Lietuvos bankas
2010-09-22

Einamoji sąskaita. 2005 m. antrojo ketvirčio šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) sudarė 1,29 mlrd. litų, arba 7,4 procento BVP. Palyginti su 2005 m. pirmuoju ketvirčiu, ESD padidėjo 461,7 mln. litų, arba 55,7 procento. Sausio-birželio mėn. ESD sudarė 2,1 mlrd. litų, arba 6,6 procento BVP.

2005 m. antrojo ketvirčio šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) sudarė 1,29 mlrd. litų, arba 7,4 procento BVP. Palyginti su 2005 m. pirmuoju ketvirčiu, ESD padidėjo 461,7 mln. litų, arba 55,7 procento. Sausio-birželio mėn. ESD sudarė 2,1 mlrd. litų, arba 6,6 procento BVP.
 

ESD, mln. Lt

ESD ir BVP santykis, %

2004 m.*

-4 811,73

-7,7

I ketv.

-1 025,51

-7,7

II ketv.

-1 578,29

-10,2

I pusm.

-2 603,80

-9,1

III ketv.

-1 188,35

-7,2

IV ketv.

-1 019,58

-6,0

2005 m.

  

I ketv.

-828,88

-5,7

II ketv.

-1 290,58

-7,4

I pusm.

-2 119,46

-6,6

* 2004 m. duomenys patikslinti.

Einamosios sąskaitos balanso ir jį sudarančių balansų pokyčiai

 

2005 m. II ketv.
mln. Lt

2005 m. I ketv.
mln. Lt

Pokytis, %

Veiksniai, %

Einamosios sąskaitos balansas

-1 290,58

-828,88

55,7

55,7

Prekybos balansas

-2 213,56

-1 118,69

97,9

132,1

Paslaugų balansas

708,56

456,83

55,1

-30,4

Pajamų balansas

-382,40

-503,27

-24,0

-14,6

Einamųjų pervedimų balansas

596,73

336,25

77,5

-31,4

2005 m. antrąjį ketvirtį ESD padidėjo dėl padidėjusio užsienio prekybos deficito, o pagerėję kitų einamosios sąskaitos straipsnių balansai kompensavo tik kiek daugiau kaip pusę prekybos deficito padidėjimo.

Užsienio prekyba.

Po sumažėjimo pirmąjį šių metų ketvirtį antrąjį ketvirtį tęsėsi prekių eksporto ir importo didėjimo tendencija. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2005 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, prekių eksportas padidėjo 15 procentų. 2005 m. sausio-birželio mėn., palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, prekių eksportas padidėjo 25 procentais, o prekių importas – 19,1 procento. Prekių eksporto ir importo padidėjimui turėjo įtakos tiek prekių kiekio, tiek ir prekių kainų (ypač naftos ir jos produktų) padidėjimas.

Antrąjį šių metų ketvirtį kiek sulėtėjo prekių eksporto į ES šalis augimo tempai, o padidėjo – į NVS šalis. Šiuos pokyčius iš dalies lėmė euro nuvertėjimas JAV dolerio atžvilgiu antrąjį ketvirtį. Nepaisant to, 2005 m. pirmąjį pusmetį eksportas į ES sudarė 68,6 procento viso šalies eksporto (2004 m. pirmąjį pusmetį – 62,6 %). Prekių importo didėjimą 2005 m. sausio-birželio mėn. daugiausia lėmė padidėjęs prekių importas iš NVS šalių (sudarė 32,1 % viso importo), importas iš ES šalių kiek sumažėjo (sudarė 58,3 % viso importo).

2005 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2005 m. pirmuoju ketvirčiu, bendras užsienio prekybos su ES šalimis balanso deficitas padidėjo 746,1 mln. litų ir sudarė 889,3 mln. litų, o prekybos su NVS šalimis deficitas padidėjo 531,7 mln. litų ir sudarė 2,03 mlrd. litų.

Antrąjį šių metų ketvirtį (kaip ir pirmąjį) didžiausią poveikį prekių eksporto ir importo didėjimui turėjo prekyba mineraliniais produktais.

Pagrindinių prekių grupių eksporto ir importo pokyčiai bei juos nulėmę veiksniai


2005 m. II ketv., palyginti su 2005 m. I ketv. , %
 

Eksportas

Importas

pokytis

veiksnių įtaka

pokytis

veiksnių įtaka

Visos prekės

15,0

15,0

26,1

26,1

Investicinės prekės

38,6

2,7

28,4

4,2

Tarpinio vartojimo prekės

12,8

7,2

29,6

18,2

Vartojimo prekės

5,7

1,5

10,8

1,9

Benzinas

22,1

1,7

1 187,5

0,0

Lengvieji automobiliai

66,8

1,6

39,8

1,9

Kitos prekės

993,5

0,3

-26,4

-0,1

Paslaugos.

Palyginti su 2005 m. pirmuoju ketvirčiu, antrąjį ketvirtį paslaugų eksportas padidėjo 28,9 procento, o paslaugų importas – 18,8 procento. Bendras teigiamas paslaugų balanso perviršis sudarė 708,7 mln. litų (pirmąjį ketvirtį buvo 456,8 mln. Lt). 2005 m. sausio-birželio mėn., palyginti su atitinkamu 2004 m. laikotarpiu, paslaugų eksportas padidėjo 23,2 procento, o paslaugų importas – 23,3 procento.

Bendrus paslaugų eksporto pokyčius lėmė kelionių ir prekybinio tarpininkavimo paslaugų raida, o bendrus paslaugų importo pokyčius – kelionių ir transporto paslaugos.

Paslaugų eksporto ir importo pokyčiai, struktūra ir pokyčius nulėmę veiksniai


2005 m. II ketv., palyginti su 2005 m. I ketv., %

Eksportas

Importas

pokytis

struktūra 2005 m. I ketv.

veiksnių įtaka

pokytis

struktūra 2005 m. I ketv.

veiksnių įtaka

Visos paslaugos

28,9

100,0

28,9

18,8

100,0

18,8

Transporto paslaugos

6,1

55,8

3,4

17,1

42,1

7,2

Visos transporto paslaugos

6,1

100,0

6,1

17,1

100,0

17,1

Jūrų transportas

7,2

13,5

1,0

-4,5

22,1

-1,0

Oro transportas

39,8

5,7

2,2

101,7

5,4

5,5

Geležinkelių transportas

-16,7

24,4

-4,1

-9,9

11,5

-1,1

Kelių transportas

23,6

35,9

8,5

10,4

32,0

3,3

Vamzdynų transportas

23,4

1,8

0,4

49,0

17,0

8,3

Kitos transporto paslaugos

-10,2

18,7

-1,9

17,0

12,0

2,1

Kelionių paslaugos

44,6

30,7

13,7

19,5

37,2

7,2

Kitos paslaugos

87,8

13,5

11,8

21,1

20,7

4,4

Tarp atskirų transporto rūšių sparčiausiai augo oro transporto paslaugų eksportas ir importas, o kelių transporto paslaugų balanso perviršis sudarė beveik trečdalį visų paslaugų balanso ir beveik 60 procentų visų transporto balanso perviršio.

2005 m. antrąjį ketvirtį į Lietuvą laikinai buvo atvykę beveik 1,5 mln. užsieniečių. Palyginti su 2004 m. antruoju ketvirčiu, bendras laikinai į Lietuvą atvykusių užsieniečių skaičius padidėjo 425 tūkst. žmonių, arba 40,1 procento. 2005 m. sausio-birželio mėn., palyginti su atitinkamu 2004 m. laikotarpiu, laikinai atvykusių užsieniečių skaičius padidėjo 33,4 procento. Per šešis šių metų mėnesius į Lietuvą laikinai atvykusių ES šalių gyventojų padaugėjo 29,8 procento. Laikinai iš NVS šalių atvykusių gyventojų padaugėjo 26,1 procento.

Dėl padidėjusio laikinai atvykusių žmonių skaičiaus kelionių eksporto pajamos 2005 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 2004 m. laikotarpiu, padidėjo 407,6 mln. litų.

2005 m. sausio-birželio mėn. laikinai išvykusių Lietuvos gyventojų padaugėjo 20,6 procento.

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su visu paslaugų eksportu, eksportas į ES šalis (25 šalys) sudarė 53,3 procento, į NVS šalis – 29,1 procento. Didžiausias paslaugų balanso perviršis buvo su Rusija, Latvija, Didžiąja Britanija ir Vokietija (sudarė daugiau kaip pusę viso paslaugų balanso perviršio).

Pajamos.

2005 m. antrąjį ketvirtį pajamų balanso deficitas sudarė 382,4 mln. litų. Nors padidėjusios dividendų išmokos nerezidentams (už tiesiogines užsienio investicijas) padidino pajamų balanso deficitą, dėl sumažėjusių nerezidentų reinvesticijų ir padidėjusio darbo pajamų perviršio, bendras pajamų balanso deficitas sumažėjo.

Einamieji pervedimai.

2005 m. antrąjį ketvirtį einamųjų pervedimų balanso perviršis sudarė 596,7 mln. litų (2005 m. pirmąjį ketvirtį buvo 336,3 mln. Lt). Palyginti su 2004 m. sausio-birželio mėn., finansinė parama iš ES struktūrinių ir kitų fondų padidėjo 564,2 mln. litų, privačių asmenų perlaidos – 87,1 mln. litų. Kita vertus, Lietuvos įmokos į ES biudžetą sudarė 387,6 mln. litų, todėl bendras teigiamas einamųjų pervedimų balanso perviršis, palyginti su 2004 m. pirmuoju pusmečiu, padidėjo 28,4 procento.

Kapitalo ir finansinė sąskaitos.

2005 m. antrąjį ketvirtį, neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, bendras investicijų srautas šalies mokėjimų balanso kapitalo ir finansinėse sąskaitose rodė grynąsias įplaukas – 1,2 mlrd. litų. Bendrą grynųjų įplaukų srauto dydį lėmė grynosios kitų investicijų įplaukos.

.

Kapitalo ir finansinės sąskaitų balanso, jį sudarančių balansų pokyčiai ir šių sąskaitų pokytį nulėmę veiksniai

 

2005 m. II ketv.
mln. Lt

2005 m. I ketv.
mln. Lt

Pokytis, %

Veiksniai, %

Kapitalo ir finansinės sąskaitų balansas*

1 290,58

828,88

55,7

55,7

Kapitalo sąskaitos balansas

106,69

279,92

-61,9

-20,9

Tiesioginės investicijos

-186,31

433,8

-142,9

-74,8

Investicijų portfelis

-549,52

816,84

-167,3

-164,8

Išvestinės finansinės priemonės

27,64

-7,23

-482,3

4,2

Kitos investicijos

1 794,01

-511,46

-450,8

278,1

Oficialiosios tarptautinės atsargos

-260,17

-462,84

-43,8

24,5

Klaidos ir praleidimai

358,24

279,85

28,0

9,4

* su klaidomis ir praleidimais

Investicijos užsienyje. 2005 m. antrąjį ketvirtį šalies ūkio subjektų investicijų užsienyje srautas sudarė 708,2 mln. litų (2005 m. sausio-birželio mėn. investicijų užsienyje srautas sudarė 1,74 mlrd. litų). Daugumą investicijų užsienyje sudarė Lietuvos komercinių bankų investicijos: indėlių ir korespondentinių sąskaitų likučių užsienio bankuose padidėjimas bei investicijos į nerezidentų skolos vertybinius popierius.

Užsienio investicijos Lietuvoje.

2005 m. antrąjį ketvirtį bendras užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 1,79 mlrd. litų (2005 m. pirmąjį ketvirtį buvo 1,77 mlrd. Lt).

Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje.

2005 m. antrąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 50,5 mln. litų (2005 m. pirmąjį ketvirtį šis srautas buvo 566,5 mln. Lt). 2005 m. pirmąjį pusmetį tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje srautas sudarė
617 mln. litų ir, palyginti su atitinkamu 2004 m. laikotarpiu, sumažėjo 780,8 mln. litų, arba 55,9 procento. Bendrą tiesioginių užsienio investicijų srauto sumažėjimą per lyginamąjį laikotarpį lėmė reinvesticijų ir kito kapitalo srautų sumažėjimas.

Antrąjį šių metų ketvirtį tarp tiesioginių užsienio investicijų investicijos į akcinį kapitalą sudarė 307,6 mln. litų, o reinvesticijų srautas buvo neigiamas (-305 mln. Lt). Įplaukos už privatizuotus objektus, klasifikuojamos kaip tiesioginės užsienio investicijos, šių metų antrąjį ketvirtį sudarė tik 0,95 mln. litų, o sausio-birželio mėn. – 22,2 mln. litų, arba tik 3,6 procento viso šio laikotarpio tiesioginių investicijų Lietuvoje srauto.

2005 m. birželio 30 d. duomenimis, sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 17,53 mlrd. litų (5,08 mlrd. EUR). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 5 128 litai (1 485 EUR) tiesioginių užsienio investicijų.

2005 m. sausio-birželio mėn. daugiausia tiesioginių investicijų buvo skirta apdirbamajai pramonei (319,5 mln. Lt), finansinio tarpininkavimo veiklai (263,7 mln. Lt), elektros, dujų ir vandens tiekimo veiklai (109,9 mln. Lt).

2005 m. birželio 30 d. duomenimis, 33,2 procento visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje sudarė investicijos į apdirbamąją pramonę, į finansinio tarpininkavimo veiklą – 14,6 procento, į didmeninę ir mažmeninę prekybą – 14,5 procento, į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veiklas – 12,9 procento.

Daugiausia lėšų yra investavę Švedijos (14 %), Danijos (13,5 %), Vokietijos (13,3 %), Rusijos (12,1 %), Suomijos (8,2 %) ir Estijos (7,2 %) investuotojai.

ES šalių (25 šalys) investicijos sudarė 74,4 procento visų investicijų, iš jų senųjų ES šalių narių (15 šalių) investicijos – 62,8 procento, NVS šalių investicijos – 12,4 procento.

Investicijų portfelis.

2005 m. antrąjį ketvirtį investicijų portfelio srautas Lietuvoje buvo neigiamas (-69,5 mln. Lt), t. y. investicijų portfelio įsipareigojimai nerezidentams sumažėjo. Įvertinus investicijų užsienyje srautą, bendras grynasis investicijų portfelio srautas rodė mokėjimus nerezidentams.

Kitų investicijų

Lietuvoje srautas 2005 m. antrą ketvirtį sudarė 1,85 mlrd. litų. Palyginti su pirmuoju 2005 m. ketvirčiu, kitų investicijų srautas padidėjo 1,72 mlrd. litų. Tokį didelį šių investicijų srauto padidėjimą lėmė komercinių bankų iš nerezidentų gautų paskolų srautas ir dėl padidėjusio prekių importo padidėjęs šalies ūkio subjektų įsiskolinimas už prekes ir paslaugas.

Oficialiosios tarptautinės atsargos.

2005 m. antrąjį ketvirtį teigiamas oficialiųjų tarptautinių atsargų srautas buvo 260,2 mln. litų, o sausio-birželio mėn. – 723 mln. litų. Birželio mėn. pabaigoje jos sudarė 9 896,7 mln. litų (2 866,3 mln. EUR).

Antrąjį šių metų ketvirtį oficialiąsias tarptautines atsargas didino: Lietuvos banko išleistų į apyvartą grynųjų pinigų kiekio padidėjimas (373 mln. Lt), kredito įstaigų lėšų Lietuvos banke padidėjimas (239,7 mln. Lt), Lietuvos banko kitų įsipareigojimų grynasis padidėjimas (41,1 mln. Lt) ir padidėję Lietuvos banko įsipareigojimai užsieniui (2,5 mln. Lt).

Oficialiąsias tarptautines atsargas mažino sumažėję centrinės valdžios indėliai Lietuvos banke (335,8 mln. Lt).

Lietuvos Respublikos tarptautinių investicijų balansas.

2005 m. birželio 30 d. duomenimis, visas šalies finansinis užsienio turtas sudarė 21,66 mlrd. litų, o visi šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 45,28 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas sudarė 23,63 mlrd. litų (t. y. likusio pasaulio atžvilgiu Lietuva yra debitorė). Per 2005 m. antrąjį ketvirtį visas užsienio turtas padidėjo 1,2 mlrd. litų, o tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 2,1 mlrd. litų. 2005 m. antrojo ketvirčio pabaigoje šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai pasiskirstė taip: kitos investicijos – 43,3 procento, tiesioginės užsienio investicijos – 38,7 procento, investicijų portfelis – 17,9 procento.