Lietuvos bankas
2019-12-17
  • AdobeStock_72390314_int.png
     
11

Siekdamas padidinti nekilnojamojo turto (NT) rinkos skaidrumą ir tiksliau vertinti būsto kainų tendencijas, o prireikus ir identifikuoti galimą NT rinkos perkaitimo riziką, Lietuvos bankas numato skaičiuoti ir skelbti naują pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą. Po viešos konsultacijos su visuomene ir finansų bei NT rinkos dalyviais bus apsispręsta dėl konkrečios indekso skaičiavimo tvarkos.

„Ankstesnių krizių patirtis parodė, kad NT rinkos perkaitimas ir galiausiai sprogę kainų burbulai gali turėti itin skaudžių pasekmių vartotojams, su NT sektoriumi susijusiam verslui, o per juos ir šiuos verslus kreditavusioms finansų įstaigoms bei visai finansų sistemai. Todėl savo turimų stebėsenos priemonių arsenalą norime papildyti dar vienu rodikliu – nauju būsto kainų indeksu, kuris padės geriau ir greičiau pamatuoti NT rinkos temperatūrą“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Lietuvos bankas numato skaičiuoti ir viešai skelbti pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą, vadinamąjį Case-Shiller indeksą, kai lyginamos to paties nebe pirmą kartą parduodamo būsto kainos. Šio indekso metodikos vienas iš žymiausių kūrėjų – lietuviškų šaknų turintis Nobelio premijos laureatas, JAV ekonomistas Robertas Shilleris, daug dėmesio skyręs NT rinkos kainų burbulo reiškiniui.

Skaičiuojant pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą, ataskaitinio laikotarpio būsto sandorio kaina yra lyginama su to paties būsto anksčiau įvykusio sandorio kaina. Kadangi lyginamas tas pats būstas, automatiškai atsižvelgiama į specifines būsto charakteristikas, tokias kaip būsto vieta, aukštas, vaizdas pro langą, kambarių išdėstymas ir kt. Tai leidžia išvengti kitų šiuo metu skelbiamų būsto kainų indeksų trūkumų, kai lyginami ne tų pačių, o panašių savo savybėmis būstų sandoriai.

Be to, paprasčiausiam pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksui apskaičiuoti reikia palyginti mažai duomenų – be sandorio datos ir kainos, pakanka turėti tik unikalų objekto numerį. Todėl tokį indeksą galima apskaičiuoti per palyginti trumpą laiką ir dažnai greičiau nei kitų tipų indeksus. Toks indeksas leistų tiksliau įvertinti NT rinkos pokyčius, o prireikus operatyviau taikyti konkrečias priemones iš Lietuvos banko turimų makroprudencinių priemonių arsenalo, padedančių sumažinti NT rinkos perkaitimo riziką.

Vis dėlto pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas turi ir trūkumų. Į jį nėra įtraukiami pirmą kartą parduoti objektai, pavyzdžiui, pastatyti nauji būstai – pastarieji į indeksą įtraukiami tik tuomet, kai yra parduodami antrą ar vėlesnį kartą. Taip pat neatsižvelgiama į atvejus, kai būstai, kurie dėl savo savybių ar kitų priežasčių yra dažniau perleidžiami, indekse sudaro neproporcingai didelį svorį, palyginti su jų dalimi būsto fonde.  

Finansų ir NT rinkos dalyviai, juos vienijančios organizacijos ir kiti suinteresuotieji asmenys kviečiami išsakyti savo nuomonę, pateikti pasiūlymus ir atsakyti į konsultacijoje iškeltus klausimus iki 2020 m. kovo 1 d. Lietuvos bankas, įvertinęs gautus atsakymus, iki 2020 m. balandžio pabaigos apsispręs dėl konkrečios pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso skaičiavimo metodikos.