Lietuvos banko valdybos posėdyje

1. Pritarta Lietuvos Respublikos lito patikimumo įstatymo papildymo 8 straipsniu įstatymo projektui, kuris bus pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Įstatymo papildymo tikslas - sudaryti sąlygas nuosekliam Lietuvos banko pinigų politikos strategijos vykdymui ir galimybei bazine valiuta parinkti eurą ir nustatyti oficialų lito kursą euro atžvilgiu nesant nepaprastųjų aplinkybių, susiejant litą su euru rinkos kursu, nedevalvuojant ir nerevalvuojant lito.

Priėmus Įstatymo papildymo 8 straipsniu įstatymą, dabar galiojančio Lietuvos Respublikos Lito patikimumo įstatymo “3 straipsnio 3 dalis būtų netaikoma, kai bazine valiuta parenkamas euras ir oficialus lito kursas nustatomas pagal euro ir ankstesnės bazinės valiutos santykį valiutų rinkoje”.

Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis numato, kad “tik esant nepaprastoms aplinkybėms, kai nustatyto lito kurso tolesnis išlaikymas žlugdytų nacionalinės ekonomikos stabilumą, Lietuvos bankas, suderinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, gali keisti bazinę valiutą ir (ar) oficialų lito kursą”.

2. Aptarta Europos tarybos pozicija dėl šalių kandidačių naudojamų valiutų kursų režimų tinkamumo rengiantis narystei Europos Sąjungoje (ES). Šiai pozicijai 2000 m. gruodžio mėn. pritarė ir Europos Viršūnių taryba.

Europos taryba išskyrė tris šalių kandidačių monetarinės integracijos etapus: iki įstojimo į ES, nuo įstojimo į ES iki euro įvedimo ir euro įvedimo. Formalūs apribojimai pasirenkant valiutos kurso režimą netaikomi. Valiutos kurso režimas neturėtų būti vertinamas izoliuotai, nes jis sudaro šalių kandidačių bendrosios ekonomikos ir pinigų politikos sistemos dalį. Ekonomikos ir pinigų politika turėtų būti skirta realiai ir tuo pat metu - tvariai nominaliai konvergencijai pasiekti.

Europos Taryba akcentuoja, kad ekonomikos politika, įskaitant valiutos kurso režimo pasirinkimą, būtų nuosekli ir atitiktų šalies kandidatės ekonomikos būklę.

Konstatuojama, kad fiksuoto valiutos kurso režimai, tarp jų valiutų valdybos modeliai, gali būti priimtini mažų ir atvirų ekonomikų šalyse su pakankamai lanksčiais atlyginimais ir kainomis, griežta fiskaline drausme ir patikima finansų sistema.

Pažymima, kad būsimos ES valstybės narės, norinčios palyginti greitai po įstojimo į ES prisijungti prie Valiutų kursų mechanizmo, jau dabar turėtų apsvarstyti savo politiką, atsižvelgdamos į numatomą dalyvavimą šiame mechanizme. Naujos valstybės narės savo valiutos kurso politiką privalės laikyti bendru interesu. Tai reiškia, kad norint užtikrinti sklandų bendrosios rinkos funkcionavimą, neleidžiama devalvuoti valiutos siekiant gerinti savo šalies konkurencinę padėtį.

Sprendimas dėl galimybės naujoms valstybėms narėms prisijungti prie euro zonos bus priimtas iš karto, kai tik jos pradės tenkinti bendrosios valiutos įsivedimo sąlygas, išdėstytas Europos Bendrijos steigimo sutartyje.

3. Nutarta leisti Vokietijos Federacinės Respublikos bankui VEREINS ? UND WESTBANK AG steigti skyrių Lietuvos Respublikoje, Vilniuje.

Taip pat nustatyta, kad VEREINS - UND WESTBANK AG Vilniaus skyrius turės teisę priimti indėlius iš fizinių asmenų tik tuomet, kai Valstybės įmonė indėlių draudimo fondas pateiks išvadą, kad banko skyriuje laikomų gyventojų indėlių draudimo sąlygos nėra blogesnės, negu nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose arba indėliai bus apdrausti papildomai įstatymų nustatyta tvarka.

1999 m. gruodžio 31 d. duomenimis, VEREINS - UND WESTBANK AG turto ir įsipareigojimų sumos sudarė 18,7 mlrd. EUR arba 75 mlrd. Lt, kapitalas ir rezervai - 815,7 mln. EUR arba 3,3 mlrd. Lt, tarp jų akcinis kapitalas - 174,5 mln. EUR arba 702,4 mln. Lt (EUR į Lt perskaičiuoti pagal 1999 m. gruodžio 31 d. valiutų kursus).

4. Apsvarstyti AB PAREX BANKO inspektavimo rezultatai. Nustatyta, kad vertinimo datai AB PAREX BANKAS vykdė visus nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus.

Atsižvelgiant į inspektavimo metu nustatytus abejotinų aktyvų grupavimo trūkumus, AB PAREX BANKAS įpareigotas sudarant 2001 m. sausio 31 d. finansines ataskaitas juos įvertinti ir sudaryti trūkstamus specialiuosius atidėjimus. Taip pat AB PAREX BANKAS įpareigotas iki 2001 m. balandžio 1 d. pašalinti kitus inspektavimo ataskaitoje nurodytus veiklos trūkumus ir apie tai informuoti Lietuvos banką. 

5. Apsvarstyti AB Lietuvos žemės ūkio banko inspektavimo rezultatai. Nustatyta, kad vertinimo datai AB Lietuvos žemės ūkio bankas vykdė visus nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus.

Atsižvelgiant į inspektavimo metu nustatytus abejotinų aktyvų grupavimo trūkumus, AB Lietuvos žemės ūkio bankas įpareigotas sudarant 2001 m. sausio 31 d. finansines ataskaitas juos įvertinti ir sudaryti trūkstamus specialiuosius atidėjimus. Taip pat AB Lietuvos žemės ūkio bankas įpareigotas iki 2001 m. gegužės 1 d. pašalinti kitus inspektavimo ataskaitoje nurodytus veiklos trūkumus ir apie tai informuoti Lietuvos banką. 

6. Įregistruotos Pasvalio ir Pakruojo kredito unijų bei kredito unijos „Taupyklė” įstatų naujos redakcijos ir pakeistos jų licencijos.

Naujos kredito unijų įstatų redakcijos priimtos siekiant pilnai suderinti jas su naująja Kredito unijų įstatymo redakcija.