2005 m. trečiojo ketvirčio ir sausio-rugsėjo mėn. Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso apžvalga

Einamoji sąskaita. 2005 m. trečiojo ketvirčio šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) sudarė 1,44 mlrd. litų, arba 7,6 procento BVP. Palyginti su 2005 m. antruoju ketvirčiu, ESD padidėjo 154,2 mln. litų, arba 11,9 procento. Sausio-rugsėjo mėn. ESD sudarė 3,56 mlrd. litų, arba 6,9 procento BVP (2004 m. sausio-rugsėjo mėn. ESD buvo 3,79 mlrd. Lt, arba 8,4 % BVP).

ESD bei ESD ir BVP santykis
	ESD, mln. Lt	ESD ir BVP santykis, %
2004 m.	-4 811,73	-7,7
I ketv.	-1 025,51	-7,7
II ketv.	-1 578,29	-10,3
III ketv.	-1 188,35	-7,1
sausis-rugsėjis	-3 792,15	-8,4
IV ketv.	-1 019,58	-6,0
2005 m.
I ketv.	-828,88	-5,6
II ketv.	-1 290,58	-7,3
III ketv.	-1 444,73	-7,6
sausis-rugsėjis	-3 564,19	-6,9

Einamosios sąskaitos balanso ir jį sudarančių balansų pokyčiai. Einamosios sąskaitos pokytį nulėmę veiksniai
	2005 m. 9 mėn. mln. Lt	2004 m. 9 mėn. mln. Lt	Pokytis, %	Veiksniai, %
Einamosios sąskaitos balansas	-3 564,19	-3 792,15	-6,0	-6,0
Prekybos balansas	-5 395,65	-4 969,67	8,6	11,2
Paslaugų balansas	2 013,22	1 760,59	14,3	-6,6
Pajamų balansas	-1 502,19	-1 426,99	5,3	2,0
Einamųjų pervedimų balansas	1 320,43	843,92	56,5	-12,6

Per devynis šių metų mėnesius einamosios sąskaitos deficitas padidėjo, nes padidėjo užsienio prekybos ir pajamų balanso deficitas, tačiau pagerėję teigiami einamųjų pervedimų ir paslaugų balansai ne tik kompensavo šį padidėjimą, bet ir lėmė bendrą ESD sumažėjimą.

Užsienio prekyba.

2005 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, prekių eksporto ir importo prieaugis sulėtėjo, tačiau prekių eksporto (palyginti su prekių importu) prieaugio tempas buvo beveik dvigubai didesnis. Tai turėjo įtakos ir analogiškiems devynių mėnesių rezultatams. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2005 m. sausio-rugsėjo mėn., palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, prekių eksportas padidėjo 26,3 procento, o prekių importas - 22,3 procento. Prekių eksporto ir importo padidėjimui turėjo įtakos tiek prekių fizinės apimties, tiek ir prekių kainų (ypač naftos ir jos produktų) padidėjimas.

Šių metų trečiojo ketvirčio ir devynių mėnesių prekių eksporto į ES šalis ir importo iš jų augimo tempai didėjo lėčiau, palyginti su NVS šalimis. Šiuos pokyčius iš dalies lėmė euro nuvertėjimas JAV dolerio atžvilgiu antrąjį ir trečiąjį ketvirčius. Nepaisant to, per devynis 2005 m. mėnesius, eksportas į ES sudarė 67 procentus viso šalies eksporto (2004 m. sausio-rugsėjo mėn. - 65,3 %). Prekių eksportas į NVS šalis padidėjo nuo 16,1 iki 17,7 procento. Prekių importas 2005 m. sausio-rugsėjo mėn. daugiausia didėjo dėl prekių importo iš NVS šalių padidėjimo, todėl kiek sumažėjo importo iš ES šalių dalis (sudarė 58,8 % viso importo), o importas iš NVS šalių padidėjo (sudarė 31,7 % viso importo).

Per devynis 2005 m. mėnesius, palyginti su atitinkamu 2004 m. laikotarpiu, bendras užsienio prekybos su ES šalimis balanso deficitas sumažėjo beveik 1,6 mlrd. litų ir sudarė 2,28 mlrd. litų, o prekybos su NVS šalimis deficitas padidėjo beveik 2 mlrd. litų ir sudarė 5,5 mlrd. litų. Didžiausias užsienio prekybos deficitas buvo su Rusija, Vokietija ir Lenkija, o didžiausias prekybos perviršis - su Latvija, Prancūzija ir Estija.

Didžiausią poveikį prekių eksporto ir importo didėjimui turėjo prekyba mineraliniais produktais. 2005 m. sausio-rugsėjo mėn., palyginti su atitinkamu 2004 m. laikotarpiu, mineralinių produktų eksportas padidėjo 38,4 procento ir sudarė 36 procentus viso prekių eksporto prieaugio, o mineralinių produktų importas padidėjo net 63,1 procento ir sudarė 54,4 procento viso prekių importo prieaugio.

Pagrindinių prekių grupių eksporto ir importo pokyčiai bei juos nulėmę veiksniai 2005 m. 9 mėn., palyginti su 2004 m. 9 mėn., %
	Eksportas		Importas
	pokytis	veiksnių įtaka	pokytis	veiksnių įtaka
Visos prekės	26,3	26,3	22,3	22,3
Investicinės prekės	22,6	1,9	1,8	0,3
Tarpinio vartojimo prekės	29,6	15,5	30,9	17,9
Vartojimo prekės	20,3	5,5	17,1	3,0
Benzinas	30,8	2,7	4,3 k.	0,0
Lengvieji automobiliai	20,1	0,7	25,2	1,3
Kitos prekės	34,6	0,0	-35,3	-0,2

Paslaugos.

Palyginti su 2005 m. antruoju ketvirčiu, trečiąjį ketvirtį paslaugų eksportas padidėjo 12,7 procento, o paslaugų importas - 9,3 procento. 2005 m. sausio-rugsėjo mėn., palyginti su atitinkamu 2004 m. laikotarpiu, paslaugų eksportas padidėjo 21,3 procento, o paslaugų importas - 25,1 procento. Teigiamas paslaugų balanso perviršis lyginamuoju laikotarpiu padidėjo 252,6 mln. litų.

Daugiau kaip tris ketvirtadalius viso paslaugų eksporto ir importo sudarė transporto ir kelionių paslaugos. Per devynis 2005 m. mėnesius transporto paslaugų eksportas padidėjo 5,8 procento, todėl šių paslaugų raida nedaug paveikė bendrą paslaugų eksporto padidėjimą. Per lyginamąjį laikotarpį transporto paslaugų importas augo gerokai sparčiau (padidėjo 29,8 %), ir tai turėjo lemiamos įtakos bendram paslaugų importo pokyčiui.

Tarp atskirų transporto rūšių sparčiausiai augo oro transporto paslaugų eksportas ir importas, o kelių transporto paslaugų balanso perviršis sudarė beveik trečdalį visų paslaugų balanso ir 3,4 procento visų transporto balanso perviršio.

Palyginti su atitinkamais 2004 m. laikotarpiais, 2005 m. trečiąjį ketvirtį į Lietuvą laikinai atvykusių užsieniečių skaičius padidėjo 18 procentų, o sausio-rugsėjo mėn. - 26,2 procento. Laikinai išvykusių Lietuvos gyventojų skaičius atitinkamai padidėjo 18,5 ir 19,8 procento. Sparčiausiai augo laikinai atvykusių NVS šalių gyventojų skaičius (per 9 mėn. padidėjo 46,1 %). Per devynis 2005 m. mėnesius kelionių pajamos padidėjo 33,7 procento, o kelionių išlaidos - 20,2 procento, todėl bendras kelionių balanso perviršis padidėjo 292,1 mln. litų. Kelionių pajamų augimas turėjo didžiausią įtaką bendram paslaugų eksporto padidėjimui.

Pajamos.

2005 m. trečiojo ketvirčio pajamų balanso deficitas sudarė 616,5 mln. litų, o sausio-rugsėjo mėn. - 1,5 mlrd. litų. Palyginti su 2005 m. antruoju ketvirčiu, trečiąjį ketvirtį pajamų balanso deficitas padidėjo 234,1 mln. litų (61,2 %). Palyginti su 2004 m. atitinkamu laikotarpiu, 2005 m. sausio-rugsėjo mėn. deficitas padidėjo 75,2 mln. litų (5,3 %). Trečiojo ketvirčio pajamų balanso deficitą daugiausia didino padidėjusios nerezidentų reinvesticijos (jos į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtrauktos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskaitoje parodytos tarp tiesioginių užsienio investicijų), o sausio-rugsėjo mėn. deficitą - dividendų išmokos nerezidentams už tiesiogines užsienio investicijas (per devynis mėn. jos sudarė net 1,06 mlrd. litų, t. y. buvo 413 mln. litų didesnės nei visų 2004 m. dividendų išmokos).

Darbo pajamų perviršis pajamų balanse per devynis 2005 m. mėnesius, palyginti su devyniais 2004 m. mėnesiais, padidėjo tik 24,1 mln. litų, o nerezidentų reinvesticijos sumažėjo 321,4 mln. litų. Dėl šios priežasties šiek tiek padidėjo bendras pajamų balanso deficitas.

Einamieji pervedimai.

2005 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, einamųjų pervedimų balanso perviršis sumažėjo 209,3 mln. litų, o sausio-rugsėjo mėn., palyginti su atitinkamu praeitų metų laikotarpiu, padidėjo 476,5 mln. litų. Šio balanso perviršis trečiąjį ketvirtį sudarė 387,5 litų, o devynių mėnesių - 1,32 mlrd. litų. Sausio-rugsėjo mėn. perviršio padidėjimą daugiausia lėmė padidėję pervedimai iš ES paramos fondų (padidėjo 618,7 mln. Lt) ir fizinių asmenų pervedimai (padidėjo 285,9 mln. Lt).

Kapitalo ir finansinė sąskaitos.

2005 m. trečiąjį ketvirtį ir sausio-rugsėjo mėn., neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, bendras investicijų srautas šalies mokėjimų balanso kapitalo ir finansinėse sąskaitose rodė grynąsias įplaukas - atitinkamai 2,25 ir 4,45 mlrd. litų. Bendrą grynųjų įplaukų srauto dydį lėmė grynosios kitų investicijų įplaukos, t. y. įsiskolinimas už prekes ir paslaugas, iš nerezidentų gautos paskolos, nerezidentų indėlių ir korespondentinių sąskaitų likučių šalies komerciniuose bankuose padidėjimas. Didžiausias grynųjų įplaukų srautas teko pinigų finansinėms institucijoms.

Investicijos užsienyje.

2005 m. trečiąjį ketvirtį šalies ūkio subjektų investicijos užsienyje sudarė 978,7 mln. litų, o devynių mėnesių - 2,72 mlrd. litų. Palyginti su devyniais 2004 m. mėnesiais, jos padidėjo 721,8 mln. litų. Daugumą investicijų užsienyje sudarė Lietuvos komercinių bankų investicijos (daugiausia indėlių ir korespondentinių sąskaitų likučių užsienio bankuose padidėjimas bei investicijos į nerezidentų skolos vertybinius popierius). Daugiau kaip ketvirtadalį viso investicijų užsienyje srauto sudarė šalies ūkio subjektų tiesioginės investicijos.

Užsienio investicijos Lietuvoje.

Per devynis 2005 m. mėnesius bendras užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 6,6 mlrd. litų (per devynis 2004 m. mėnesius - 5,3 mlrd. Lt).

Kapitalo ir finansinės sąskaitų balanso, jį sudarančių balansų pokyčiai ir šių sąskaitų pokytį nulėmę veiksniai
	2005 m. 9 mėn. mln. Lt	2004 m. 9 mėn. mln. Lt	Pokytis, %	Veiksniai, %
Kapitalo ir finansinės sąskaitų balansas*	3 564,19	3 792,15	-6,0	-6,0
Kapitalo sąskaitos balansas	551,74	369,72	49,2	4,8
Tiesioginės investicijos	513,44	1 121,99	-54,2	-16,0
Investicijų portfelis	-30,56	929,49	-103,3	-25,3
Išvestinės finansinės priemonės	10,60	-10,52	-200,8	0,6
Kitos investicijos	3 406,41	1 224,72	178,1	57,5
Oficialiosios tarptautinės atsargos	-1 466,36	60,48	-2 524,5	-40,3
Klaidos ir praleidimai	578,92	96,27	501,4	12,7

* su klaidomis ir praleidimais

Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje.

2005 m. trečiąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 610,1 mln. litų, o per devynis mėnesius šių investicijų srautas siekė 1,23 mlrd. litų. Palyginti su devyniais 2004 m. mėnesiais, šis srautas sumažėjo 479,6 mln. litų, arba 28,1 procento. Bendras tiesioginių užsienio investicijų srautas lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo daugiausia dėl sumažėjusių reinvesticijų ir kito kapitalo srautų. Įvertinus šalies ūkio subjektų tiesiogines investicijas užsienyje, grynosios tiesioginių investicijų įplaukos 2005 m. sausio-rugsėjo mėn. sudarė 513,4 mln. litų, arba tik 1 procentą BVP. Tiesioginėmis užsienio investicijomis buvo finansuota 14,4 proc. einamosios sąskaitos deficito, o kartu su kapitalo sąskaitos balansu - 29,9 proc. ESD.

Trečiąjį šių metų ketvirtį tarp tiesioginių užsienio investicijų investicijos į akcinį kapitalą sudarė 134,8 mln. litų, reinvesticijos - 491,2 mln. litų, o kito kapitalo srautas buvo neigiamas (-15,8 mln. Lt).

2005 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 18,22 mlrd. litų (5,28 mlrd. EUR). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 5 347 litai (1 548 EUR) tiesioginių užsienio investicijų.

2005 m. sausio-rugsėjo mėn. daugiausia tiesioginių investicijų buvo skirta apdirbamajai pramonei (532,5 mln. Lt), finansinio tarpininkavimo veiklai (407,1 mln. Lt), elektros, dujų ir vandens tiekimo veiklai (115,9 mln. Lt).

2005 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, 33,2 procento visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje sudarė investicijos į apdirbamąją pramonę, į didmeninę ir mažmeninę prekybą - 14,9 procento, į finansinio tarpininkavimo veiklą - 14,8 procento, į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veiklas - 12,4 procento.

Daugiausia lėšų yra investavę Švedijos (13,9 %), Danijos (13,7 %), Vokietijos (13,2 %), Rusijos (12,8 %), Suomijos (8,1 %) ir Estijos (7,3 %) investuotojai.

ES šalių (25 šalys) investicijos sudarė 74,7 procento visų investicijų, iš jų senųjų ES šalių narių (15 šalių) investicijos ? 62,9 procento, NVS šalių investicijos - 13,1 procento.

Investicijų portfelis.

Tiek trečiąjį 2005 m. ketvirtį, tiek ir sausio-rugsėjo mėn. grynasis investicijų portfelio srautas Lietuvoje buvo neigiamas, atitinkamai 297,9 ir 30,6 mln. litų. t. y. investicijų portfelio užsienio turto padidėjimas viršijo įsipareigojimų nerezidentams padidėjimą. Investicijų portfelio užsienio turtas daugiausia didėjo dėl pinigų finansinių institucijų investicijų, o įsipareigojimų nerezidentams padidėjimą lėmė valdžios sektoriaus vertybinių skolos popierių emisija.

Kitų investicijų

grynasis srautas buvo teigiamas. Trečiąjį ketvirtį jis sudarė 2,12 mlrd. litų, o per devynis 2005 m. mėnesius sudarė 3,41 mlrd. litų. Kitų investicijų srautas Lietuvoje per ataskaitinį laikotarpį sudarė atitinkamai 2,49 ir 4,46 mlrd. litų, ir tai lėmė bendrą teigiamą šių investicijų srautą. Palyginti su devyniais 2004 m. mėnesiais, kitų investicijų srautas Lietuvoje padidėjo 2,12 mlrd. litų. Tokį didelį šių investicijų srauto padidėjimą lėmė pinigų finansinių institucijų iš nerezidentų gautų paskolų srautas ir dėl padidėjusio prekių importo padidėjęs šalies ūkio subjektų įsiskolinimas už prekes ir paslaugas.

Oficialiosios tarptautinės atsargos.

2005 m. sausio-rugsėjo mėn. teigiamas oficialiųjų tarptautinių atsargų srautas buvo 1,47 mlrd. litų, tačiau dėl užsienio valiutų kursų pokyčių ir aukso perkainojimo oficialiosios tarptautinės atsargos padidėjo 1,53 mlrd. litų. Oficialiosios tarptautinės atsargos didėjo visus tris ketvirčius ir rugsėjo mėn. pabaigoje sudarė 10,64 mlrd. litų (3,08 mlrd. EUR).

Oficialiąsias tarptautines atsargas didino: Lietuvos banko išleistų į apyvartą grynųjų pinigų kiekio padidėjimas 618,8 mln. litų, kredito įstaigų lėšų ir centrinės valdžios indėlių Lietuvos banke padidėjimas atitinkamai 416 ir 382,3 mln. litų, Lietuvos banko kitų įsipareigojimų grynasis padidėjimas 102,3 mln. litų ir 12,7 mln. litų padidėję Lietuvos banko įsipareigojimai užsieniui.

Lietuvos Respublikos tarptautinių investicijų balansas.

2005 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, visas šalies finansinis užsienio turtas sudarė 23,71 mlrd. litų, o visi šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 48,3 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas sudarė 24,58 mlrd. litų (t. y. likusio pasaulio atžvilgiu Lietuva yra debitorė). Per 2005 m. trečiąjį ketvirtį visas užsienio turtas padidėjo 2,1 mlrd. litų, o tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 3 mlrd. litų. 2005 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai pasiskirstė taip: kitos investicijos - 45,4 procento, tiesioginės užsienio investicijos - 37,7 procento, investicijų portfelis - 16,8 procento.