Lietuvos užsienio prekyboje – atsigavimo ženklai

Komentuoja Ekonomikos departamento ekonomistas Bartas Baltušis.

Prie mažėjančio metinio eksporto daugiausia prisidėjo krintantis reeksportas (žr. 1 pav.). 2024 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, eksportas susitraukė 9,7 proc. Metinį eksporto sumažėjimą lėmė dėl sugriežtintų dvigubos paskirties reikalavimų susitraukęs mašinų ir įrenginių bei transporto priemonių reeksportas į Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis (NVS). O ketvirtinė viso eksporto raida buvo teigiama (žr. 2 pav.). Remiantis sezoniškai pakoreguotais duomenimis, nominalusis eksportas 2024 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. ketvirtuoju ketvirčiu, paaugo 5,8 proc. Prie teigiamos ketvirtinės eksporto raidos prisidėjo reikšmingai paaugęs reeksportas ir atsigaunantis lietuviškos kilmės eksportas.

Lietuviškos kilmės eksportas 2024 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 3,5 proc. (3,2 % be mineralinių produktų) (žr. 3 pav.). Metinę lietuviškos kilmės eksporto raidą neigiamai veikė vis dar krintantis medienos ir medienos dirbinių eksportas, teigiamai – dėl didesnės žemės ūkio produkcijos nei prieš metus paaugęs žemės ūkio ir maisto produktų eksportas bei dėl sumažėjusių energijos kaštų atsigaunanti chemijos pramonė. Nors metinis eksportas krenta, tačiau jau nuo praėjusių metų rugsėjo mėn. traukimosi tempas yra mažėjantis, o ketvirtinė raida rodo atsigavimą. Sezoniškai pakoreguotas lietuviškos kilmės eksportas per ketvirtį paaugo 2,4 proc. Teigiamą ketvirtinę raidą daugiausia lėmė teigiama žemės ūkio ir maisto produktų raida bei atsigavimo ženklų rodanti chemijos pramonė – ją teigiamai veikė paaugęs laboratorinių reagentų ir polietilentereftalato gaminių arba PET eksportas. Atpigusi energija, tikėtinas palūkanų normų mažinimas ir palankesnė pagrindinių užsienio prekybos partnerių ekonominė raida leidžia manyti, kad lietuviškos kilmės eksporto raida 2024 m. ir toliau bus teigiama.

Reeksporto metinį kritimą lėmė susitraukęs transporto priemonių bei mašinų ir įrenginių reeksportas (žr. 4 pav.). Reeksportas 2024 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 18,8 proc. (19,3% be mineralinių produktų). Metinį reeksporto sumažėjimą daugiausia nulėmė besitraukiantis reeksportas į NVS šalis dėl sumažėjusios transporto priemonių bei mašinų ir įrenginių reeksporto apimties. O ketvirtinė reeksporto raida rodo augimą. Reeksporto ketvirtinis, sezoniškai pakoreguotas augimas sudarė 12 proc. (9,2% be mineralinių produktų). Teigiamą ketvirtinę reeksporto raidą lėmė išaugęs mineralinių produktų ir transporto priemonių reeksportas į kaimynines ES šalis bei mašinų ir įrenginių, transporto priemonių, chemijos pramonės gaminių ir plastikų didesnis reeksportas į NVS šalis. Išsamesni duomenys rodo, kad per ketvirtį ūgtelėjo ir sankcionuotų prekių¹ reeksportas į NVS šalis. Vis dėlto, žvelgiant į kaitos veiksnius, matyti, kad didesnę įtaką išaugusiam reeksportui į NVS šalis turėjo būtent nesankcionuotų prekių reeksportas (žr. 5 pav.). Nepaisant teigiamos ketvirtinės raidos, sankcionuotų prekių reeksportas yra istoriškai žemo lygio, o spartesnis reeksporto į NVS šalis augimo tempas yra nesankcionuotų prekių grupių – kaip antai transporto priemonių, mašinų ir įrenginių bei chemijos pramonės gaminių ir plastikų (žr. 6 pav.). Vis dėlto tikėtina, kad reeksporto augimo tempas 2024 m. nebus toks spartus kaip pirmąjį ketvirtį. Prie išaugusio reeksporto į kaimynines ES šalis daugiausia prisidėjo 2024 m. sausio mėn., palyginti su 2023 m. gruodžio mėn., daugiau nei dvigubai išaugęs gamtinių dujų reeksportas į Suomiją, jis turėjo teigiamą įtaką mineralinių produktų reeksporto augimui. Vis dėlto, 2024 m. vasario mėn., palyginti su 2024 m. sausio mėn., mineralinių produktų reeksportas susitraukė šiek tiek mažiau nei 50 proc., o jau 2024 m. kovo mėn., palyginti su 2024 m. sausio mėn., buvo mažesnis beveik keturis kartus. Tai leidžia manyti, kad spartus mineralinių produktų reeksporto augimas per ketvirtį buvo vienkartinis veiksnys.

Pagrindiniai veiksniai, darę įtaką importo metinio augimo kritimui, yra sumažėjusi investicinių ir tarpinio vartojimo prekių importo apimtis (žr. 7 pav.). Importas 2024 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 13,4 proc. (11,2 % be mineralinių produktų), o ketvirtinis, sezoniškai pakoreguotas augimas sudarė 0,7 proc. Prie metinio importo sumažėjimo prisidėjo tarpinio vartojimo ir investicinių prekių importo susitraukimas, sumažėjęs mineralinių produktų importas dėl nukritusių energijos išteklių kainų ir dėl susitraukusio transporto priemonių reeksporto į NVS šalis sumažėjęs lengvųjų automobilių importas. Nors metinė importo raida tebėra neigiama, tačiau jau nuo praėjusių metų rugsėjo mėn. traukimosi tempas yra mažėjantis, iš esmės dėl mąžtančių mineralinių produktų ir tarpinio vartojimo prekių kritimo tempų, o iš ketvirtinės raidos taip pat matyti atsigavimas. Ketvirtinį augimą daugiausia lėmė labiau teigiama tarpinio vartojimo prekių raida. Tarpinio vartojimo prekių importo padidėjimą per ketvirtį galima sieti su pradedančia atsigauti Lietuvos pramone. Atsigaunant pramonei, per 2024 m., tikėtina, atsigaus ne tik tarpinio vartojimo, bet ir investicinių prekių importas, o tai darys teigiamą įtaką importo raidai.

Grynasis prekių eksportas vis dar yra neigiamas, tačiau padėtis per metus ir per ketvirtį pagerėjo (žr. 8 pav.). 2024 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, prekybos balanso situacija pagerėjo. Nuo metų pradžios vienas reikšmingiausių veiksnių balansui atsigauti buvo nuolat mažėjantis mineralinių produktų importas dėl reikšmingai sumažėjusių dujų ir naftos kainų. Per ketvirtį grynojo prekių balanso geresnę situaciją galime sieti su mašinų ir įrenginių bei transporto priemonių labiau teigiama eksporto nei importo raida. Vis dėlto grynasis prekių eksportas 2024 m. pirmąjį ketvirtį vis dar buvo neigiamas daugiausia dėl ryškiai neigiamo mašinų, įrenginių ir transporto priemonių bei mineralinių produktų grynojo eksporto balanso.

¹ Sankcionuotos prekės yra visos prekės iš šių sąrašų: „1. SPRS – Svarbių rusijai prekių sąrašas (angl. list of economically critical goods); Sąrašas, sudarytas daugiausia iš pramoninių prekių, kurioms taikomos ES sankcijos ir kurių prekybos srautai per tam tikras trečiąsias šalis į rusiją yra neįprasti (parengtas Europos Komisijos). 2. KNPS – Kare naudojamų prekių sąrašas (angl. List of common high priority items); Draudžiamų dvejopo naudojimo prekių ir pažangių technologijų prekių, naudojamų rusijos karinėse sistemose, rastų Ukrainoje mūšių laukuose, arba kuriant, gaminant ar naudojant šias sistemas, sąrašas (parengtas Europos Komisijos). 3. NKPS – Nacionalinis kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių sąrašas (Nacionalinis kontroliuojamų prekių sąrašas).“ Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra.

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, Tarptautinė rinka