo neigiamas – atitinkamai 884,7 ir 1 062,8 mln. litų., t. y. investicijų portfelio užsienio turto padidėjimas viršijo įsipareigojimų nerezidentams padidėjimą. Investicijų portfelio užsienio turtas daugiausia didėjo dėl pinigų finansinių institucijų investicijų, o įsipareigojimų nerezidentams padidėjimą lėmė valdžios sektoriaus vertybinių skolos popierių emisija.

Kitų investicijų

grynasis srautas buvo teigiamas. Ketvirtąjį ketvirtį jis sudarė 1,87 mlrd. litų, o per 2005 m. – 4,81 mlrd. litų. Kitų investicijų srautas Lietuvoje per ataskaitinį laikotarpį sudarė atitinkamai 2,54 ir 6,93 mlrd. litų ir lėmė bendrą teigiamą šių investicijų srautą. Palyginti su 2004 m., 2005 m. kitų investicijų srautas Lietuvoje padidėjo 3,91 mlrd. litų. Tokį didelį šių investicijų srauto padidėjimą lėmė pinigų finansinių institucijų iš nerezidentų gautų paskolų srautas ir dėl padidėjusio prekių importo padidėjęs šalies ūkio subjektų įsiskolinimas už prekes ir paslaugas.

Oficialiosios tarptautinės atsargos.

Per 2005 m. šalies oficialiosios tarptautinės atsargos padidėjo beveik 2 mlrd. litų, iš kurių šių atsargų srautas sudarė 1,93 mlrd. litų, o dėl kitų veiksnių (aukso perkainojimo, vertybinių popierių kainų, valiutos kurso pasikeitimų ir kt.) jos padidėjo dar 68 mln. litų. Oficialiosios tarptautinės atsargos didėjo visus praėjusių metų ketvirčius ir gruodžio mėn. pabaigoje sudarė 11,1 mlrd. litų (3,22 mlrd. EUR).

Daugiausia oficialiąsias tarptautines atsargas didino grynųjų pinigų kiekio apyvartoje padidėjimas (per 2005 m. jų kiekis padidėjo 1,1 mlrd. Lt, iš jų ketvirtąjį ketvirtį 501,2 mln. Lt) ir kitų pinigų finansinių institucijų lėšų Lietuvos banke padidėjimas 815,5 mln. litų. Atsargas taip pat didino Lietuvos banko likusių įsipareigojimų grynasis padidėjimas 113,3 mln. litų ir išorės įsipareigojimų padidėjimas 15,5 mln. litų.

Tuo tarpu centrinės valdžios indėlių Lietuvos banke pokyčiai per 2005 m. oficialiąsias tarptautines atsargas sumažino 69,3 mln. litų.

Lietuvos Respublikos tarptautinių investicijų balansas.

2005 m. gruodžio 31 d. duomenimis, visas šalies finansinis užsienio turtas sudarė 26,34 mlrd. litų, o visi šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 51,5 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas sudarė 25,16 mlrd. litų (t. y. likusio pasaulio atžvilgiu Lietuva yra debitorė). Per 2005 m. visas užsienio turtas padidėjo 7,55 mlrd. litų (iš jų ketvirtąjį ketvirtį – 2,28 mlrd. Lt), o tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 11,06 mlrd. litų (iš jų ketvirtąjį ketvirtį – 3,08 mlrd. Lt). 2005 m. pabaigoje šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai pasiskirstė taip: kitos investicijos – 47,5 procento, tiesioginės užsienio investicijos – 36,5 procento, investicijų portfelis – 16 procentų.