Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso apžvalga (2005 m. pirmas ketvirtis)

Einamoji sąskaita.

2005 m. pirmojo ketvirčio šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) sudarė 828,9 mln. litų, arba 5,6 proc. BVP. Palyginti su pirmuoju 2004 m. ketvirčiu, ESD sumažėjo 153,2 mln. litų, arba 15,6 procento.

ESD bei ESD ir BVP santykis
	ESD, mln. Lt	ESD ir BVP santykis, %
2004 m.	-4 441,54	-7,2
I ketv.	-982,04	-7,5
II ketv.	-1 518,49	-9,8
III ketv.	-1 107,02	-6,7
IV ketv.	-833,99	-4,9
2005 m.
I ketv.	-828,88	-5,6

Einamosios sąskaitos balanso ir jį sudarančių balansų pokyčiai. Einamosios sąskaitos pokytį nulėmę veiksniai
	2005 m. I ketv., mln. Lt	2004 m. I ketv., mln. Lt	Pokytis, %	Veiksniai, %
Einamosios sąskaitos balansas	-828,88	-982,04	-15,6	-15,6
Prekybos balansas	-1 118,69	-1 353,93	-17,4	-23,9
Paslaugų balansas	456,83	513,57	-11,0	5,8
Pajamų balansas	-503,27	-444,97	13,1	5,9
Einamųjų pervedimų balansas	336,25	303,29	10,9	-3,4

Pirmąjį 2005 m. ketvirtį einamosios sąskaitos deficitas daugiausia sumažėjo dėl sumažėjusio užsienio prekybos deficito, o ESD didino sumažėjęs teigiamas paslaugų balanso perviršis ir padidėjęs pajamų balanso deficitas.

Užsienio prekyba.

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2005 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2004 m. laikotarpiu, prekių eksportas padidėjo 22,2 procento, o prekių importas – 14,1 procento.

Bendriems Lietuvos prekių eksporto rezultatams vis didesnės įtakos turėjo Europos Sąjungos (ES) šalių rinkos. Tai rodo didėjantys prekių eksporto į ES šalis augimo tempai ir mastas. 2005 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2004 m. pirmuoju ketvirčiu, prekių eksportas į ES šalis padidėjo 43,8 procento, o, palyginti su visu šalies eksportu, eksportas į ES šalis sudarė 70,8 procento (2004 m. I ketv. – 60,2 %). Prekių importo didėjimą daugiausia lėmė prekių importo iš NVS šalių ir naujųjų ES šalių narių padidėjimas. Palyginti su visu šalies importu, importas iš ES šalių kiek sumažėjo (sudarė 59,1 %).

2005 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2004 m. ketvirčiu, bendras užsienio prekybos su ES šalimis balanso deficitas sumažėjo net 1,1 mlrd. litų ir sudarė 132,8 mln. litų. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ir trylikos (iš 25) ES šalių užsienio prekybos balansai buvo teigiami. Tarp šių šalių buvo Didžioji Britanija, Prancūzija, Ispanija, Švedija, Estija ir Latvija. Vis dėlto didelis prekybos deficitas su Vokietija, Lenkija, Suomija darė įtaką bendram neigiamam užsienio prekybos balansui su ES šalimis.

Prekių eksportas į NVS šalis per ataskaitinį laikotarpį padidėjo 40,3 procento. Tai daugiausia lėmė spartus eksporto į Rusiją (67,3 %) padidėjimas. Prekių importas iš NVS šalių 2005 m. pirmąjį ketvirtį padidėjo 25,2 procento, o užsienio prekybos su NVS šalimis deficitas – 210,7 mln. litų. Lietuvos prekių eksporto ir importo struktūroje eksportas į NVS šalis sudarė 15,5 procento, o prekių importas – 30,6 procento.

Didžiausią poveikį prekių eksporto didėjimui darė mineralinių produktų pardavimas užsienio partneriams. Pirmąjį 2005 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2004 m. ketvirčiu, mineralinių produktų pardavimas užsienio partneriams padidėjo 25,5 procento ir sudarė 28,8 procento viso prekių eksporto prieaugio. Beveik ketvirtadalį viso prekių eksporto prieaugio sudarė žemės ūkio produkcijos ir paruoštų maisto produktų eksportas.

Pagrindinių prekių grupių eksporto ir importo pokyčiai bei juos nulėmę veiksniai 2005 m. I ketv., palyginti su 2004 m. I ketv., %
	Eksportas		Importas
	pokytis	veiksnių įtaka	pokytis	veiksnių įtaka
Visos prekės	22,2	22,2	14,1	14,1
Investicinės prekės	-3,6	-0,3	-7,8	-1,4
Tarpinio vartojimo prekės	30,3	15,9	21,8	12,6
Vartojimo prekės	20,5	5,6	15,6	2,8
Benzinas	10,6	0,9	-71,1	0,0
Lengvieji automobiliai	10,2	0,3	14,0	0,7
Kitos prekės	-81,0	-0,1	-35,3	-0,5

Paslaugos.

Palyginti su pirmuoju 2004 m. ketvirčiu, 2005 m. pirmąjį ketvirtį paslaugų eksportas padidėjo 11,4 procento, o paslaugų importas – 23,4 procentų. Bendras teigiamas paslaugų balanso perviršis sudarė 456,8 mln. litų (2004 m. I ketv. buvo 513,6 mln. Lt). Bendrus paslaugų eksporto ir importo pokyčius lėmė transporto ir kelionių paslaugų raida. Šios dvi paslaugų rūšys, palyginti su bendru paslaugų eksportu, sudarė 86,5 procento, o, palyginti su bendru paslaugų importu, – 79,3 procento.

Paslaugų eksporto ir importo pokyčiai, struktūra ir pokyčius nulėmę veiksniai 2005 m. I ketv., palyginti su 2004 m. I ketv., %
		Eksportas			Importas
		pokytis	2005 m. I ketv. struktūra	veiksnių įtaka	pokytis	2005 m. I ketv. struktūra	veiksnių įtaka
Visos paslaugos		11,4	100,0	11,4	23,4	100,0	23,4
Transporto paslaugos		6,5	55,8	3,8	21,5	42,1	9,2
Visos transporto paslaugos		6,5	100,0	3,8	21,5	100,0	21,5
Jūrų transportas		3,5	13,5	0,5	-0,3	22,1	-0,1
Oro transportas		15,1	5,7	0,8	49,3	5,4	2,2
Geležinkelių transportas		11,0	24,4	2,6	-14,4	11,5	-2,3
Kelių transportas		1,4	35,9	0,5	39,0	32,0	10,9
Vamzdynų transportas		-28,9	1,8	-0,8	56,3	17,0	7,5
Kitos transporto paslaugos		17,0	18,7	2,9	30,3	12,0	3,4
Kelionių paslaugos		21,9	30,7	6,1	18,7	37,2	7,2
Kitos paslaugos		10,8	13,5	1,5	37,5	20,7	7,0

Tarp atskirų transporto rūšių oro ir geležinkelių transporto paslaugų eksportas augo sparčiausiai – sudarė 51,9 procento transporto paslaugų eksporto prieaugio. Kelių transporto paslaugų importo prieaugis sudarė 50,7 procento visų transporto paslaugų importo prieaugio, tačiau šių paslaugų teigiamas balanso perviršis sudarė 40,6 procento visų rūšių transporto paslaugų teigiamo balanso.

2005 m. pirmąjį ketvirtį į Lietuvą laikinai buvo atvykę 760,7 tūkst. užsieniečių. Palyginti su pirmuoju 2004 m. ketvirčiu, bendras laikinai atvykusiųjų į Lietuvą užsieniečių skaičius padidėjo 136,7 tūkst. žmonių, arba 21,9 procento. Per ataskaitinį laikotarpį į Lietuvą laikinai atvykusių ES šalių gyventojų padaugėjo 81,5 tūkst. žmonių, arba 23,4 procento. Laikinai atvykusių NVS šalių gyventojų padaugėjo 12,4 procento.

Dėl padidėjusio laikinai atvykusių iš ES ir kitų šalių žmonių skaičiaus kelionių eksporto pajamos 2005 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2004 m. laikotarpiu, padidėjo 90,5 mln. litų.

Per ataskaitinį laikotarpį laikinai išvykusių Lietuvos gyventojų padaugėjo 18,7 procento (2005 m. I ketv. bendras laikinai išvykusiųjų žmonių skaičius sudarė 910,6 tūkst. žmonių). Dėl didesnio laikinai iš Lietuvos išvykusių žmonių skaičiaus kelionių importo išlaidos padidėjo 18,7 procento, todėl teigiamas kelionių balansas, palyginti su pirmuoju 2004 m. ketvirčiu, padidėjo 21,1 mln. litų (sudarė 63,2 mln. Lt).

Palyginti su visu paslaugų eksportu, eksportas į ES šalis (25 šalys) sudarė 54,6 procento, į NVS šalis – 33,1 procento. Palyginti su visu transporto paslaugų eksportu, šių paslaugų eksportas į ES šalis sudarė 52,3 procento, į NVS šalis – 37,2 procento. Kelionių paslaugų eksportas į ES sudarė 56,6 procento, o kitų paslaugų eksportas – 59,6 procento. Pirmąjį šių metų ketvirtį didžiausias teigiamas paslaugų balansas buvo su Rusija, Baltarusija ir Latvija (sudarė daugiau kaip pusę viso paslaugų balanso perviršio).

Pajamos.

2005 m. pirmąjį ketvirtį pajamų balanso deficitas sudarė 503,3 mln. litų. Palyginti su 2004 m. pirmuoju ketvirčiu, pajamų balanso deficitas padidėjo 58,3 mln. litų. Pajamų balanso deficitą didino 45,2 procento padidėjusios nerezidentų reinvesticijos (jų srautas mokėjimų balanse sudarė 353,1 mln. Lt). Reinvesticijos į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtrauktos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskaitoje parodytos tarp tiesioginių užsienio investicijų. Reinvesticijų padidėjimą atsvėrė nerezidentams išmokėtų dividendų (už tiesiogines užsienio investicijas) sumažėjimas (99,6 mln. Lt). Pajamų balanso deficito padidėjimą nulėmė sumažėjęs darbo pajamų perviršis. Perviršio sumažėjimas susijęs su tuo, kad didesnė darbo pajamų dalis priskirta privačių asmenų perlaidoms į Lietuvą, kurios parodomos einamųjų pervedimų balanse.

Einamieji pervedimai.

Pirmąjį 2005 m. ketvirtį teigiamas einamųjų pervedimų balanso perviršis sudarė 336,3 mln. litų (2004 m. I ketv. buvo 303,3 mln. Lt). Einamieji pervedimai į Lietuvą per ataskaitinį laikotarpį padidėjo 33 mln. litų. Palyginti su 2004 m. pirmuoju ketvirčiu, iš ES pagalbos projektų gautų lėšų padaugėjo 223,3 mln. litų, privačių asmenų perlaidų – 72,9 mln. litų. Kita vertus, Lietuvos įmokos į ES biudžetą sudarė 243,1 mln. litų (2004 m. I ketv. tokių įmokų nebuvo), todėl bendras teigiamas einamųjų pervedimų balanso perviršis, palyginti su 2004 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo tik 10,9 procento.

Kapitalo ir finansinė sąskaitos.

2005 m. pirmąjį ketvirtį, neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, bendras investicijų srautas šalies mokėjimų balanse rodė grynąsias įplaukas – 1,01 mlrd. litų. Grynosios investicijų portfelio įplaukos sudarė 98,5 procento ESD, grynosios tiesioginės užsienio investicijos – 52,3 procento ESD, o kartu su neatlygintinais kapitalo pervedimais iš ES paramos fondų – 86,1 procento ESD.

Investicijos užsienyje.

2005 m. pirmąjį ketvirtį šalies ūkio subjektų investicijų užsienyje srautas sudarė 1,03 mlrd. litų ir, palyginti su pirmuoju 2004 m. ketvirčiu, sumažėjo 242,7 mln. litų. Daugumą investicijų užsienyje sudarė Lietuvos komercinių bankų investicijos – 711,6 mln. litų (daugiausia – indėlių ir korespondentinių sąskaitų likučių užsienio bankuose padidėjimas). Kitų šalies ūkio subjektų investicijų užsienyje srautas sudarė 322,5 mln. litų, iš jų 132,7 mln. litų – tiesioginės investicijos užsienyje ir 37,7 mln. litų – pensijų fondų investicijų srautas užsienyje.

Užsienio investicijos Lietuvoje.

Pirmąjį 2005 m. ketvirtį bendras užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 1,77 mlrd. litų ir, palyginti su 2004 m. pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 389,9 mln. litų.

Kapitalo ir finansinės sąskaitų balanso, jį sudarančių balansų pokyčiai ir šių sąskaitų pokytį nulėmę veiksniai
	2005 m. I ketv., mln. Lt	2004 m. I ketv., mln. Lt	Pokytis, %	Veiksniai, %
Kapitalo ir finansinės sąskaitų balansas*	828,88	982,04	-15,6	-15,6
Kapitalo sąskaitos balansas	279,92	41,7	571,3	24,3
Tiesioginės investicijos	433,8	486,83	-10,9	-5,4
Investicijų portfelis	816,84	1 032,12	-20,9	-21,9
Išvestinės finansinės priemonės	-7,23	-21,01	-65,6	1,4
Kitos investicijos	-511,46	-618,81	-17,3	10,9
Oficialiosios tarptautinės atsargos	-462,84	-141,37	227,4	-32,7
Klaidos ir praleidimai	279,85	202,58	38,1	7,9

* su klaidomis ir praleidimais

Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje.

2005 m. pirmąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 566,5 mln. litų (2004 m. I ketv. šis srautas buvo 716,8 mln. Lt). Tarp tiesioginių užsienio investicijų investicijos į akcinį kapitalą sudarė 278 mln. litų, o reinvesticijos – 353,1 mln. litų. Įplaukos už privatizuotus objektus, klasifikuojamos kaip tiesioginės užsienio investicijos, pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 21,1 mln. litų, arba tik 3,7 procento viso tiesioginių investicijų Lietuvoje srauto.

2005 m. kovo 31 d. duomenimis, sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 17,53 mlrd. litų (5,08 mlrd. EUR). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 5 128 litai (1 485 EUR) tiesioginių užsienio investicijų.

2005 m. pirmąjį ketvirtį daugiausia tiesioginių investicijų buvo skirta apdirbamajai pramonei (234,2 mln. Lt), elektros, dujų ir vandens tiekimo veiklai (178,4 mln. Lt), finansinio tarpininkavimo veiklai (174,4 mln. Lt).

2005 m. kovo 31 d. duomenimis, 32,8 procento visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje sudarė investicijos į apdirbamąją pramonę, į didmeninę ir mažmeninę prekybą – 14,7 procentų, į finansinio tarpininkavimo veiklą – 14,4 procento, į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veiklas – 13,3 procento.

Daugiausia lėšų yra investavę Švedijos (14,2 %), Danijos (13,7 %), Vokietijos (12,9 %), Rusijos (12,6 %), Suomijos (7,6 %) ir Estijos (7,1 %) investuotojai.

ES šalių (25 šalys) investicijos sudarė 72,7 procento visų investicijų, iš jų senųjų ES šalių narių (15 šalių) investicijos – 61,7 procento, NVS šalių investicijos – 12,9 procento.

Investicijų portfelis.

Per ataskaitinį laikotarpį investicijų portfelio srautas Lietuvoje sudarė 1,11 mlrd. litų, iš kurių 1,05 mlrd. litų sudarė įplaukos, gautos už 2005 m. pirmąjį ketvirtį Vyriausybės užsienyje išplatintą naują euroobligacijų emisiją.

Kitų investicijų Lietuvoje srautas 2005 m. pirmą ketvirtį sudarė 127,7 mln. litų. Palyginti su atitinkamu 2004 m. laikotarpiu, kitų investicijų srautas buvo 197,8 mln. litų mažesnis. Teigiamą kitų investicijų srautą Lietuvoje lėmė prekybinio kredito padidėjimas, nes neigiamas komercinių bankų iš nerezidentų gautų paskolų srautas kompensavo teigiamą nerezidentų indėlių šalies komerciniuose bankuose srautą.

Oficialiosios tarptautinės atsargos.

Pirmąjį 2005 m. ketvirtį oficialiųjų tarptautinių atsargų srautas buvo teigiamas (462,8 mln. Lt), o kovo mėn. pabaigoje jos sudarė 9 576,2 mln. litų (2 773,5 mln. EUR).

Oficialiąsias tarptautines atsargas didino padidėję centrinės valdžios indėliai Lietuvos banke (436,1 mln. Lt), Lietuvos banko kitų įsipareigojimų grynasis padidėjimas (68,9 mln. Lt) ir padidėję Lietuvos banko įsipareigojimai užsieniui (1,4 mln. Lt).

Oficialiąsias tarptautines atsargas mažino kredito įstaigų lėšų Lietuvos banke sumažėjimas (28,1 mln. Lt) ir Lietuvos banko išleistų į apyvartą grynųjų pinigų kiekio sumažėjimas (11,0 mln. Lt).

Lietuvos Respublikos tarptautinių investicijų balansas.

2005 m. kovo 31 d. duomenimis, visas šalies finansinis užsienio turtas sudarė 20,47 mlrd. litų, o visi šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 43,22 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas sudarė 22,75 mlrd. litų (t. y. likusio pasaulio atžvilgiu Lietuva yra debitorė). Per 2005 m. pirmąjį ketvirtį visas užsienio turtas padidėjo 1,7 mlrd. litų, o tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 2,78 mlrd. litų, todėl neigiamas tarptautinių investicijų balansas padidėjo 1,09 mlrd. litų. 2005 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai pasiskirstė taip: tiesioginės užsienio investicijos – 40,6 procento, kitos investicijos – 40,3 procento, investicijų portfelis – 19,1 procento.