Lietuvos banko (LB) valdyba apsvarstė banko specialistų parengtą Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektą. Pritarta, kad šis dokumentas
1. Lietuvos banko (LB) valdyba apsvarstė banko specialistų parengtą Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektą. Pritarta, kad šis dokumentas būtų siunčiamas derinti Teisingumo, Finansų, Ūkio ministerijoms, kitoms suinteresuotoms institucijoms ir organizacijoms.
Šio įstatymo, kaip teigiama jo projekte, tikslas - nustatyti pasirengimo įvesti eurą, litų keitimo į eurus Lietuvos Respublikoje įvedus eurą ir litų išėmimo iš apyvartos tvarką. Įstatymas taip pat turi užtikrinti Europos Sąjungos (ES) teisės aktų, kurie bus nurodyti šio įstatymo priede, įgyvendinimą.
Įstatymo projekte nurodyta, kaip litai bus keičiami į eurus nuo euro įvedimo dienos, apibrėžta, kaip bus taikomas litų keitimo ir perskaičiavimo į eurus kursas, kaip turi vykti tarpinių ir galutinių perskaičiavimo rezultatų apvalinimas, reglamentuojamas pinigų sumų klientų sąskaitose litais perskaičiavimas į eurus ir skolos vertybinių popierių nominalios vertės pakeitimas. Nustatyta, kaip teisės aktuose, sutartyse, įvedus eurą, reikės suprasti nuorodas į litus ir palūkanų normų dydžio išraišką VILIBOR.
Numatyti reikalavimai dėl kainų skelbimo eurais ir litais tam tikrą laikotarpį.
Siūloma, kad Lietuvos bankas litus į eurus keistų neatlygintinai neribotą laiką ir neribojant sumos. Komerciniai bankai keistų litus į eurus neatlygintinai šešis mėnesius nuo euro įvedimo dienos. Pasibaigus šiam laikotarpiui, komerciniai bankai toliau keis litus į eurus, bet galės už tai imti savo nustatyto dydžio užmokestį.
Numatoma, kad keičiant ir perskaičiuojant litus į eurus ir eurus į litus bus taikomas neatšaukiamai fiksuotas euro ir lito perskaičiavimo kursas. Jį vienbalsiai turėtų nustatyti ir paskelbti Europos Sąjungos Taryba, priimdama ir sprendimą dėl euro įvedimo datos Lietuvoje.
Pagal įstatymo projektą tarifai, komisiniai mokesčiai ir kiti litais (eurais) išreikšti dydžiai, nesantys galutinėmis mokėtinomis sumomis į eurus (litus), turėtų būti perskaičiuojami ir išreiškiami keturių reikšminių skaitmenų po kablelio tikslumu, jeigu pagal nusistovėjusią praktiką netaikomi tikslesni išraiškos principai. Perskaičiuoti dydžiai būtų laikomi tarpinėmis sumomis ir iki dviejų skaitmenų po kablelio apvalinami tik skaičiuojant galutinę mokėtiną sumą. Apvalinimas bus atliekamas pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles: jeigu po paskutinio reikšminio skaitmens skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutiniojo reikšminio skaitmens yra pridedamas 1, jeigu skaitmuo po paskutinio reikšminio skaitmens yra mažesnis negu 5, paskutinis reikšminis skaitmuo lieka nepakitęs.
Tokia pat tvarka įvedimo dieną į eurus neatlygintinai būtų perskaičiuojami indėliai ir kitos sumos klientų sąskaitose litais, taip pat paskolos.
Numatoma, kad, įvedus eurą, visos nuorodos į litus teisės aktuose, sutartyse ir kituose dokumentuose turės būti skaitomos kaip nuorodos į eurus. Dydžiai litais bus laikomi išreikšti eurais ir perskaičiuojami neatlygintinai anksčiau minėta tvarka.
Visų Vyriausybės vertybinių popierių, denominuotų litais, nominali vertė turėtų būti pakeičiama konkretaus investuotojo pagal kiekvieną vertybinio popieriaus emisijos identifikavimo kodą turimų vertybinių popierių bendrąją nominalią vertę padalijant iš perskaičiavimo kurso, padauginant iš 100 ir suapvalinant iki sveiko skaičiaus. Gauta reikšmė būtų to investuotojo turimų euro cento nominalios vertės vertybinių popierių skaičius.
Numatyta, kad asmenys, parduodantys prekes (paslaugas), turės pradėti skelbti prekių (paslaugų) kainas eurais ir litais ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo neatšaukiamai fiksuoto euro ir lito perskaičiavimo kurso nustatymo dienos iki euro įvedimo dienos ir du mėnesius nuo euro įvedimo dienos.
Siūloma, kad litai kaip teisėta, privaloma priimti mokėjimo priemonė būtų naudojama 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos.
Įstatymo projekte euro įvedimo Lietuvoje konkreti data nenurodoma, nes ją nustatys ir paskelbs Europos Sąjungos Taryba, įvertinusi Lietuvos Respublikos atitikimo eurui įvesti reikalingas sąlygas ir panaikindama mūsų šaliai stojant į ES numatytą išimtį laikinai naudoti litus iki perėjimo prie ES bendros valiutos.
Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektas artimiausiu metu bus perduotas svarstyti valstybės institucijoms, verslo, vartotojų teises ginančioms, kitoms suinteresuotoms institucijoms, organizacijoms ir siūloma pateikti pastabas bei pasiūlymus. Šis dokumentas bus paskelbtas Lietuvos banko interneto svetainėje.
2. LB valdyba laikinai atšaukė kredito unijai „Taupyklė“ (Visaginas) leidimą teikti savitarpio paskolas kredito unijos nariams.
Kredito unija įpareigota iki šių metų gegužės 1 d. vykdyti LB nustatyto kapitalo pakankamumo normatyvą. Kredito unija „Taupyklė“ taip pat įpareigota iki šių metų gegužės 1 d. pašalinti inspektavimo ataskaitoje nurodytus veiklos trūkumus bei pažeidimus ir iki gegužės 15 d. apie tai informuoti LB Kredito įstaigų priežiūros departamentą.
Šių metų vasario 28-kovo 4 dienomis LB atlikto inspektavimo metu nustatyta, kad unija nepakankamai dėmesio skyrė kredito rizikos valdymui, kreditavimo politikai gerinti bei darbui su skolininkais. Nesilaikyta kai kurių reikalavimų dėl abejotinų aktyvų grupavimo ir specialiųjų atidėjinių (atidėjimų) abejotiniems aktyvams sudarymo bei apskaitos taisyklių reikalavimų.
3. LB valdyba leido akcinei bendrovei bankui ,,NORD/LB Lietuva” 2,5 mln. eurų (ekvivalentas 8,6 mln. litų) subordinuotą dešimties metų trukmės paskolą, gautą iš patronuojančio Vokietijos banko Norddeutsche Landesbank Girozentrale įkurto fondo Stiftung der NORD/LB und der Offentlichen Versicherung fur Branunschiweig, įskaityti į banko antro lygio kapitalą.
Pagal paskolos sutartį, sudarytą šių metų vasario 23 d., kreditorius dešimčiai metų paskolino bankui ,,NORD/LB Lietuva” 2,5 mln. eurų (8,6 mln. litų ekvivalentą).
Banko ,,NORD/LB Lietuva” teigimu, dėl šios subordinuotos paskolos patirtos papildomos palūkanų išlaidos neturės neigiamos įtakos banko finansinei būklei, o padidėjusi banko kapitalo bazė sudarys galimybes didinti aktyvus, plėsti bankinę veiklą, užtikrinant riziką ribojančių normatyvų vykdymą.
4. LB valdyba leido akcinei bendrovei Vilniaus bankui įregistruoti šių metų kovo 15 d. įvykusiame eiliniame visuotiniame banko akcininkų susirinkime patvirtintus banko statuto pakeitimus, susijusius su banko pavadinimo, akcijų suteikiamų teisių, banko organų kompetencijos, jų narių rinkimo ir atšaukimo tvarkos pakeitimu.
Pakeista LB valdybos 1990 metų lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 24 Vilniaus bankui išduota licencija į banko licenciją, kurioje nurodytas naujas banko pavadinimas: AB SEB Vilniaus bankas.
Nutarimo dalis dėl licencijos su nauju pavadinimu pakeitimo įsigalios nuo Vilniaus banko statuto pakeitimų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.
5. LB valdyba leido akcinei bendrovei VB būsto kreditų ir obligacijų bankui įregistruoti šių metų kovo 15 d. vienintelio banko akcininko AB Vilniaus banko sprendimu patvirtintus banko statuto pakeitimus, susijusius su banko pavadinimo, akcijų suteikiamų teisių, banko organų kompetencijos, jų narių rinkimo ir atšaukimo tvarkos pakeitimu.
Pakeista Lietuvos banko valdybos 2002 metų balandžio 25 d. nutarimu Nr. 55 VB būsto kreditų ir obligacijų bankui išduota banko licencija į banko licenciją, kurioje nurodytas naujas banko pavadinimas: AB SEB VB būsto bankas.
Nutarimo dalis dėl licencijos su nauju pavadinimu pakeitimo įsigalios nuo VB būsto kreditų ir obligacijų banko statuto pakeitimų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.
6. LB valdyba sutiko su kredito unijos ,,Moterų taupa“ (Kaunas) įstatų pakeitimu dėl naujo unijos buveinės adreso.
Licencija kredito unijos ,,Moterų taupa“ veiklai išduota ir ši unija Lietuvos banke įregistruota 1999 metų gruodžio 9 d.
Unijos įstatų naujoje redakcijoje, kuri patvirtinta šių metų vasario 5 d. įvykusiame visuotiniame kredito unijos narių susirinkime, nurodytas naujas buveinės adresas: Parodos g. 1-3, Kaunas. Šias patalpos unija nusipirko 2003 m. vasarį.
7. LB valdyba davė leidimą akcinės bendrovės banko ,,Snoras” administracijos vadovo pavaduotoju skirti Juozą Lukauską. Nuo 2000 metų jis eina banko ,,Snoras” valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas.