2004 m. Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso apžvalga

Einamoji sąskaita.

2004 metų šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) sudarė 4,44 mlrd. litų, arba 7,2 proc. BVP. Palyginti su 2003 m., ESD padidėjo 587,5 mln. litų, arba 15,2 procento.

ESD bei ESD ir BVP santykis
	ESD, mln. Lt	ESD ir BVP santykis, %
2003 m.	-3 854,0	-6,9
I ketv.	-476,21	-3,8
II ketv.	-1 158,06	-8,3
III ketv.	-734,76	-5,0
IV ketv.	-1 484,97	-9,8
2004 m.	-4 441,54	-7,2
I ketv.	-982,04	-7,5
II ketv.	-1 518,49	-9,8
III ketv.	-1 107,02	-6,7
IV ketv.	-833,99	-4,9

Einamosios sąskaitos balanso ir jį sudarančių balansų pokyčiai. Einamosios sąskaitos pokytį nulėmę veiksniai
	2004 m. mln. Lt	2003 m. mln. Lt	Pokytis, %	Veiksniai, %
Einamosios sąskaitos balansas	-4 441,54	-3 854,0	15,2	15,2
Prekybos balansas	-6 452,11	-5 140,76	25,5	34,0
Paslaugų balansas	2 557,75	1 887,91	35,5	-17,4
Pajamų balansas	-1 478,09	-1 490,74	-0,8	-0,3
Einamųjų pervedimų balansas	930,91	889,59	4,6	-1,1

2004 m. einamosios sąskaitos deficitas augo dėl padidėjusio užsienio prekybos deficito, o ESD daugiausia mažino padidėjęs teigiamas paslaugų balanso perviršis. Sparti šalies ūkio raida, didėjančios pajamos, palankesnės skolinimosi sąlygos didino vidaus paklausą. Išaugusi vidaus paklausa skatino vartojimo prekių importą ir didino užsienio prekybos deficitą.

Užsienio prekyba.

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2004 m., palyginti su 2003 m., prekių eksportas padidėjo 21,0 procento, o prekių importas – 15,8 procento. 2004 m. prekių eksporto didėjimą lėmė gan aukštas šalies ūkio subjektų konkurencingumo lygis, darbo našumas ir stabilus eksporto kainų lygis pagrindinių prekybos partnerių atžvilgiu.

Prekių importo augimą skatino padidėjusi vidaus paklausa ir dėl nuvertėjusio JAV dolerio sumažėjusios importo kainos.

Geografiškai Lietuvos užsienio prekybos rezultatams didžiausią įtaką darė ES rinkos. 2004 m., palyginti su 2003 m., prekių eksportas į ES šalis padidėjo 28,6 procento (sudarė 66,4 % viso šalies eksporto), o prekių importas – 11,9 procento (sudarė 63 % viso importo). Per ataskaitinį laikotarpį bendras užsienio prekybos balanso deficitas su ES šalimis sumažėjo 1,5 mlrd. litų. Praėjusiais metais Lietuvos ir dešimties (iš 25) ES šalių užsienio prekybos balansas buvo teigiamas. Tarp šių šalių buvo Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Ispanija, Švedija, Estija ir Latvija. Vis dėlto didelis prekybos deficitas su Vokietija (3,1 mlrd. Lt), Lenkija (1,34 mlrd. Lt) ir Suomija (934,5 mln. Lt) darė įtaką bendram užsienio prekybos su ES šalimis deficitui.

Prekių eksportas į NVS šalis per ataskaitinį laikotarpį padidėjo 29,1 procento. Tai daugiausia lėmė spartus eksporto į Rusiją ir Baltarusiją augimas (atitinkamai 23,7 % ir 37,5 % ). Prekių importas iš NVS šalių padidėjo 26,4 procento, o užsienio prekybos deficitas su NVS šalimis 2004 m. padidėjo beveik milijardu litų. Per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo teigiamas prekybos su kitomis šalimis (visi prekybos partneriai be ES ir NVS) balansas.

Didžiausią poveikį prekių eksporto didėjimui turėjo mineralinių produktų pardavimas užsienio partneriams. 2004 m., palyginti su 2003 m., jis padidėjo 49,9 procento ir sudarė beveik pusę viso prekių eksporto prieaugio. Neįskaitant mineralinių produktų, prekių eksportas padidėjo 13,6 procento. Mašinų ir įrenginių eksportas padidėjo 39 procentais ir sudarė penktadalį viso eksporto prieaugio.

2004 m., palyginti su 2003 m., sparčiausiai didėjo tarpinio vartojimo ir vartojimo prekių importas (atitinkamai 21,5 % ir 20,5 %), o investicinių prekių importas padidėjo tik 3,4 procento.

Pagrindinių prekių grupių eksporto ir importo pokyčiai bei juos nulėmę veiksniai 2004 m., palyginti su 2003 m. , %
	Eksportas		Importas
	pokytis	veiksnių įtaka	pokytis	veiksnių įtaka
Visos prekės	21,0	21,0	15,8	15,8
Investicinės prekės	-21,3	-2,7	3,4	0,7
Tarpinio vartojimo prekės	28,6	14,3	21,5	12,0
Vartojimo prekės	20,7	5,6	20,5	3,5
Benzinas	63,6	4,1	100,4	0,0
Lengvieji automobiliai	-7,0	-0,3	3,0	0,2
Kitos prekės	-0,3	0,0	-40,4	-0,6

Paslaugos.

Palyginti su 2003 m., 2004 m. paslaugų eksportas padidėjo 20,4 procento, o paslaugų importas – 13 procentų. Bendras teigiamas paslaugų balanso perviršis 2004 m. sudarė 2,56 mlrd. litų (2003 m. buvo 1,89 mlrd. Lt). Pirmuosius tris 2004 m. ketvirčius paslaugų eksporto augimas spartėjo ir ypač ryškus buvo trečiąjį ketvirtį (26,6 %), o ketvirtąjį ketvirtį augimo tempas sulėtėjo (23 %). Didžiausias paslaugų importo prieaugis buvo 2004 m. pirmąjį ketvirtį (18,3 %). Kitus tris ketvirčius importo prieaugis lėtėjo. Didžiausias teigiamas paslaugų balanso perviršis buvo trečiąjį 2004 m. ketvirtį (847,1 mln. Lt). Bendrus paslaugų eksporto ir importo pokyčius lėmė transporto ir kelionių paslaugų raida. Šios dvi paslaugų rūšys, palyginti su bendru paslaugų eksportu, sudarė  87,4 procentų, o, palyginti su bendru paslaugų importu, – 81,6 procento.

Paslaugų eksporto ir importo pokyčiai, struktūra ir pokyčius nulėmę veiksniai 2004 m., palyginti su 2003 m., %
Eksportas			Importas
pokytis	struktūra 2004 m.	veiksnių įtaka	pokytis	struktūra 2004 m.	veiksnių įtaka
Visos paslaugos	20,4	100,0	20,4	13,0	100,0	13,0
Transporto paslaugos	31,9	54,4	15,8	14,3	40,7	5,8
Visos transporto paslaugos	31,9	100,0	31,9	14,3	100,0	14,3
Jūrų transportas	-25,9	13,5	-6,2	21,5	25,8	5,2
Oro transportas	11,6	6,1	0,8	1,7	5,0	0,1
Geležinkelių transportas	97,7	21,1	13,8	-2,7	17,7	-0,6
Kelių transportas	19,9	40,4	8,9	0,9	28,3	0,3
Vamzdynų transportas	-38,3	2,2	-1,8	2,8	11,9	0,4
Kitos transporto paslaugos	294,4	16,7	16,4	219,5	11,3	8,8
Kelionių paslaugos	16,9	32,9	5,7	23,9	40,8	8,9
Kitos paslaugos	-7,2	12,7	-1,1	-7,3	18,5	-1,6

Tarp atskirų transporto rūšių geležinkelių transporto paslaugų eksportas augo sparčiausiai – sudarė 43,2 procento transporto paslaugų eksporto prieaugio ir 33,6 procento viso paslaugų eksporto prieaugio. Kelių transporto paslaugų eksporto prieaugis sudarė 27,8 procento visų transporto paslaugų eksporto prieaugio, tačiau šių paslaugų teigiamas balanso perviršis sudarė 1,02 mlrd. litų, arba 51,2 procento visų rūšių transporto paslaugų teigiamo balanso.

2004 m. į Lietuvą laikinai buvo atvykę 4 mln. užsieniečių. Didžiausias atvykusiųjų užsieniečių skaičius (1,49 mln. žmonių) buvo trečiąjį ketvirtį, o mažiausias (624 tūkst. žmonių) – pirmąjį ketvirtį. Palyginti su 2003 m., bendras laikinai atvykusiųjų į Lietuvą užsieniečių skaičius padidėjo 388,5 tūkst. žmonių, arba 10,7 procento. 2004 m. į Lietuvą laikinai atvykusių ES šalių gyventojų padaugėjo 709 tūkst. žmonių, arba 34,2 procento, o laikinai atvykusių NVS šalių gyventojų sumažėjo 316,6 tūkst. žmonių, arba 21,6 procento, dėl sumažėjusio vienadienių turistų (daugiausia iš Rusijos ir Baltarusijos) skaičiaus. Dėl padidėjusio laikinai atvykusių iš ES ir kitų šalių žmonių skaičiaus kelionių eksporto pajamos 2004 m., palyginti su 2003 m., padidėjo 488,5 mln. litų, o dėl sumažėjusio laikinai atvykusiųjų iš NVS šalių žmonių skaičiaus, kelionių pajamos 159,3 mln. litų sumažėjo.

2004 m., palyginti su 2003 m., laikinai išvykusių Lietuvos gyventojų padaugėjo 18 procentų (bendras laikinai išvykusiųjų žmonių skaičius sudarė 4,13 mln. žmonių). Dėl didesnio laikinai iš Lietuvos išvykusių žmonių skaičiaus kelionių importo išlaidos padidėjo 23,9 procento, todėl teigiamas 2004 m. kelionių balansas, palyginti su 2003 m., sumažėjo 13,7 mln. litų (sudarė 497,3 mln. Lt).

Palyginti su visu paslaugų eksportu, eksportas į ES šalis (25 šalys) sudarė 51,6 procento, į NVS šalis – 36,1 procento. Palyginti su visu transporto paslaugų eksportu, šių paslaugų eksportas į ES šalis sudarė 53 procentus, į NVS šalis – 39,3 procento. Kelionių paslaugų eksportas į ES sudarė 45,5 procento, o kitų paslaugų eksportas – 61,5 procento.

Pajamos.

2004 m. pajamų balanso deficitas sudarė 1,48 mlrd. litų. Palyginti su 2003 m., pajamų balanso deficitas sumažėjo 12,7 mln. litų. Pajamų balanso deficitą didino daugiau kaip pusantro karto padidėjusios nerezidentų reinvesticijos (jų srautas mokėjimų balanse sudarė 1,14 mlrd. Lt). Reinvesticijos į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtrauktos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskaitoje parodytos tarp tiesioginių užsienio investicijų. Išmokėti dividendai nerezidentams (už tiesiogines užsienio investicijas) 2004 m., palyginti su 2003 m., padidėjo 23,5 procento. Šalies ūkio subjektų investicijų pajamos už investicijas užsienyje per lyginamąjį laikotarpį padidėjo 13,3 procento, o nerezidentų pajamos už jų investicijas Lietuvoje – 24,8 procento.

Pajamų balanso deficitą mažino sparčiai augantis darbo pajamų perviršis. Palyginti su 2003 m., 2004 m. užsienyje uždirbtos ir į Lietuvą pervestos ir atvežtos darbo pajamos padidėjo 433,8 mln. litų (2,7 karto). Taip atsitiko Lietuvai tapus ES nare ir dėl tos priežasties padidėjusio iš Lietuvos į ES šalis išvykusių žmonių skaičiaus (įvertinus ir dalies anksčiau išvykusiųjų ir tapusių legaliais darbuotojais ar gyventojais skaičių).

Einamieji pervedimai.

2004 m. teigiamas einamųjų pervedimų balanso perviršis sudarė 930,9 mln. litų (2003 m. buvo 889,6 mln. Lt). Einamieji pervedimai į Lietuvą per ataskaitinį laikotarpį padidėjo 445 mln. litų, iš kurių 370,9 mln. litų sudarė iš ES gautų pagalbos projektų lėšų padidėjimas. Kita vertus, 2004 m. Lietuvos įmokos į ES biudžetą sudarė 411,9 mln. litų (2003 m. tokių įmokų nebuvo), todėl bendras teigiamas einamųjų pervedimų balanso perviršis, palyginti su 2003 m., padidėjo tik 4,6 procento. Galutiniam šio balanso rezultatui įtakos turėjo ir tai, kad gerokai daugiau lėšų iš ES paramos fondų buvo skirta investiciniams projektams (lėšos šiems projektams parodomos mokėjimų balanso kapitalo sąskaitoje).

Kapitalo ir finansinė sąskaitos.

2004 m., neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, bendras investicijų srautas šalies mokėjimų balanse rodė grynąsias įplaukas – 3,6 mlrd. litų. Einamosios sąskaitos deficitas daugiausia buvo finansuojamas tiesioginėmis užsienio investicijomis, kurių grynosios įplaukos sudarė 32 procentus ESD, o kartu su neatlygintinais kapitalo pervedimais iš ES paramos fondų – 49,7 procento ESD. Grynosios investicijų portfelio įplaukos sudarė 13,2 procento, o grynosios kitų investicijų įplaukos – 18,0 procento ESD.

Investicijos užsienyje.

2004 m. šalies ūkio subjektų investicijų užsienyje srautas sudarė 3,12 mlrd. litų ir, palyginti su 2003 m., padidėjo 2,88 mlrd. litų. Daugumą investicijų užsienyje sudarė Lietuvos komercinių bankų investicijos – 2,13 mlrd. litų (iš jų 1,16 mlrd. Lt sudarė nerezidentams suteiktos paskolos). Be to, komerciniai bankai 450,9 mln. litų investavo į nerezidentų išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones. Kitų šalies ūkio subjektų investicijų užsienyje srautas 2004 m. sudarė 982,7 mln. litų, iš jų 730,6 mln. litų – tiesioginės investicijos užsienyje. Palyginti su 2003 m., 2004 m. šalies ūkio subjektų tiesioginių investicijų užsienio šalyse srautas padidėjo 6,3 karto.

Šalyje susikūrusių pensijų fondų investicijų srautas užsienyje 2004 m. sudarė 89,2 mln. litų.

Užsienio investicijos Lietuvoje.

2004 m. užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 5,93 mlrd. litų, ir, palyginti su 2003 m., padidėjo 887,1 mln. litų. 

Kapitalo ir finansinės sąskaitų balanso, jį sudarančių balansų pokyčiai ir šių sąskaitų pokytį nulėmę veiksniai
	2004 m. mln. Lt	2003 m. mln. Lt	Pokytis, %	Veiksniai, %
Kapitalo ir finansinės sąskaitų balansas*	4 441,54	3 854,00	15,2	15,2
Kapitalo sąskaitos balansas	786,97	204,97	283,9	15,1
Tiesioginės investicijos	1 420,70	435,91	225,9	25,6
Investicijų portfelis	587,52	845,34	-30,5	-6,7
Išvestinės finansinės priemonės	6,91	-86,92	-107,9	2,4
Kitos investicijos	800,25	3 611,57	-77,8	-73,0
Oficialiosios tarptautinės atsargos	342,55	-1 647,66	-120,8	51,6
Klaidos ir praleidimai	496,64	490,79	1,2	0,2

* su klaidomis ir praleidimais

Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje.

2004 m. tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 2,15 mlrd. litų (2003 m. šis srautas buvo 552,2 mln. Lt). Tarp tiesioginių užsienio investicijų investicijos į akcinį kapitalą sudarė 874,7 mln. litų, o reinvesticijos – 1,14 mlrd. litų. Įplaukos už privatizuotus objektus, klasifikuojamos kaip tiesioginės užsienio investicijos, 2004 m. sudarė 114,8 mln. litų, arba tik 5,3 procento viso tiesioginių investicijų Lietuvoje srauto.

2004 m. gruodžio 31 d. duomenimis, sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 16,19 mlrd. litų (4,69 mlrd. EUR). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 4 727 litai (1 369 EUR) tiesioginių užsienio investicijų.

2004 m. daugiausia tiesioginių investicijų buvo skirta apdirbamajai pramonei (1176,1 mln. Lt), elektros, dujų ir vandens tiekimo veiklai (261,4 mln. Lt), didmeninei ir mažmeninei prekybai (246,4 mln. Lt), piniginio tarpininkavimo veiklai (221,1 mln. Lt).

2004 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 34 procentus visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje sudarė investicijos į apdirbamąją pramonę, į didmeninę ir mažmeninę prekybą – 16 procentų, į finansinio tarpininkavimo veiklą – 14,4 procento, į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veiklas – 14,3 procento.

Daugiausia lėšų yra investavę Danijos (15,2 %), Švedijos (15,0 %), Vokietijos (11,4 %), Rusijos (8,4 %), Suomijos (7,8 %) ir Estijos (7,6 %) investuotojai.

ES šalių (25 šalys) investicijos sudarė 76,3 procento visų investicijų, iš jų senųjų ES šalių narių (15 šalių) investicijos – 63,7 procento, NVS šalių investicijos – 8,7 procento.

Investicijų portfelis.

2004 m. investicijų portfelio srautas Lietuvoje sudarė 1,2 mlrd. litų. 93,4 procento investicijų portfelio srauto sudarė įplaukos, gautos už 2004 m. pirmąjį ketvirtį Vyriausybės užsienyje išplatintą naują euroobligacijų emisiją.

Kitų investicijų

Lietuvoje srautas 2004 m. sudarė 2,74 mlrd. litų. Palyginti su 2003 m., kitų investicijų srautas buvo 1,18 mlrd. litų mažesnis. Daugiausia kitų investicijų sudarė komercinių bankų gautos paskolos ir nerezidentų indėliai šalies komerciniuose bankuose (2441.39 mln. Lt). Paskolų, gautų valstybės vardu, srautas buvo neigiamas, nes daugiau užsienio paskolų buvo grąžinta negu gauta (-923,5 mln. Lt).

Oficialiosios tarptautinės atsargos.

2004 m. oficialiųjų tarptautinių atsargų srautas buvo neigiamas (-342,6 mln. Lt), o metų pabaigoje jos sudarė 9 108,9 mln. litų (2 638,1 mln. EUR).

Oficialiąsias tarptautines atsargas mažino sumažėję centrinės valdžios indėliai Lietuvos banke (742,9 mln. Lt) ir sumažėję Lietuvos banko atpirkimo sandoriai su nerezidentais (185,4 mln. Lt).

Oficialiąsias tarptautines atsargas didino Lietuvos banko išleistų į apyvartą grynųjų pinigų kiekio padidėjimas (457,4 mln. Lt) ir padidėję kiti grynieji įsipareigojimai (41,6 mln. Lt).

Lietuvos Respublikos tarptautinių investicijų balansas.

2004 m. gruodžio 31 d. duomenimis, visas šalies finansinis užsienio turtas sudarė 18,78 mlrd. litų, o visi šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 40,43 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas sudarė 21,65 mlrd. litų. (t. y. likusio pasaulio atžvilgiu Lietuva yra debitorė). 2004 m. visas užsienio turtas padidėjo 2,99 mlrd. litų, o tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 5,69 mlrd. litų , todėl neigiamas tarptautinių investicijų balansas padidėjo 2,71 mlrd. litų. 2004 m. šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai pasiskirstė taip: kitos investicijos – 42,3 procento, tiesioginės užsienio investicijos – 40,1 procento, investicijų portfelis – 17,6 procento.

Paskelbti 2004 m. mokėjimų balanso duomenys patikslina skelbtų atskirų 12 mėnesių mokėjimų balansų duomenis. Ketvirčio ir metų mokėjimų balanso duomenys tikslinami, kadangi iš respondentų gauti patikslinti metiniai duomenys, apimantys didesnį respondentų skaičių.