Lietuvos bankas
2018-01-05
  • MART7953.jpg
     
11

Kurį laiką lėtėjęs, Rusijos pajamų lygio artėjimas prie vakarietiškų standartų pastaraisiais metais tapo neigiamas – atotrūkis ėmė augti. Pagal pragyvenimo lygį Rusija vis labiau atsilieka ir nuo Lietuvos. Nors ekonominė situacija Rusijoje stabilizavosi, tačiau pagrindo dideliam optimizmui nėra. Potencialusis šalies ūkio augimas išlieka ribotas, jam paskatinti skirtos reformos nevyksta, o ekonomika ir toliau yra kamuojama olandiškosios ligos – priklausomybės nuo energetinių išteklių. Vis dėlto Rytų kaimynėje kylančių problemų įtaka mūsų šaliai greičiausiai nebus reikšminga. Lietuvos verslo priklausomybė nuo Rusijos rinkos mažėja jau kelerius metus iš eilės, taip didėja ir visos ekonomikos atsparumas.
 

Rusijos ekonomika stabilizavosi

Rusijos ekonomika atsigauna po dvejų iš eilės metų recesijos – 2015–2016 m. šalies ūkis susitraukė 3 proc. Europos Komisija prognozuoja, kad šiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) Rusijoje išaugs 1,7 proc., o 2018 m. – 1,6 proc. Atsigavimą lėmė sustiprėjęs pasaulio ekonomikos augimas, pagerėję verslo ir vartotojų lūkesčiai šalyje ir, svarbiausia, nuo 2016 m. pradžios žemumų daugiau nei dvigubai išaugusios naftos kainos.

Prieš porą metų viršijusi 15 proc., infliacija 2017 m. sumažėjo iki 3 proc. – vieno žemiausių lygių per visą posovietinį laikotarpį. Vis dėlto kainų augimas ilgainiui turėtų vėl paspartėti. Dabartinį infliacijos sumažėjimą daugiausia lemia trumpalaikiai veiksniai, tokie kaip dėl kylančių naftos kainų sustiprėjęs rublis bei gausus žemės ūkio produktų derlius, sumažinęs kai kurių maisto produktų kainas.

Rusijai pavyko pritaikyti viešuosius finansus prie sąlyginai žemesnių naftos kainų ir juos iš esmės subalansuoti. Šalies naftos fonduose – Rezervų fonde ir Nacionaliniame gerovės fonde – šiuo metu sukaupta per 86 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, dar 2014 m., iki naftos kainoms neriant žemyn, šie fondai buvo gerokai pilnesni ir viršijo 160 mlrd. JAV dolerių. Valstybės skola 2017–2018 m. turėtų išlikti pakankamai žema ir nesiekti 18 proc. BVP.

Augimo potencialas išlieka ribotas

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, ateinančius kelerius metus Rusijos ekonomika bus pajėgi augti daugiausia po 1,5 proc. kasmet. Palyginę pamatytume, kad Lietuvos ekonomikos potencialusis augimas yra dvigubai didesnis ir kiek viršija 3 proc. Gana ribotas Rusijos ūkio augimo perspektyvas lemia blogėjanti demografinė situacija, prasta verslo aplinka (nesprendžiama korupcijos problema, menka nuosavybės teisių apsauga) bei struktūrinių reformų – tokiose srityse kaip darbo rinkos reguliavimas – trūkumas.

Spartesnį Rusijos ūkio augimą apsunkina ir gerokai išaugęs valstybės vaidmuo ekonomikoje. Pasak šalies Antimonopolinės agentūros, valdžios sektoriaus (įskaitant valstybės valdomas įmones) sukuriama BVP dalis 2005–2015 m. padidėjo nuo 35 proc. iki 70 proc. Tai, kad iš rinkos išstumiamas privatusis sektorius, neigiamai veikia šalies ekonominį konkurencingumą ir smukdo produktyvumo rodiklius. Prie to prisideda ir tarptautinių sankcijų režimas, ilgesniu laikotarpiu ribojantis galimybes Rusijos įmonėms investuoti į technologinį atsinaujinimą.

Niekaip neįveikiama olandiškoji liga

Rusijos ūkis ir toliau yra priklausomas nuo žaliavų eksporto – šalį kankina vadinamoji olandiškoji liga (angl. Dutch disease). Pajamos, gautos už naftos ir gamtinių dujų pardavimą, viršija trečdalį šalies federalinio biudžeto įplaukų. Daugiau nei pusę Rusijos eksporto sudaro energetiniai ištekliai. Ekonomikos priklausomybė nuo šio pajamų šaltinio tiek įsišaknijusi, kad net 2014–2016 m. beveik 30 proc. nuvertėjęs (JAV dolerio atžvilgiu) rublis nesugebėjo reikšmingai padidinti ne energetikos sektoriaus prekių svorio eksporto krepšelyje.

Tokia šalies ūkio struktūra neišvengiamai daro Rusiją pažeidžiamą kainų svyravimų pasaulinėse žaliavų rinkose. Negana to, tai yra viena esminių priežasčių, dėl kurių „buksuoja“ Rusijos artėjimas prie išsivysčiusių šalių pragyvenimo lygio. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, po pasaulinės finansų krizės Rusijos pajamų lygio konvergencija gerokai sulėtėjo, o per porą pastarųjų metų atotrūkis nuo Vakarų netgi ėmė didėti.

Panašios tendencijos ryškėja ir lyginant Rusiją su Lietuva. Sprendžiant iš TVF duomenų, iki 2014 m. BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui, buvo panašaus lygio tiek Lietuvoje, tiek ir Rusijoje, tačiau pastaraisiais metais atotrūkis ėmė augti. Prognozuojama, kad jei išliks panašios tendencijos, 2022 m. Rusija nuo Lietuvos pagal šį rodiklį atsiliks beveik perpus.

Problemų Rusijoje poveikis Lietuvai

Nors Rusija išlieka pagrindine Lietuvos eksporto partnere, mūsų šalies reeksportas į šią rinką sumenko nuo 20 proc. (2013 m.) iki 15 proc. (2017 m.), o lietuviškos kilmės prekių eksportas – atitinkamai nuo 4 iki 2 proc. Paslaugų eksportas į Rusiją susitraukė nuo maždaug ketvirtadalio (2013 m.) iki mažiau nei 12 proc. (šiais metais). Didžiausią įtaką Rusijos rinka daro Lietuvos transporto sektoriui. Be to, Rusijos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekia tik 1,8 proc. visų šalyje sukauptų užsienio investicijų ir daugiausia yra sutelktos į vieną sektorių – nekilnojamąjį turtą.

Taigi ateityje problemos Rusijoje Lietuvos ūkiui neturėtų daryti didelės įtakos – Lietuvos verslui sėkmingai persiorientuojant į Vakarų rinkas, šalių ekonominiai ryšiai jau kurį laiką pastebimai mažėja, o tai stiprina visos ekonomikos atsparumą.