Lietuvos darbo rinka vėsta, tačiau prielaidų nedarbui reikšmingai didėti – nedaug

Komentuoja Ekonomikos departamento vyresnioji ekonomistė Justina Zajankauskaitė

Toliau didėjantis gyventojų skaičius dėl vis dar palankių migracijos tendencijų lemia spartų darbo jėgos augimą. Darbo jėgos rodiklis šių metų pradžioje pasiekė prieš dvidešimt metų fiksuotą lygį: užimtų ir darbo ieškančių gyventojų skaičius viršijo 1,5 mln. ir buvo 3,3 proc. didesnis nei prieš metus (žr. 1 pav.). Besitęsiantį spartų ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičiaus augimą lėmė per metus apie 1 proc. punktą pakilęs darbo jėgos aktyvumo lygis ir toliau didėjantis gyventojų skaičius (žr. 2 pav.). Išankstiniais duomenimis, nuolatinių gyventojų skaičius šių metų gegužės pradžioje šalyje siekė apie 2,89 mln. ir buvo apie 1 proc. didesnis nei prieš metus. Per devynerius metus paskutinį kartą didesnis populiacijos rodiklis fiksuotas tik 2016 m. pradžioje. Tokią Lietuvos demografinę raidą veikia vis dar palankios migracijos tendencijos. Praėjusiais metais fiksuotas grynosios migracijos balansas (45 tūkst.) yra gerokai sumažėjęs, tačiau vis dar yra teigiamas: šių metų sausio–balandžio mėn. į Lietuvą atvyko apie 7 tūkst. asmenų daugiau, nei iš jos išvyko (žr. 3 pav.). Tiesa, šiais metais sunku tikėtis pasivyti praėjusių metų migracijos saldo, kadangi užsienio piliečių migracijos mastas yra reikšmingai sumažėjęs. Nors Lietuvos piliečių grynoji migracija penktus metus iš eilės yra teigiama (siekia apie 2 tūkst. asmenų), tačiau tai sudaro tik ketvirtadalį bendrojo migracijos rodiklio.

Sparčiai didėjusi darbo jėga metų pradžioje padidino nedarbo lygį, tačiau prielaidų artimiausiu metu nedarbui reikšmingai didėti – nedaug. 2024 m. pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis padidėjo iki 8,2 proc. ir buvo 0,5 proc. punkto didesnis nei prieš metus, o pašalinus sezono įtaką, – 0,8 proc. punkto didesnis nei ankstesnį ketvirtį (žr. 4 pav.). Valstybės duomenų agentūros paskelbtas nedarbo lygio įvertis yra mažesnis, nei fiksuotas per pandemiją ir nerodo rimtų pavojaus signalų darbo rinkoje. Kaip ir ankstesniais ketvirčiais, metinį nedarbo lygio padidėjimą daugiausia lėmė migracijos tendencijų paveiktas padidėjęs darbingo amžiaus gyventojų skaičius (žr. 5 pav.). Metų pradžioje bedarbių pagausėjo pramonės bei didmeninės ir mažmeninės prekybos; transporto; apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų; informacinių technologijų (IT) veiklose. Daugiausia darbo neteko žemesnės kvalifikacijos ir kaimo vietovėse dirbę asmenys. Darbo iki 1 mėn. neturinčių bedarbių šių metų pradžioje reikšmingai sumažėjo (žr. 6 pav.). Tokių bedarbių dalis praėjusių metų antrąjį pusmetį buvo gerokai padidėjusi, o tai turėjo įtakos spartesnei nedarbo raidai šių metų pradžioje. Vis dėlto naujų, neseniai darbo netekusių darbuotojų skaičius šalyje toliau neintensyvėja, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu nedarbo lygis reikšmingai padidėti neturėtų. Užimtumo tarnybos skelbiamas registruotas nedarbas taip pat nerodo blogėjančios situacijos: šių metų balandžio mėn. bedarbių ir darbo jėgos santykis sudarė 8,6 proc. (žr. 4 pav.) ir buvo netgi mažesnis, nei fiksuotas prieš metus.

Priimtų ir atleistų darbuotojų balansas tebėra teigiamas, tačiau padėtis – prastesnė nei pastaraisiais keleriais metais. Bedarbių struktūros analizė pagal darbo netekimo priežastis rodo, kad daugiausia darbo netenkama dėl asmeninių priežasčių, tačiau gausėja ir tų, kurie buvo atleisti iš darbo. Vis dėlto tokių darbuotojų yra gerokai mažiau nei pandemijos metais, o priimtų ir atleistų darbuotojų skirtumas šiais metais tebėra teigiamas, priešingai nei per pandemiją (žr. 7 pav.). Tiesa, palyginti su ankstesniais metais, naujų darbuotojų samda yra prislopusi, tačiau įmonės nėra linkusios reikšmingai mažinti darbuotojų skaičių, o tai matyti ir iš užimtumo rodiklių.

Užimtų gyventojų skaičiaus metinis augimas išlieka, tačiau nuo kovo mėn. stebėtos reikšmingesnės užimtumo korekcijos. 2024 m. pirmąjį ketvirtį užimtų gyventojų skaičiaus metinis augimas tebebuvo panašus į fiksuotą praėjusių metų pabaigoje (2,7 %) ir sudarė 2,8 proc. Metinį augimą daugiausia (apie 1,6 proc. p.) lėmė ypač padidėjęs dirbančiųjų skaičius viešojo sektoriaus veiklose (žr. 8 pav.), kuriose, kaip rodo laisvų darbo vietų statistika, itin trūksta darbuotojų. Didelė darbuotojų samda išryškino darbuotojų stygiaus problemas ir IT sektoriuje, kuriame užimtųjų buvo apie 10 proc. daugiau nei prieš metus. Samda atsigavo ir kai kuriose pramonės šakose: dirbančiųjų gausėjo apdirbamosios gamybos ir energetikos veiklose. Vis dėlto kai kuriuose ūkio sektoriuose darbuotojų užimtumo rodikliai nedžiugina. Nagrinėjamu laikotarpiu didžiausi metiniai kryčiai fiksuoti nekilnojamojo turto, kasybos ir finansų veiklose. Nors didėjanti darbo jėga iki šiol gana efektyviai integravosi į Lietuvos darbo rinką, naujausi Sodros administraciniai duomenys nuo kovo mėn. rodo palengva mažėjantį apdraustųjų skaičių (žr. 9 pav.). Gyventojų užimtumo tyrimo pirmojo ketvirčio duomenys taip pat signalizavo apie nepalankią ketvirtinę raidą: per ketvirtį užimtųjų skaičius sumažėjo apie 2 tūkst. Vis dėlto toks susitraukimas vertinamas kaip nedidelis ir neleidžia teigti apie reikšmingai pablogėjusią situaciją darbo rinkoje, kurią neigiamai veikia pastaruoju metu mažėjantis imigrantų srautas, senkantys darbo jėgos ištekliai. Nors išteklių darbo rinkoje dar yra, jais pasinaudoti tampa vis sudėtingiau, nes užimtumo ir darbo rinkos aktyvumo rodikliai artėja prie savo istorinių aukštumų. Be to, per pastaruosius dvejus metus, kai šalies ūkio aktyvumas neaugo, nuolatinis darbo jėgos trūkumas paskatino įmones išlaikyti savo darbuotojus, mėginant apsisaugoti nuo brangaus naujų darbuotojų įdarbinimo ateityje, kai ekonomikos augimas įsibėgės. Praeityje vykęs intensyvus darbuotojų kaupimas taip pat paaiškina šiek tiek prastesnes šių metų užimtumo tendencijas, nepaisant to, kad Lietuvos ekonomika rodo pirmuosius atsigavimo ženklus. Žvelgiant į bendrus įmonių samdos lūkesčius, matyti, kad pastaraisiais mėnesiais jie yra artimi ilgalaikiam vidurkiui, todėl nerimo ženklų, bent artimiausiais ketvirčiais, nematyti – užimtumo raida neturėtų reikšmingai pablogėti (žr. 10 pav.).

Įžvalgos dėl prognozių. Pagal Lietuvos banko kovo mėn. atnaujintas makroekonominių rodiklių prognozes, 2024 m. pirmojo ketvirčio nedarbo lygio duomenys buvo prastesni, nei tikėtasi. Tiesa, geresnę darbo rinkos būklę rodo registruoto nedarbo rodiklis, kuris nuo šių metų pradžios nedidėja. Ketvirtinė ir metinė dirbančiųjų skaičiaus raida metų pabaigoje buvo spartesnė, nei prognozuota. Tai rodo, kad įmonės, patyrusios, ką reiškia darbuotojų trūkumas, siekia išsaugoti turimus darbuotojus, o sukaupti rezervai, bent iki šiol, leidžia reikšmingai nekeisti jų skaičiaus. Tokia darbo rinkos padėtis leidžia manyti, kad atsigaunant ekonomikai prielaidų nedarbui reikšmingai didėti – nedaug, vis dėlto užimtumo raida šiemet nebus tokia sparti, kaip ankstesniais metais.

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, Darbo rinka