Lietuvos banko valdybos posėdyje

1) Išklausyta informacija apie Vokietijos banko Nord/LB Vilniaus skyriaus dalinio inspektavimo rezultatus.

Užsienio banko skyrių priežiūros vykdymo principai skiriasi nuo taikomų Lietuvos komerciniams bankams. Užsienio banko filialą prižiūri tos šalies priežiūros institucija, kurioje įsikūręs pagrindinis bankas. Lietuvos bankas stebi užsienio bankų filialų likvidumą, indėlių koncentraciją, analizuoja finansinius rodiklius, turto ir įsipareigojimų pokyčius, pajamas ir sąnaudas, vertina filialų veiklos įtaką finansų rinkai bei rinkos rizikos faktorius.

2) Išklausyta informacija apie Suomijos Respublikos banko Merita bank Plc Vilniaus skyriaus dalinio inspektavimo rezultatus.

 3) Išklausyta užsienio atsargų investavimo 2000 m. ataskaita.

Pažymėta, kad per 2000 m. užsienio atsargos padidėjo 104,5 mln. JAV dolerių arba 8,3 proc. Užsienio atsargos labiausiai padidėjo dėl grynųjų įplaukų iš užsienio atsargų investavimo ir Lietuvos banko indėlininkų operacijų užsienio valiuta. Didžiausią neigiamą poveikį jų dydžiui turėjo lito ir bazinės valiutos keitimas su Lietuvos komerciniais bankais, užsienio valiutų kursų pokytis.

Užsienio atsargos investuojamos į kitų šalių centrinių vyriausybių, tarptautinių finansinių institucijų, vyriausybinių agentūrų vertybinius popierius, kaip indėliai laikomi kitų šalių centriniuose bei komerciniuose bankuose, tarptautinėse finansų institucijose, investuojamos sudarant atvirkštinio atpirkimo sandorius.

4) Apžvelgta 2000 m. ketvirto ketvirčio ir visų metų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) rinka.

Ketvirtąjį 2000 metų ketvirtį Lietuvos bankas surengė 6 Vyriausybės vertybinių popierių (toliau - VVP) aukcionus (trečiąjį ketvirtį - 16). Per 2000 m. buvo surengta 60 VVP aukcionų (1999 m. - 91).

Per ketvirtį aukcionuose buvo pasiūlyta nupirkti 200,0 mln. litų nominaliosios vertės VVP (trečiąjį ketvirtį - 780,0 mln. litų), o bendra paklausa aukcionuose siekė 348,2 mln. litų, arba 1,7 karto viršijo pasiūlą (trečiajame ketvirtyje paklausa buvo 1 354,5 mln. litų, arba taip pat 1,7 karto didesnė už pasiūlą). Per 2000 metus aukcionuose buvo pasiūlyta nupirkti 2 505,0 mln. litų nominaliosios vertės VVP, o bendra paklausa per metus siekė 4 600,0 mln. litų, arba 1,8 karto viršijo pasiūlą (1999 m. aukcionuose buvo pasiūlyta 4 600,0 mln. litų nominaliosios vertės VVP, o bendra paklausa siekė 6 161,7 mln. litų, arba 1,3 karto viršijo pasiūlą).

 Aukcionuose per ketvirtąjį 2000 m. ketvirtį parduota 193,8 mln. litų nominaliosios vertės VVP, arba 96,9 proc. visų per ketvirtį pasiūlytų nupirkti (trečiajame ketvirtyje - 746,3 mln. litų, arba 95,7 proc. pasiūlytų VVP). Tik viename - dvejų metų trukmės VVP - aukcione buvo parduoti ne visi pasiūlyti VVP, nes aukciono dalyvių pasiūlytas pelningumas viršijo Finansų ministerijos nustatytą didžiausio pelningumo ribą. Per 2000 metus aukcionuose buvo parduota 2 452,7 mln. litų nominaliosios vertės VVP, arba 97,9 proc. visų per praėjusius metus aukcionuose pasiūlytų nupirkti VVP (1999 m. metais aukcionuose buvo parduota 3 780,0 mln. litų nominaliosios vertės VVP, arba 82,1 proc. visų pasiūlytų VVP).

Valstybės įsiskolinimas investuotojams per ketvirtąjį 2000 m. ketvirtį sumažėjo nuo 1 540,4 mln. litų iki 1 524,2 mln. litų, arba 16,2 mln. litų (1,0 proc.).

Praėjusių metų ketvirtajame ketvirtyje, kaip ir ankstesniame ketvirtyje, buvo mažinamas trumpesnių trukmių Vyriausybės vertybinių popierių išleidimas, bei visiškai nebuvo organizuojama trumpiausios trukmės - vieno ir trijų mėn. trukmės iždo vekselių aukcionų.

Nepaisant to, kad per ketvirtąjį 2000 m. ketvirtį aukcionuose buvo parduota daugiau ilgalaikių VVP (o ilgesnių trukmių Vyriausybės obligacijų pelningumas Lietuvoje paprastai yra aukštesnis už trumpalaikių valstybės iždo vekselių pelningumą), dėl bendro VVP pelningumo lygio sumažėjimo vidutinis per ketvirtį aukcionuose parduotų VVP pelningumas, palyginus su trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo nuo 9,12 (trečiąjį ketvirtį) iki 7,96 proc. Per visus 2000 metus aukcionuose parduotų VVP bendras pelningumas buvo 9,29 proc. (1999 m. - 11,43).

Antrinė VVP apyvarta Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje ketvirtąjį 2000 m. ketvirtį siekė 278,7 mln. litų, arba buvo 46,0 proc. didesnė, nei trečiąjį ketvirtį (190,9 mln. litų). Praėjusiais metais šiek tiek padidėjo VVP likvidumas antrinėje rinkoje

Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo duomenimis, pagrindiniai Vyriausybės vertybinių popierių pirkėjai, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, 2000 m. ketvirtajame ketvirtyje buvo Lietuvos komerciniai bankai. Lyginant su trečiuoju praėjusių metų ketvirčiu, bankų investicijos šiek tiek padidėjo, ir gruodžio mėn. pabaigoje jie turėjo 55,5 proc. visų apyvartoje buvusių Lietuvos banko rengiamuose aukcionuose išleistų Vyriausybės vertybinių popierių, skaičiuojant nominaliąja verte (2000 m. rugsėjo mėn. pabaigoje - 54,1 proc., 1999 m. pabaigoje - 44,0 proc.).

1999 m. ketvirtojo ketvirčio pradžioje VVP rinkoje įsigaliojus išskirtinių aukciono dalyvių sistemai, Lietuvos banke rengiamuose VVP pardavimo aukcionuose dalyvauti tiesiogiai turi teisę tik Aukciono dalyvio sutartis su Lietuvos banku pasirašę ir nustatytus reikalavimus atitinkantys bei nustatytas pareigas vykdantys aukciono dalyviai. 2000 metų paskutiniame ketvirtyje nebuvo jokių pasikeitimų aukciono dalyvių gretose, todėl, kaip ir trečiajame ketvirtyje, ketvirtajame ketvirtyje vykusiuose VVP aukcionuose dalyvauti teisę ir pareigą turėjo penki aukciono dalyviai: AB Lietuvos taupomasis bankas, AB Lietuvos žemės ūkio bankas, AB bankas Snoras, AB Vilniaus bankas bei AB finansų maklerio įmonė "Finasta".

5)Nutarta pakeisti Terminuotųjų indėlių Lietuvos banke aukcionų tvarką.

Pakeitimai padaryti siekiant suvienodinti atviros rinkos operacijų taisyklių nuostatas, taip pat šias nuostatas suderinti su Europos centrinio banko esminiais reikalavimais atviros rinkos operacijoms bei su naujojo Civilinio kodekso nuostatomis, taikomomis terminuotųjų indėlių sutartims.

Ankstesnė Terminuotųjų indėlių aukcionų Lietuvos banke tvarka numatė tik sutartinių arba ribinių palūkanų aukcionus. Dabar ji papildyta fiksuotųjų palūkanų aukcionu.

Siekiant padidinti rengiamų terminuotųjų indėlių aukcionuose efektyvumą, įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos bankas galėtų neleisti bankui dalyvauti aukcione, jeigu bankui pritaikyta poveikio priemonė, bankas netinkamai vykdo įsipareigojimus ar yra kitų Lietuvos banko manymu svarbių priežasčių.

Atsižvelgiant į naujojo Civilinio kodekso reikalavimus, naujoje tvarkoje suteikta galimybė bankui atsiimti ne tik visą indėlį nepasibaigus terminui, bet ir dalį indėlio. Taip pat padaryti kiti pakeitimai.

Šios Terminuotųjų indėlių Lietuvos banke aukcionų taisyklės įsigalios nuo 2001 m. gegužės 1 d.

 6) Atsižvelgiant į tai, kad Pakruojo kredito unija pašalino visus inspektavimo metu nustatytus trūkumus, nutarta atšaukti jai pritaikytą poveikio priemonę dėl savitarpio paskolų teikimo.

 7) Nutarta paskelbti 50 Lt nominalo sidabrinę proginę monetą, skirtą Motiejaus Valančiaus 200-osioms gimimo metinėms, mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir išleisti į apyvartą nuo 2001 m. vasario 28 d. Šią dieną istorikai įvardina kaip Motiejaus Valančiaus gimimo dieną.

Monetos autorius skulptoriaus Rimantas Eidėjus. Monetų tiražas 2 000 vnt.