Lietuvos banko valdyboje

1. Dėl AB „Citadele“ banko inspektavimo rezultatų ir priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatų

Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentas atliko AB „Citadelė“ (ankstesnis jo pavadinimas – PAREX BANKAS) tikslinį inspektavimą. Jo rezultatai šiandien aptarti Lietuvos banko valdybos posėdyje.

Inspektavimo metu buvo tikrinamas banko valdymas ir vidaus kontrolė, kredito ir likvidumo rizikos valdymas, banko vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso (santrumpa anglų kalba – ICAAP) atskiri klausimai. Valdyba informuota, kad tikrinimo laikotarpiu įvykdyta Latvijos AS „Parex banka“ grupės, kuria priklausė PAREX BANKAS, restruktūrizacija; po jos, „Citadele“ bankui perleidus dalį probleminių paskolų patronuojančiam bankui, pagerėjo „Citadele“ banko paskolų portfelio kokybė, išaugo kapitalo pakankamumo rodiklis bei sumažėjo banko įsiskolinimas patronuojančiam bankui.

Lietuvos banko valdyba įpareigojo „Citadele“ banką iki 2011 m. kovo 31 d. pašalinti inspektavimo metu nustatytus su banko rizikos valdymo sistemomis susijusius ir kitus banko veiklos trūkumus.

„Citadele“ banko administracijos vadovas įpareigotas atvykti į Lietuvos banką ir paaiškinti, kaip „Citadele“ bankas numato šalinti nustatytus jo veiklos trūkumus, vėliau paaiškinti, kaip tai padaryta.     

2. Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 138 „Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų“ pakeitimo

Lietuvos banko valdyba nutarė pakeitė Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrąsias nuostatas. Pakeitimai padaryti atsižvelgiant į naujas Europos Sąjungos (ES) direktyvas. Pakeistos nuostatos dėl tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų rizikos vertinimo ir tarpusavyje susijusių klientų grupės identifikavimo kriterijų, taip pat dėl operacinės rizikos kapitalo poreikio skaičiavimo bei kai kurios techninės nuostatos dėl kredito ir rinkos rizikos.

Atsižvelgiant į tai, kad sparčiai besivystant finansinių priemonių rinkoms atsirandantys nauji finansiniai instrumentai kapitalo pakankamumo normatyvo skaičiavimo tikslais ES šalyse traktuoti skirtingai, Europos Komisija nusprendė suvienodinti reikalavimus finansinėms priemonėms, įtraukiamoms į bankų kapitalą. Siekiant užtikrinti Lietuvos rinkoje tokias pačias konkurencines sąlygas kaip ir kitose ES šalyse, patvirtiname dokumente numatyta galimybė įtraukti ne nuosavybės vertybinius popierius (anksčiau juos vadino neterminuotaisiais skolos vertybiniais popieriais) ne tik į II lygio (taip yra pagal galiojančią tvarką), bet ir į I lygio kapitalą. Tačiau, siekiant užtikrinti kokybišką kapitalo struktūrą, pagal projektą į I lygio kapitalą įtraukiamiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams nustatytos tam tikros sąlygos. Pagal dokumentą į I lygio kapitalą neleidžiama įtraukti privilegijuotųjų akcijų be kaupiamojo dividendo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tokių akcijų rinkoje yra išleista, bankams buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, kad jie galėtų pakeisti šias akcijas kitomis finansinėmis priemonėmis, atitinkančiomis reikalavimus, keliamus I lygio kapitalui. Be to, įrašytos naujos formuluotės dėl einamųjų metų pelno ir paskutinių praėjusių metų nepaskirstyto pelno įskaitymo į banko kapitalą, kai audito įmonė yra atlikusi finansinių ataskaitų auditą.

Atsižvelgiant į ES direktyvos reikalavimus, nurodyti kiti normatyvų dydžiai ir jų skaičiavimo tvarka. Bazinis maksimalios pozicijos vertės vienam skolininkui dydis išlieka nepakitęs: kaip ir anksčiau, jis turi neviršyti 25 proc. banko kapitalo, įvertinus kredito riziką mažinančių priemonių poveikį.

Pakeista normatyvo taikymo tvarka banko grupei priklausančių įmonių atžvilgiu. Siekiant palengvinti likvidumo valdymą banko grupėje, numatyta neriboti pozicijų, susidarančių patronuojančiam bankui, kai konsoliduotą priežiūrą vykdo ne tik Lietuvos bankas, bet ir kita ES valstybės narės priežiūros institucija, vadovaujantis tais pačiais standartais pagal ES Kapitalo direktyvos reikalavimus. Kaip ir anksčiau, numatoma taikyti lengvatinį normatyvą (iki 75 proc. banko kapitalo) banko skolinimui jo paties arba jį patronuojančio banko kontroliuojamoms įmonėms, kai Lietuvos bankas vykdo konsoliduotą visos finansinės grupės priežiūrą. Tačiau kai bankas skolina savo dukterinėms įmonėms, užsiimančioms nefinansine veikla arba kitoms jį patronuojančio banko dukterinėms įmonėms, kai Lietuvos bankas nevykdo konsoliduotos patronuojančio banko grupės priežiūros, arba patronuojančiam bankui, kuris nėra ES valstybėje narėje patronuojantis bankas, tokioms pozicijoms, kaip ir kitiems skolininkams, taikomas 25 proc. maksimalios pozicijos vertės vienam skolininkui normatyvas. Iki šiol skolinimas banko grupės įmonėms, kai Lietuvos bankas nevykdo konsoliduotos visos grupės priežiūros, turėjo neviršyti 20 proc. banko kapitalo vienam skolininkui; šis normatyvo dydis  panaikinamas, nes direktyvoje nebeliko nuostatos, leidžiančios šalims narėms taikyti griežtesnius, negu nustatyta šioje direktyvoje, skolinimo ribojimus. Kita vertus, sugriežtinama pozicijų institucijoms (tai yra kredito įstaigoms ir investicinėms bendrovėms) apskaičiavimo tvarka: leistina eliminuoti tik trumpalaikes, ne ilgiau kaip vieną darbo dieną trunkančias pozicijas kitoms institucijoms, susidarančias atliekant įprastines pinigų pervedimo operacijas, kai jos atitinka nustatytus kriterijus, tuo tarpu iki šiol buvo leidžiama į pozicijos vertės skaičiavimą neįtraukti ilgesnio laikotarpio bankų pozicijų, kurių trukmė yra iki 14 dienų.

Nustatant, ar egzistuoja susijusių klientų grupė, o kartu ir vieną riziką sukeliančios pozicijos, priimtame dokumente atsižvelgiama ne tik į tarpusavio sąsajas dėl kontrolės ryšių, bet ir į riziką, kylančią dėl asmenų tiesioginės tarpusavio ekonominės priklausomybės (pavyzdžiui, priklausomybė nuo tų pačių išteklių arba tų pačių svarbių užsakovų) arba dėl bendro svarbiausio finansavimo šaltinio, kai vieno asmens finansiniai sunkumai pritraukiant arba grąžinant lėšas galėtų sąlygoti tokius pačius sunkumus antrajam arba visiems kitiems tos grupės klientams.

Be to, nustatytas naujas reikalavimas atskirai vertinti banko investicijas į schemas su pagrindinio turto pozicija, pavyzdžiui, į kolektyvinio investavimo subjektus, siekiant nustatyti, ar asmenys, kuriems priskiriamos pozicijos, į kurias savo ruožtu investuoja kolektyvinio investavimo subjektas, nėra susiję su kitais banko klientais ir dėl to turėtų būti traktuojami kaip vienas skolininkas didelių pozicijų rizikos vertinimo tikslais.

Dokumente patikslinta, kaip bazinio indikatoriaus arba standartizuotą metodą taikantys bankai turėtų skaičiuoti operacinės rizikos kapitalo poreikį pirmuosius tris savo veiklos metus, kol nepakanka istorinių duomenų; patikslinta operacinės rizikos kapitalo poreikio standartizuotu metodu skaičiavimo tvarka dėl atskirose verslo linijose gautų nuostolių įtraukimo; įvedama papildoma verslo linija „įmonės straipsniai“ taikantiems pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą (santrumpa anglų kalba - AMA) metodą taikantiems bankams, siekiant palengvinti istorinių nuostolių duomenų priskyrimą banko grupėje papildyta draudimo pripažinimo tinkama AMA operacinės rizikos mažinimo priemone tvarka, nustatytos sąlygos, kurioms esant bankas gali naudoti kitas negu draudimas rizikos mažinimo priemones bei patikslinta nuostata dėl AMA operacinės rizikos kapitalo maksimalaus sumažinimo limito (iki 20 proc.), kuris turi apimti ne tik draudimo, bet ir visų kitų priemonių poveikį. 

Dokumente nustatyti reikalavimai, taikomi bankų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, susidarančioms įvykus tam tikriems pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriams, kuriuose dalyvaujantis sandorio iniciatorius, rėmėjas ar pirminis skolintojas, išleisdamas vertybinius popierius prisiima reikšmingą kredito rizikos dalį. 

3. Dėl Lietuvos banko valdybos 2007 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 131 „Dėl Neterminuotųjų skolos vertybinių popierių ir jų įtraukimo į banko kapitalą bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo

Lietuvos banko valdyba pakeitė Neterminuotųjų skolos vertybinių popierių ir jų įtraukimo į banko kapitalą bendrąsias nuostatas. Tai padaryta atsižvelgiant į Europos bankų priežiūros institucijų komiteto ir ES institucijų naujus reikalavimus.

4. Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 145 „Dėl Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrųjų nuostatų ir Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo

Lietuvos banko valdyba pakeitė Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso (santrumpa anglų kalba – ICAAP) bendrąsias nuostatas ir Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (santrumpa anglų kalba – SREP) bendrąsias nuostatas.

ICAAP nuostatų dokumentas papildytas reikalavimais koncentracijos rizikos valdymui. Numatyta, kad banke įdiegta koncentracijos rizikos valdymo politika turi apimti koncentracijos rizikos valdymą kitų rizikos rūšių viduje ir koncentracijos rizikos valdymą tarp skirtingų rizikos rūšių. Šie nauji reikalavimai turėtų padėti bankams vykdyti geresnį rizikos diversifikavimą ir išvengti galimos rizikingos turto pozicijų koncentracijos.

Nutarime taip pat nurodyti papildomi reikalavimai bankų likvidumo rizikos valdymui. Valdydami likvidumo riziką, bankai turės užtikrinti nuolatinį pakankamą likvidumo lygį tuo tikslu sudarydami likvidumo atsargą ir nustatydami atsvaros pajėgumą. Likvidumo atsargos sudarymas ir likvidumo atsvaros nustatymas turės būti prognozuojamas, planuojamas ir palaikomas tiek trumpesniuoju, tiek ilgesniuoju laikotarpiu, siekiant užtikrinti pakankamą kasdienį jo lygį priklausomai nuo banko veiklos pokyčių.

SREP nuostatų dokumente nauja yra tai, kad SREP metu ypatingas dėmesys kreipiamas į likvidumo riziką: likvidumo rizikos testavimo nepalankiomis sąlygomis scenarijų analizę, likvidumo rizikos vertinimą ir valdymą (likvidumo atsargos dydį, sudėtį ir kokybę). O Lietuvos bankas turės  periodiškai atlikti išsamų banko likvidumo rizikos valdymo įvertinimą.

Be to, dokumentas papildytas nauju skyriumi apie bendradarbiavimą su ES valstybių narių priežiūros institucijomis SREP metu, siekiant priimti bendrą sprendimą dėl ES patronuojančio banko arba banko, kurį kontroliuoja ES patronuojanti finansų kontroliuojanti (holdingo) bendrovė, kapitalo pakankamumo kiekvienam bankui ir konsoliduotai. Šiame skyriuje atskirai nurodyta Lietuvos banko atsakomybė už veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą su suinteresuotomis priežiūros institucijomis, kai jis yra konsoliduotos priežiūros institucija, ir bendradarbiavimą su suinteresuotomis priežiūros institucijomis bei sprendimo dėl Lietuvoje veikiančio banko kapitalo pakankamumo paruošimą, kai jis yra suinteresuota priežiūros institucija.

5. Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 153 „Dėl Finansinės grupės ataskaitų konsolidavimo ir jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

Lietuvos banko valdyba pakeitė Finansinės grupės ataskaitų konsolidavimo ir jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisykles. Tai padaryta atsižvelgiant į ES naujas direktyvas.

Taisyklėse pakeistos sąlygos, kurioms esant Lietuvos bankas tampa konsoliduotos priežiūros institucija, atsakinga už visos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą. Taisyklės taip pat papildytos naujomis nuostatomis dėl bendradarbiavimo atliekant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą ir priežiūros institucijų kolegijų steigimo. Šios nuostatos reglamentuoja priežiūros veiklos planavimą ir koordinavimą su visomis suinteresuotomis jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą vykdančiomis arba svarbius filialus prižiūrinčiomis priežiūros institucijomis ir prireikus su Europos centrinių bankų sistemos centriniais bankais, rengiantis kritinėms situacijoms ir joms susidarius, Lietuvos banko teises ir pareigas steigiant arba dalyvaujant priežiūros institucijų kolegijų veikloje ir atliekant kitas papildomas užduotis. 

6. Dėl Lietuvos banko valdybos 2004 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 85 „Dėl Užsienio bankų filialų, veikiančių Lietuvos Respublikoje, priežiūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

Atsižvelgdama į naujas ES direktyvas, Lietuvos banko valdyba papildė Užsienio bankų filialų priežiūros ir bendradarbiavimo su kitų ES valstybių narių priežiūros institucijomis atliekant filialų priežiūrą taisykles.

Taisyklės papildytos nuostatomis dėl Lietuvos Respublikoje įsteigto užsienio banko filialo paskelbimo svarbiu, atsižvelgiant į filialo dydį ir svarbą pagal klientų skaičių Lietuvos bankų arba finansų sistemoje, laikomų indėlių apimtis arba galimą užsienio banko, įsteigusio filialą, veiklos sustabdymo arba nutraukimo poveikį Lietuvos bankų sistemos likvidumo, mokėjimo, kliringo ir atsiskaitymo sistemoms.

Lietuvos bankas taip pat gali gauti kitos ES valstybės narės priežiūros institucijos prašymą dėl Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčio banko kitoje ES valstybėje narėje įsteigto filialo paskelbimo svarbiu, todėl Taisyklės papildytos nuostatomis dėl prašymų filialus laikyti svarbiais pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos, informacijos teikimo bei bendradarbiavimo su kitų ES valstybių narių priežiūros institucijomis bei priežiūros institucijų kolegijų steigimo ir jų veiklos.

Taisyklėse pakeisti ES valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų filialų likvidumo reikalavimai – filialai privalo ne tik vykdyti bankams nustatytą likvidumo normatyvą, bet taip pat ir nustatyti likvidumo atsargą ir atsvaros pajėgumą. 

7. Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 151 „Dėl visuomenei skelbiamos informacijos reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo

Atsižvelgdama į naujas ES direktyvas, Lietuvos banko valdyba pakeitė visuomenei bankų skelbiamos informacijos reikalavimus.

Taisyklės papildytos naujais informacijos atskleidimo reikalavimais bankui pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriuose esančiam iniciatoriumi, rėmėju arba pirminiu skolintoju. Bankui, kuris skaičiuodamas kapitalo, reikalingo prekybos knygoje įvardijamai rizikai padengti, poreikį taiko vidaus modelius, papildomai reikalaujama atskleisti didžiausios, mažiausios ir vidutinės kasdieninės rizikos vertės reikšmę per ataskaitinį laikotarpį ir rizikos vertės reikšmę laikotarpio pabaigoje bei kasdieninės rizikos vertės reikšmės dienos pabaigoje ir portfelio vertės pokyčio per dieną kitos darbo dienos pabaigoje palyginimą, bei bet kokių svarbių nukrypimų per ataskaitinį laikotarpį paaiškinimą. Taip pat bankui, taikančiam pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą (AMA), aprašant pagrindinius metodo principus privalu atskleisti ne tik draudimo, bet ir kitų rizikos perleidimo mechanizmų, siekiant sumažinti riziką, naudojimą.

8. Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 139 „Dėl Išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų pripažinimo tvarkos“ pakeitimo

Lietuvos banko valdyba pakeitė išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų pripažinimo tvarką, atsižvelgdama į naujas ES direktyvas.

Dokumente įrašytos naujos nuostatos dėl Išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų (sutrumpinimas anglų kalba – ECAI) pripažinimo, siekiant sumažinti pripažinimo proceso keliamą naštą, jei ECAI registruota kaip kredito reitingo agentūra Bendrijos lygmeniu. Nustatyta, kad tokiu atveju ECAI kredito rizikos vertinimus (reitingus) galima naudoti skaičiuojant bankų kapitalo pakankamumą, neprašant Lietuvos banko leidimo.    

9. Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 240 „Dėl mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo skaičiavimo taisyklių“ pakeitimo

Lietuvos banko valdyba pakeitė Mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo skaičiavimo taisykles. Tai padaryta atsižvelgiant į naujas ES direktyvas.

Taisyklėse pakeistos kai kurios formuluotės dėl tam tikrų mokėjimo įstaigų nuosavų kapitalo straipsnių. Mokėjimo įstaigoms, kaip ir kredito įstaigoms, į I lygio kapitalą nebus leidžiama įtraukti privilegijuotųjų akcijų be kaupiamojo dividendo, išleistų po 2010 m. gruodžio 31 d. Privilegijuotąsias akcijas be kaupiamojo dividendo, išleistas iki nurodytos datos į I lygio kapitalą bus  galima įtraukti, tačiau joms bus taikomi pereinamojo laikotarpio apribojimai.

Taisyklėse taip pat pakeisti reikalavimai dėl einamųjų metų pelno ir paskutinių praėjusių metų nepaskirstytojo pelno įskaitymo į mokėjimo įstaigos nuosavą kapitalą, kai audito įmonė yra atlikusi finansinių ataskaitų auditą. Taisyklėse numatytas reikalavimas, kad paskutinių praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas galės būti įtrauktas į I lygio kapitalą, tik kai audito įmonė bus atlikusi finansinių ataskaitų auditą ir Lietuvos bankui bus pateikti duomenys, įrodantys, kad pelno suma yra teisinga.

Pakeistos taisyklės numato galimybę tam tikrus reikalavimus atitinkančius ne nuosavybės vertybinius popierius įtraukti į I lygio mokėjimo įstaigų kapitalą, be to nustatyti tokių vertybinių popierių įtraukimo į mokėjimo įstaigų I lygio kapitalą apribojimai.

Taisyklėse padaryta ir kitų pakeitimų.