2023-08-01
Lietuvos finansų sektorius stiprina kovą su kibernetinėmis grėsmėmis
Didindami Lietuvos finansų sistemos atsparumą, Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), Lietuvos bankų asociacija (LBA) ir atskiri finansų rinkos dalyviai pereina į naują parengties lygį - bendradarbiaus keisdamiesi specialia informacija apie kibernetines grėsmes. Tai numatyta pasirašytame daugiašaliame susitarime.
„Lietuvos banko analizė ir pačių finansų rinkos dalyvių vertinimai rodo augančią kibernetinių išpuolių riziką. Remiantis ankstesne patirtimi pinigų plovimo prevencijos srityje, veiksmingiausia ją valdyti suvienijus pastangas valstybės mastu. Susitarimas padės įgyvendinti efektyvias priemones kovai su šiuo reiškiniu“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Susitarimą pasirašę finansų rinkos dalyviai NKSC valdomoje bandomojoje platformoje dalysis informacija įvairiais kibernetinio saugumo aspektais: rodikliais, procedūromis, įspėjimais, konfigūravimo priemonėmis ir techniniais kibernetinio išpuolio duomenimis. Ši informacija bus analizuojama ir naudojama prevenciniais, grėsmių užkardymo tikslais.
„Sukčių veikla ir jų bandymai įvairiais būdais iš žmonių išvilioti pinigus ar prisijungimo prie bankų sistemų duomenis jau kelerius metus iš eilės yra antroje vietoje pagal NKSC fiksuojamų kibernetinių incidentų skaičių. Patys sukčiavimo principai nesikeičia ir pagrįsti žmogiškųjų silpnybių arba emocijų panaudojimu. Dėl to kartu su finansų rinkos dalyviais imamės reikalingų veiksmų, kad tokių kibernetinių incidentų skaičius mažėtų”, – sako NKSC direktorius Liudas Ališauskas.
Šiuo metu prie susitarimo yra prisijungę AB SEB bankas, UAB SME Bank, „Swedbank“, AB, ir AB Šiaulių bankas, UAB GF bankas, Jungtinė centrinė kredito unija, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Revolut Bank UAB,.
„Bankai ir kredito unijos kibernetiniam saugumui nuolat skiria aukščiausią prioritetą. Pasirašytas susitarimas yra žingsnis į priekį stiprinant bendradarbiavimą tarp institucijų ir finansų rinkos dalyvių kibernetinio saugumo srityje. Be to, susitarime numatyta bendradarbiavimo platforma yra geras pagrindas glaudesniam bendradarbiavimui ir sukčiavimų prevencijai. Sukčiavimas tebėra skaudi problema, todėl finansų įstaigos savo kompetencijos srityje imasi įvairių priemonių kovodamos su sukčių atakomis“, – sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Anot LBA prezidentės, sukčiavimų prevencijos rezultatai jau matomi – naujausia statistika rodo, kad nuo patekimo į sukčių rankas apsaugoma vis daugiau lėšų. Tačiau nusikaltėliai atkakliai didina atakų mastą, tam pasitelkia įvairius metodus ir technologijas. „Šis susitarimas padės rinkos dalyviams keistis svarbia informacija ir kartu su partneriais dar efektyviau įgyvendinti prevencines priemones“, – teigia dr. Eivilė Čipkutė.
Lietuvos bankas pastebi, kad rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, kibernetinių incidentų skaičius reikšmingai padidėjo, o finansų sistema tampa vis dažnesniu šių atakų taikiniu. Jų tikimybė tebėra didelė, todėl finansų įstaigoms būtina ir toliau stiprinti savo atsparumą kibernetinėms atakoms ir didinti investicijas į informacinių technologijų sistemų apsaugą. Lietuvos banko apklausa rodo, kad finansų įstaigos šiai rizikai teikia vis daugiau svarbos. Pernai su kibernetinėmis atakomis teigė susidūręs beveik kas penktas apklausos dalyvis.
2022 m. finansų rinkos dalyviai Lietuvos bankui pranešė apie 23 kibernetinius incidentus (DDoS ir Ransomware atakos, kiti kenkėjiški veiksmai). Dalis jų sietini su prorusiškomis grupuotėmis.
