Lietuvos bankas
2010-09-22
Lietuvos banko valdybos posėdyje 1. Nutarta valstybės įmonės (VĮ) “Monetų kalykla” 2001 m. likutinį 217793 Lt pelną skirti įmonės reikmėms atsiskaitymams į paskirstytinus rezervus. Sprendimas priimtas išklausius 2001 m. VĮ “Monetų kalykla” finansinę ataskaitą bei audito išvadas. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad VĮ “Monetų kalykla” jau kaldina monetas ne tik Lietuvos valstybei, bet ir kitų valstybių centrinių bankų užsakymu. 2001 m. nukaldintos proginės monetos Armėnijos ir Baltarusijos centriniams bankams.  2. Klausimas dėl kredito įstaigų privalomųjų atsargų taisyklių pakeitimo atidėtas kitam valdybos posėdžiui.  3. Nutarta atšaukti AB CA IB Investmentbank Aktiengesellschaft 1997 m. išduotą leidimą atstovybei Vilniuje veikti. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad ši atstovybė tapo bankinės veiklos nevykdančios bendrovės CA IB Corporate Finance Beatungs Ges.m.b.H. padaliniu.  4. Nutarta išduoti leidimą Suomijos Respublikos banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus veiklai Lietuvoje bei leista įregistruoti Suomijos Respublikos banko Merita Bank Plc Vilniaus skyriaus nuostatų pakeitimus. Taip pat nustatyta, kad Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius turi teisę priimti indėlius, jeigu valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo pateiktoje išvadoje bus nurodyta, kad banko skyriuje laikomų indėlių draudimo sąlygos nėra blogesnės negu nustatyta LR įstatymuose arba jeigu indėliai papildomai apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad po reorganizacijos Suomijos Respublikos banko Merita Bank Plc visus įsipareigojimus perėmė Nordea Bank Finland Plc ir tęs jo vykdytą bankinę veiklą.  5. Nutarta iš dalies pakeisti ankstesniu nutarimu “Dėl šalių rizikos nustatymo tvarkos” patvirtintą šalių, kurioms taikoma vidutinė turo rizika, ir šalių kurioms taikoma didesnė turto rizika, nustatymo tvarką. Pakeitimai padaryti atsižvelgiant į

1. Nutarta valstybės įmonės (VĮ) “Monetų kalykla” 2001 m. likutinį 217793 Lt pelną skirti įmonės reikmėms atsiskaitymams į paskirstytinus rezervus.

Sprendimas priimtas išklausius 2001 m. VĮ “Monetų kalykla” finansinę ataskaitą bei audito išvadas. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad VĮ “Monetų kalykla” jau kaldina monetas ne tik Lietuvos valstybei, bet ir kitų valstybių centrinių bankų užsakymu. 2001 m. nukaldintos proginės monetos Armėnijos ir Baltarusijos centriniams bankams. 

2. Klausimas dėl kredito įstaigų privalomųjų atsargų taisyklių pakeitimo atidėtas kitam valdybos posėdžiui. 

3. Nutarta atšaukti AB CA IB Investmentbank Aktiengesellschaft 1997 m. išduotą leidimą atstovybei Vilniuje veikti.

Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad ši atstovybė tapo bankinės veiklos nevykdančios bendrovės CA IB Corporate Finance Beatungs Ges.m.b.H. padaliniu. 

4. Nutarta išduoti leidimą Suomijos Respublikos banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus veiklai Lietuvoje bei leista įregistruoti Suomijos Respublikos banko Merita Bank Plc Vilniaus skyriaus nuostatų pakeitimus.

Taip pat nustatyta, kad Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius turi teisę priimti indėlius, jeigu valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo pateiktoje išvadoje bus nurodyta, kad banko skyriuje laikomų indėlių draudimo sąlygos nėra blogesnės negu nustatyta LR įstatymuose arba jeigu indėliai papildomai apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka.

Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad po reorganizacijos Suomijos Respublikos banko Merita Bank Plc visus įsipareigojimus perėmė Nordea Bank Finland Plc ir tęs jo vykdytą bankinę veiklą. 

5. Nutarta iš dalies pakeisti ankstesniu nutarimu “Dėl šalių rizikos nustatymo tvarkos” patvirtintą šalių, kurioms taikoma vidutinė turo rizika, ir šalių kurioms taikoma didesnė turto rizika, nustatymo tvarką.

Pakeitimai padaryti atsižvelgiant į tai, kad minėta tvarka numatė, kad bankai, vertindami turto riziką, turi atsižvelgti į šalies priklausomybę ekonominėms sąjungoms, tarptautinių agentūrų nustatytą šalies riziką bei į tai ar šalyse taikomi lengvatiniai mokesčių tarifai. Šalių, kuriose taikomi lengvatiniai mokesčių tarifai sąrašas buvo patvirtintas atitinkamu LR Vyriausybės sprendimu, kurį, 2002 m. įsigaliojus naujam LR pelno mokesčio įstatymui ir juo vadovaudamasi LR Vyriausybė pripažino netekusiu galios. Vietoje jo, Finansų ministerija patvirtino Tikslinių teritorijų sąrašą, t.y. užsienio valstybių arba zonų sąrašą, kuriame pelno mokesčio tarifas mažesnis negu Lietuvos Respublikoje arba taikomos skirtingos apmokestinimo analogišku mokesčiu taisyklės.

Nutarimas įsigalios nuo 2002 m. liepos 1 d.

6. Išklausyta ataskaita apie užsienio atsargų investavimą 2001 m.

Per 2001 m. užsienio atsargos padidėjo 310,6 mln. JAV dolerių arba 22,9 proc. Šis metinis užsienio atsargų pokytis pagal dydį buvo antras po 1998 m., kai užsienio atsargos padidėjo 397,3 mln. JAV dolerių.

2001 m. užsienio atsargų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo Lietuvos banko indėlininkų operacijos: indėlininkų lėšos užsienio valiuta Lietuvos banke padidėjo 155,5 mln. JAV dolerių. Indėlininkų lėšų užsienio valiuta didėjimas susijęs su LR Vyriausybės skolinimusi užsienio valiuta ir valstybės įmonių privatizavimu.

2001 m. pirmą kartą po 1997 m. buvo teigiamas lito ir bazinės valiutos keitimo su komerciniais bankais saldo ir teigiama įtaka užsienio atsargų pokyčiui per metus sudarė 20,5 mln. JAV dolerių. Kiti svarbiausi užsienio atsargų išaugimo veiksniai buvo grynosios įplaukos iš užsienio atsargų investavimo ir aukso apsikeitimo sandoriai, kurie užsienio atsargas atitinkamai padidino 55,9 ir 51,6 mln. JAV dolerių. 

7. Išklausyta 2001 m. LR Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) rinkos apžvalga.

2001 m. IV ketvirtį Lietuvos bankas surengė 11 VVP aukcionų (III ketvirtį - 13). Iš viso 2001 m. buvo surengtas 51 VVP aukcionas (2000 m. ? 60).

Per ketvirtį aukcionuose buvo pasiūlyta nupirkti 335,0 mln. litų nominaliosios vertės VVP (III ketvirtį - 355,0 mln. litų), o bendra paklausa aukcionuose siekė 516,9 mln. litų, arba 1,5 karto viršijo pasiūlą (III šių metų ketvirtyje paklausa buvo 742,6 mln. litų, arba 2,1 karto didesnė už pasiūlą). Per 2001 m. aukcionuose buvo pasiūlyta nupirkti 1 460,0 mln. litų nominaliosios vertės VVP, o bendra paklausa per metus siekė 2 787,7 mln. litų, arba 1,9 karto viršijo pasiūlą (2000 m. aukcionuose buvo pasiūlyta 2 505,0 mln. litų nominaliosios vertės VVP, o bendra paklausa siekė 4 600,0 mln. litų, arba 1,8 karto viršijo pasiūlą).

Vyriausybės obligacijų paklausa ketvirtojo ketvirčio VVP aukcionuose viršijo pasiūlą 1,7 karto, o iždo vekselių aukcionuose - 1,4 karto (ankstesniame ketvirtyje ? 1,9 ir 2,2 atitinkamai).

Aukcionuose per ketvirtąjį ketvirtį parduoti visi pasiūlyti 335,0 mln. litų nominaliosios vertės VVP (trečiąjį ketvirtį - 355,0 mln. litų, arba taip pat visi pasiūlyti VVP). Per 2001 m. aukcionuose buvo parduota 1 440,6 mln. litų nominaliosios vertės VVP, arba 98,7 proc. visų per praėjusius metus aukcionuose pasiūlytų nupirkti VVP (2000 metais - atitinkamai 2 452,7 mln. litų ir 97,9 proc.).

Valstybės įsiskolinimas investuotojams per 2001 m. IV ketvirtį padidėjo nuo 1 511,4 mln. litų iki 1 746,4 mln. litų, arba 235,0 mln. litų (15,5 proc.). Per praėjusius metus aukcionuose parduotų VVP kiekis nominaliąja verte padidėjo 222,2 mln. litų, arba 14,6 proc. (2000 metais ? atitinkamai 325,6 mln. litų ir 27,2 proc.).

Iš viso praėjusių metų IV ketvirčio pabaigoje valstybės vidaus skola, išreikšta šalies viduje išleistais apyvartiniais ir neapyvartiniais Vyriausybės vertybiniais popieriais, nominaliąja verte sudarė 2 584,2 mln. litų, arba 20,0 proc. visos valstybės skolos (III ketvirčio pabaigoje - 18,5 proc.). 2001 m. pabaigoje Vyriausybės išleisti skolos vertybiniai popieriai sudarė 84,8 proc. vidaus skolos.

Paskutiniame praėjusių metų ketvirtyje, kaip ir ankstesniuose ketvirčiuose, nebuvo organizuojama trumpiausios trukmės (vieno ir trijų mėn.) iždo vekselių aukcionų.

2001 m. paskutinįjį ketvirtį surengtuose aukcionuose parduotų VVP pelningumai, lyginant su praėjusių metų trečiajame ketvirtyje aukcionuose parduotų atitinkamų trukmių VVP pelningumais, dar labiau sumažėjo. Nuolat mažėjančios bazinės valiutos ? JAV dolerių - palūkanų normos (JAV Federalinių rezervų sistemos Federalinio atviros rinkos komiteto nustatoma federalinių lėšų palūkanų norma per 2001 metus buvo sumažinta 11 kartų - nuo 6,5 proc. metų pradžioje iki 1,75 proc. praėjusių metų pabaigoje) lėmė JAV iždo vertybinių popierių palūkanų mažėjimą, o kartu su pakankama Lietuvos VVP paklausa aukcionuose tai sąlygojo VVP pelningumo normų mažėjimą pirminėje rinkoje. Net daugėjant apyvartoje ilgalaikių VVP, vidutinis per IV ketvirtį aukcionuose parduotų visų trukmių VVP pelningumas sumažėjo iki 5,34 proc. (III ketvirtį - 6,02 proc.).

Vidutinis aukcionuose parduotų iždo vekselių pelningumas 2001 m. IV ketvirtį buvo 4,58 proc. (III ketvirtį - 5,10  proc.), Vyriausybės obligacijų - 6,03 proc. (III ketvirtį - 6,97 proc.).

8. Išklausyta 2001 m. pasaulio ekonomikos raidas apžvalga.

Apžvalgoje pažymima, kad 2001 m. ūkio plėtros tempai sulėtėjo visuose ekonomiškai stipriausiuose regionuose. Pasaulio ekonomikos raida praėjusiais metais išryškino globalizacijos bei didėjančios šalių tarpusavio priklausomybės sąlygotą verslo ciklo sinchronizaciją.

Todėl staigus JAV investicijų ir importo paklausos sumažėjimas bei pesimistiniai lūkesčiai dėl pasaulio ekonomikos augimo perspektyvų davė stipresnį, negu metų pradžioje buvo prognozuota, neigiamą impulsą kitų šalių ekonomikoms.

2001 m. JAV kritus paklausai bei žaliavų kainoms, sulėtėjo infliacijos tempai. Tai sudarė palankias sąlygas agresyviausiam per 40 metų centrinio banko palūkanų normų mažinimui, o dėl išlikusių palankių JAV ekonomikos ateities prognozių bei teigiamų kapitalo įplaukų doleris metų eigoje tęsė kelių metų stiprėjimo tendenciją.

Švelnesnį negu JAV euro zonos ekonomikos nuosmukį lėmė tai, kad jos ekonomika nepatyrė tokio stipraus kaip JAV investicijų bumo ankstesniaisiais metais. Tačiau neigiamos tendencijos pasaulio ekonomikos raidoje per eksportą bei pesimistinių lūkesčių plitimą euro zonos ekonomikos augimą sulėtino daugiau negu buvo prognozuota, dėl to mažėjo užsienio kapitalo įplaukos bei susilpnėjo euro kursas.

Japonijoje recesija pasireiškė stipriau. Nedarbo lygis išaugo iki aukščiausio lygio pokario laikotarpiu. Vyriausybė, siekdama atgaivinti ekonomiką didino išlaidas, o valstybės skola pasiekė 130 proc. BVP. Dėl padidėjusios rizikos reitingavimo agentūros sumažino Japonijos kredito reitingus. Išliekant neaiškioms ūkio perspektyvoms, užsienio investicijų srautai buvo neigiami, o jena stipriai nuvertėjo.

Nepalanki makroekonominė aplinka, mažėjantis kompanijų pelningumas bei plintantys pesimistiniai lūkesčiai lėmė tai, kad didžiausiose pasaulio akcijų rinkose kainos antrus metus iš eilės krito.